Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Už kurį kandidatą į Tauragės rajono savivaldybės mero postą atiduotumėte savo balsą?

 Rezultatai

Nacionalinis diktantas – tauragiškių duoklė gimtajai kalbai (1)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-06-19 07:00

Skaudvilės gimnazijos nuotrauka

Vis dar neatslūgstant didingai ir iškilmingai paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventės euforijai, laukdami kitos labai reikšmingos lietuvių tautai datos – Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – tauragiškiai kartu su visos šalies piliečiais kovo pradžioje pagerbė gimtąją kalbą ir pasitikrino lietuvių kalbos žinias. Ne vienas kalbintas Nacionalinį diktantą rašęs tauragiškis pirmiausiai savo ryžtą rašyti diktantą įvardijo kaip pareigą tam, kas tautai labai svarbu – savo gimtajai kalbai. 

„Aušros“ progimnazijoje Nacionalinį diktantą rašė devyniolika 7–8 klasių mokinių. Kaip sakė mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Dalia Macijauskienė, diktantą rašyti kviesti savanoriai.

– Mokiniai panoro išbandyti savo jėgas kartu su visos šalies žmonėmis. Jiems smalsu buvo rašyti visiems kartu ir diktuojant ne mokytojui. Kaip mokytoja žinau, kad padarys klaidų, bet nauja  patirtis ne vieną padrąsino ryžtis rašyti diktantą, – vardijo mokytoja.

Pasak D.Macijauskienės, šiuolaikiniams vaikams, kaip visi pripažįsta, taisyklingai rašyti nelengva. Neramina įsigalėję trumpiniai socialiniuose tinkluose, žinutėse. Bet kartu mokytoja pasidžiaugė, kad mokiniai kalba gana taisyklingai. Nors daugeliui geriau ir lengviau sekasi anglų kalba.

– Stengiamės įdiegti kalbos vaizdingumą, akcentuojame jos archajiškumą. Neretai skaitant lietuvių klasikos kūrinius tenka paaiškinti, ką reiškia kai kurie žodžiai, reiškiniai. Kaip pavyzdį, kad kalbos galima išmokti, pateikiu užsienio diplomatus, kurie sklandžiai kalba lietuviškai. Vadinasi, galima išmokti, – apie gimtosios kalbos puoselėjimą kalbėjo D.Macijauskienė.

„Aušros“ progimnazijos nuotrauka

Kvietimui rašyti diktantą neatsispyrė ir tauragiškė Vida. Matematikė, ekonomistė jau antrą kartą ryžosi pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Kaip prieš diktantą sakė Vida, norėjosi pasitikrinti, ar daug klaidų daranti. Tauragiškė rašė vieną pirmųjų diktantų ir kiek prisiminė, sunkiausia tada pasirodė skyryba.

– Kiek kitokia ji pasirodė, nei mokiausi mokykloje. Matyt, pasikeitė taisyklės, – bandydama susikaupti atviravo Vida. – Įgūdžių, regis, nepraradau, o diktanto rezultatai parodys.

Į klausimą, ką jai reiškia gimtoji kalba, nė kiek nedvejodama Vida atsakė, kad ji kelia pasididžiavimą.

– Ir labai graži, ir labai sena. Kiek skaičiau, tai mūsų kalba yra tarp dešimties seniausių pasaulio kalbų, – sakė Vida.

Raimondos Alysienės nuotrauka

Jovarų pagrindinės mokyklos bendruomenė tradiciškai prisijungė prie iniciatyvos rašyti Nacionalinį diktantą. Palaikant organizatorių siekį paskatinti didžiuotis mus vienijančia kalba, jau penktą kartą bendruomenės nariai buvo kviečiami kovo 2 dieną rašyti diktantą mokykloje. Projekto koordinatorė direktoriaus pavaduotoja Jolanta Butkienė užregistravo 37 mokyklos bendruomenės narius, panorusius pasitikrinti gebėjimą rašyti lietuviškai. Iš jų – 29 mokiniai ir aštuoni suaugusieji, tarp kurių buvo net pats mokyklos direktorius, fizikas Algimantas Kaminskis. Pasak Jovarų pagrindinės mokyklos mokytojos Loretos Orlingienės, džiugina, kad jėgas išbandė ne tik mokiniai, bet ir  mokytojai, administracijos atstovai, mokyklos buhalterė, sekretorė.

Jovarų pagrindinės mokyklos nuotrauka

Ir Skaudvilės gimnazijoje Nacionalinis diktantas tradiciškai rašomas kasmet. Šiemet iššūkiui pasitikrinti lietuvių kalbos žinias pasiryžo 37 gimnazijos mokiniai. Šįkart prie popieriaus lapų palinko 23 I–IV gimnazinių klasių ir keturiolika 5–8 klasių mokinių. Kaip pastebėjo Skaudvilės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Visockienė, Nacionalinio diktanto rašymas gimnazijoje yra kalbos šventė.

Žalgirių gimnazijoje Nacionalinis diktantas rašytas jau antrą kartą, anksčiau mokiniai noriai dalyvaudavo savivaldybės salėje vykstančiame konkurse. Šiemet diktantą rašė atrinkti 19 mokinių, norėjusių pasitikrinti gimtosios kalbos žinias. Gimnazija turi kuo pasidžiaugti – 2015 metais gimnazistė Gabrielė Bielskytė dalyvavo finaliniame Nacionalinio diktanto konkurse Vilniuje.

Pačius gražiausius žodžius gimtajai kalbai skiria ir diktantą rašiusios gimnazistės:

„Gimtoji kalba yra skiriamasis kiekvienos tautos bruožas. O lietuvių kalba yra išskirtinė pasaulio kalbų kontekste. Nacionalinis diktantas – puiki proga pasitikrinti žinias“ (ketvirtokė Agnė Butvilaitė).

„Įvairūs konkursai, diktantai, lietuvių literatūra skatina žmones vertinti tai, ką turi brangiausia, – lietuvišką tapatybę bei gimtąją kalbą. Gimtoji kalba – viena iš esminių tautos bruožų, ji rodo lietuvių išskirtinumą pasaulyje“ (ketvirtokė Milana Daigoriūtė).

Žalgirių gimnazijos nuotrauka

Mažiausiai, bent jau taip atrodė prieš prasidedant Nacionaliniam diktantui, jaudinosi Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos atstovės. Iššūkį sau pasitikrinti lietuvių kalbos žinias metė Laima, Birutė, Ilona ir bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. 

– Rašyti diktantą – pareiga. Turime ryžto, ne tik noro rašyti diktantą, – prieš nuskambant diktanto tekstui sakė bibliotekininkė Birutė, prisiminusi, kad nuo mokyklos laikų ranka ilgesnių tekstų nerašė.

Kaip pastebėjo bibliotekos direktorė, diktanto rašymas yra ir iššūkis rašyti ranka, nes šiais informacinių technologijų laikais rašymas ranka – retas dalykas.

Jei kolegės prisipažino diktantą rašančios pirmą kartą, tai bibliotekininkė Laima tam ryžosi jau trečiąkart.

– Nėra paprasta ir lengva parašyti diktantą be klaidų. Šį kartą koją pakišo brūkšniai ir kableliai. Tačiau pernai diktantas, mano galva, buvo sunkesnis, – jau po diktanto šypsodamasi sakė Laima. – Jausmas nerealus. Ir kitąkart rašysiu. Dar galėtų organizatoriai įvesti reikalavimą rašyti rašaliniu parkeriu, tai ir rašyseną patobulintume. Ne kiekvieną dieną ranka rašome.

Raimondos Alysienės nuotrauka

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras