Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Kalbininkas Petras Jonikas – Pagramančio krašto pasididžiavimas(3)

2018-09-13 08:31

Petras Jonikas

Pagramančio kraštas didžiuojasi ne tik nuostabia gamta, Jūros, Akmenos, legendomis apipintos Gramančios upių vingiais, bet ir žymiais krašto žmonėmis. Vienas tokių – kalbininkas Petras Jonikas. 

Lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras, profesorius Petras Jonikas gimė 1906 m. kovo 25 d. Tauragės rajono Mažonų seniūnijos Antringių, dabar Ringių, kaime.

Kaip rašoma Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos interneto puslapyje paskelbtoje Birutės Lukoševičienės parengtame kalbininko pristatyme, P.Jonikas mokėsi Pagramantyje, Šilalėje, 1920–1923 m. Tauragės vidurinėje mokykloje, o 1927 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1934 m. ir buvo paliktas rengtis profesūrai.

Tauragiškiai Vytauto Didžiojo universiteto studentai (iš kairės) Jonas Kruopas, Petras Jonikas (žemiau), Izidorius Stankaitis, Nikodimas Radvila studijų metais. Kaunas, apie 1930 m. M.Smečechausko fotostudija

1935–1937 m. kalbininkas specializavosi Rygos, Vienos, Karaliaučiaus universitetuose. 1937–1943 m. dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1938–1940 m. redagavo „Gimtąją kalbą“. 1935–1940 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys. Nuo 1940 m. P.Jonikas vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos ir terminologijos sekcijai. 1942 m. sausio 31 d. Vilniaus universitete kalbininkas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis priešaušrio ir „Aušros“ laikais“.

Baigiantis karui kartu su žmona Ona Ibenskaite P.Jonikas pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. jis profesoriavo Pabaltijo universitete prie Hamburgo.

Tauragės mokytojų seminarija. Pirmas iš dešinės sėdi Jonas Kruopas (1910–1975), viduryje stovi Petras Jonikas (1906–1996). Tauragė, apie 1926 m. „Santakos“ muziejaus archyvų nuotrauka

1949 m. P.Jonikas su žmona apsigyveno JAV, Čikagos priemiestyje. Vertėsi spaudos darbu, vadovavo kalbos skyriui „Naujienose“. 1958 m. kalbininkas baigė bibliotekininkystės studijas Čikagos universitete. 1957–1973 m. dirbo šio universiteto bibliotekoje, 1970–1973 m. – Čikagos universiteto lietuvių ir baltų kalbotyros profesorius. Aukštuosiuose lituanistikos kursuose 1958–1960 m. dėstė lietuvių kalbą. Nuo 1960 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute, 1970–1976 m. buvo šio instituto rektorius. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje.

P.Joniko iniciatyva 1951 m. Čikagoje buvo įkurtas Lituanistikos institutas, kurio prezidentu jis buvo nuo 1952 iki 1964 m. Institutas vienijo žymiausius išeivijos lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, menotyros, filosofijos, teisės ir kitų sričių specialistus. Kalbininkas dirbo Amerikos lietuvių profesorių draugijos valdybos sekretoriumi, Čikagos lietuvių kalbos draugijos pirmininku, nuo 1955 m. – Baltų instituto Bonoje narys korespondentas. 1958–1960 m. P.Jonikas redagavo Čikagoje atgaivintą „Gimtąją kalbą“.

Iškilusis kalbininkas mirė 1996 m. vasario 3 d. Riversaide, netoli Čikagos, kur ir gyveno. Palaidotas Čikagos lietuvių laisvamanių Tautinėse kapinėse.

Petrui Jonikui skirtas stogastulpis, gimtinėje pastatytas 2006 m., dabar perkeltas prie Pagramančio bibliotekos. Raimondos Alysienės nuotrauka

Kalbininkas bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, rašė „Švietimo darbe“, „Kultūroje“, „Lietuvių žiniose“, „Židinyje“, „Kalboje“, „Vaire“, „Aiduose“ ir kituose leidiniuose, yra publikavęs savo darbus ir latviškuose, vokiškuose, angliškuose lingvistiniuose leidiniuose. Visus kalbininko straipsnius surinkus, susidarytų keli jo raštų tomai.

Pirmasis stambus P.Joniko kalbotyros darbas – „Pagramančio tarmė“, išleista 1939 m. Jame moderniai aprašyta lig tol mažai tirta autoriaus gimtoji dūnininkų tarmė. Kitos kalbininko knygos išleistos JAV. Vienas žymiausių – paskutinysis P.Joniko darbas, išėjęs 1987 m. Čikagoje – „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“. Tai pirmas tokios apimties ir tokio profilio veikalas, apimantis lietuvių kalbos istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios. Ši knyga 1989 m. laimėjo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kas ketverius metus skiriamą mokslo premiją. Knygoje dr. P.Jonikas rašė: „Taip aš ir baigiau savo literatūrinį lietuvių kalbos darbą, linkėdamas palaimos tautai, kuriai savo gimimu priklausau ir ilgą savo amžių dirbau“.

P.Joniko archyvą Tauragės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir jos Pagramančio filialui perdavė kalbininko giminės. Kalbininko P.Joniko atminimą įamžina ir jo gimimo šimtmečiui paminėti skirtas Ringiuose, prie gimtojo jo namo, buvo pastatytas tautodailininko Juliaus Ronzos sukurtas stogastulpis. Tėviškei perėjus į svetimų žmonių rankas stogastulpis perkeltas į Pagramančio miestelį. Pagramančio regioninio parko direkcijoje saugoma kalbininko jaunystės metais įsigytų 25 knygų kolekcija.

Tauragės mieste P.Joniko vardu pavadinta gatvė. Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informaciniame skyriuje kraštotyrininkės Laimos Pikčiūnienės rūpesčiu saugomi iš giminių gauti jo asmeniniai dokumentai: P.Joniko gimimo pažyma (1941), LR užsienio pasas (1945), JAV piliečio pasas (1967), žurnalo „Trimitas“ baigtų kursų pažymėjimas, nuotraukos, kaupiama kraštotyros medžiaga, rengiamos parodos. Pagramančio bibliotekininkė Virgina Bartušienė kartu su vietos bendruomene „Gramančia“ 2006 m. parengė vaizdo įrašą „Kalbininko Petro Joniko 100-osios gimimo metinės“.

Parengė Raimonda Alysienė

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras