Teatrų festivalyje žiūrovai paniro į jausmų ir emocijų vandenyną (0)

Regina GENIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-12-09 09:15

Akimirka iš spektaklio „Ne sau žmonės“. Reginos Genienės nuotraukos

26-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kvartetas“ sukvietė šio meno gerbėjus į miesto  kultūros rūmus. Aktoriai iš Panevėžio, Rietavo, Anykščių ir Tauragės žiūrovus džiugino  keturiais spektakliais, kuriuose įvairios emocijos, gilūs jausmai ir išmintis perteikti žodžiais ir kūno kalba. Judesys dažnai sureikšmina ir papildo žodį, kuriame slypi galinga meno jėga. Tik ar visiems suprantama teatro kalba?

Teatrinė fantazija be žodžių

Teatro spektakliuose žodis perteikiamas įvairiomis formomis, todėl vienus lengvai suprantame, kitus – dviprasmiškai. Sudėtingiausia, kai aktoriai be žodžių siekia žiūrovams perteikti personažo psichologinius išgyvenimus. Tokio stiliaus teatrinę fantaziją „Beketo bliuzas“ tauragiškiams pristatė Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai. Šiuo spektakliu režisierius Ivan Čabanov suaugusiuosius supažindino su vieno įtakingiausių XX amžiaus modernizmo rašytojų, absurdo teatro dramaturgo, avangardo romanisto Samuelio Beketo kūryba.

Šis spektaklis nuo pirmų akimirkų prikaustė žiūrovų dėmesį, kadangi jį į paslapties ir jaudulio aureolę įsupo aplink tvyranti akinanti tamsa – net fotografuoti buvo uždrausta. Sudėtinga ir reta apšvietimo technologija prieš pasirodymą montuota kelias valandas. Buvo sumanyta, kad šviesos spinduliai kristų tik ant pagrindinio ir vienintelio veikėjo – lėlės ir keleto vaizdinių priemonių. Mistiškai atrodė tarsi savaime begalinėje erdvėje judantys daiktai ir tikroviškas personažo elgesys – tamsa slėpė žmones, valdančius marionetę ir kilnojančius daiktus.

Salėje iki vaidinimo pabaigos tvyrojo išskirtinė tyla – kiekvienas stengėsi užčiuopti paslėptos minties giją. Ne visiems pavyko suvokti esmę – iš netoliese sėdinčio teatro mėgėjo, pasibaigus vaidinimui, pasigirdo nusivylimo atodūsis: „Ir vis tiek nieko nesupratau“. Suprasti ir nebuvo lengva – viso spektaklio metu tik du kartus trumpai pasigirdo greitakalbe išsakytos padrikos mintys, todėl reikėjo stebėti ir įtemptai mąstyti. Pagrindinis spektaklio herojus – keistas, vienišas, nepasitikintis savimi, alkanas, bejėgis ir pažemintas žmogus, matantis išsigelbėjimą mirtyje, todėl jos ieškantis ir su ja kalbantis. Tai iš daugybės S.Beketo pjesių sukurtas spektaklis, perteikiantis metaforinę viltį.

Užkoduotos mintys žadino vaizduotę

Mėgėjų teatrų festivalyje antrieji tauragiškiams vaidino Rietavo kultūros centro teatro „Ruoda“ aktoriai. „Ruodos“ režisierius Vincas Andriuška sukūrė spektaklį „Ne sau žmonės“ pagal rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos lietuvių kultūros veikėjo Vydūno-Vilhelmo Storosto pjesę.

Pirmas spektaklio įspūdis slogus – scenos centre priešmirtinėje agonijoje gulinti motina šaukiasi vaikų, o tamsia skraiste apsigobusią ir jauno beržo kamienu, tarsi lazda, mojuojančią ir postringaujančią būtybę galima klaidingai palaikyti mirtimi. Tačiau ji – protėvių žynys, geros dvasios išminčius Vysuomis. Spektaklyje visos žmogaus blogybės įkūnytos turtuolio Dykūno asmenyje – šis gašlūnas, brangiomis dovanomis sugundęs visas mergas, užsigeidė gražuolės baudžiauninkės, mylinčios kitą. Neturėdami jokių teisių ir laisvės, įsimylėjėliai rado vienintelę išeitį – nugalabyti ištvirkėlį. Tuo pačiu metu mirė motinėlė, kuri baudžiavą priėmė kaip duotybę ir Dykūnas – gyvenimo nelaimių kaltininkas.

Spektaklyje „Ne sau žmonės“ pateiktos kelios siužetinės linijos, einančios paraleliai, skatinančios panirti į gilius apmąstymus. Aktoriai perteikė baudžiavinės Lietuvos kaimą žvelgiant per Vydūno filosofijos prizmę, kai svarbiausias yra laisvas ir sąmoningas žmogus, jo siela ir meilė tėvynei. Prisiminkime, kad 2018-ieji paskelbti Vydūno metais – jis gimė prieš 150 metų.

Siautėjo juoko gūsiai

Tauragės liaudies teatras, vadovaujamas režisierės Genovaitės Urmonaitės, savo gerbėjus pradžiugino spektakliu „Gudri našlė“. Jis režisuotas pagal rašytojo, tautinės dramaturgijos pradininko Aleksandro Fromo-Gužučio vienintelę to paties pavadinimo komediją.

Gudrioji našlė sutinka tekėti

Scenoje linksmai ir nuotaikingai perteiktas tikras įvykis apie gudrią moterį, kuri tapusi neturtinga našle su trimis vaikais, sumąstė, kaip dar kartą ištekėti ir taip palengvinti buities naštą. Ji tyčia klėtyje paslėpė puodynę, pilną smėlio, tik viršuje uždėjusi kelias monetas, kad ją aptikusi merga paskleistų žinią apie jos didžiulį turtą. Ilgai laukti nereikėjo – vyrai prie našlės skubėjo kaip bitės prie medaus.
Komedijoje veiksmas lengvai rutuliojosi paprastoje kaimo buities aplinkoje, o aktorių vaidyba ir jų tariami žodžiai linksmino ir juokino teatro gerbėjus. Čia nereikėjo įtemptai mąstyti, tik žiūrėti ir mėgautis. Ir tikrai – salėje juokas netilo, vis kildavo smagus šurmulys.

Po šio nuotaikingo spektaklio kolegos ir gerbėjai 65-ojo gimtadienio proga pasveikino mėgstamą  aktorių Eugenijų Kriaučiūną, o žiūrovai jį pagerbė atsistodami ir dovanodami ovacijų bangą.

Juodi komedijos elementai vertė susimąstyti

Po nuotaikingo tauragiškių vaidinimo žiūrovai susikaupė Anykščių kultūros centro teatro pasirodymui. Šio teatro režisierius, garsus aktorius Jonas Buziliauskas režisavo plačiai, prieš daugiau nei dvejus metus, Lietuvoje nuskambėjusį spektaklį „Čičinskas“, pastatytą pagal avangardinės dramos atstovo Kosto Ostrausko pjesę. J.Buziliauskas pats režisuoja ir pats vaidina. Prieš pasirodymą jis montavo scenos dekoracijas, sulaukdamas nustebusių žvilgsnių.

Blaškosi paniekinta Čičinsko siela

Scena spektaklio metu virto bažnyčios požemiu, kuriame laikomas nepalaidotas XVII a. evangelikų reformato Vladislovo Sicinskio lavonas, apipintas mistiniais gandais. Generalgubernatorius Muravjovas pasiuntė pulkininką Sobolevskį apžiūrėti lavono. Karininkas į požemį atėjo kartu su meiluže ir zakristijonu. Čia pradėjo siautėti nenurimusi siela dėl pažeminimo ir apšmeižimo tėvynės išdavimu, kai perėmę bažnyčią katalikai, kaip spėjama, išsityčiojo iš jo palaikų.

„Čičinsko“ spektaklyje gvildenama daugiaplanė asmenybės tema, bandoma atspėti, kada žmogus apsimetinėja, o kada jis atviras, kodėl jis nori prieš kitus pasirodyti geresnis, nei yra iš tikrųjų. Festivalio pabaigoje visi aktoriai susirinko scenoje, o šio renginio organizatorė ir sumanytoja G.Urmonaitė įteikė jiems dovanas ir linkėjo visiems sveikatos bei laimės. Ji kvietė mylėti teatre dirbančius žmones, patikino, kad aktoriai gerbia ir myli savo žiūrovus, iš jų tikisi gerų emocijų ir aplodismentų.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras