Daugiau nei pusei būstų Tauragės apskrityje reikia remonto (1)

2015-06-19 08:34

Raimondos Alysienės nuotrauka

62 proc. Tauragės apskrities gyventojų pripažįsta, kad jų būstui yra reikalingas kapitalinis arba kosmetinis remontas, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau per artimiausius kelerius metus susiremontuoti savo gyvenamąją erdvę planuoja tik kas antras remontuotiname būste gyvenantis tauragiškis.  

Tipinis būstas: nuosavas, bet senas

„Būsto remontas išlieka aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Tauragės apskritį. Nepaisant to, kad kasmet šalyje pastatoma vis daugiau naujo gyvenamojo ploto, dauguma mūsų tebegyvena prieš kelis dešimtmečius statytuose butuose, kuriems reikalingi ne tik periodiniai kosmetiniai atnaujinimai, bet ir didesni remonto darbai“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Naujame būste, pastatytame per pastarąjį dešimtmetį, gyvena vos 6 proc. Tauragės apskrities gyventojų. Apynaujuose, statytuose prieš 11–20 m., gyvena 8 proc. apskrities gyventojų. O didžiausia apskrityje apklaustų gyventojų dalis nurodė gyvenantys prieš 21–40 m. statytame būste, tokių gyventojų dalis siekia 48 procentus.

J.Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad beveik 96 proc. apklaustų Tauragės apskrities gyventojų pažymėjo gyvenantys būste, kuris yra jų pačių arba jų artimųjų nuosavybė.

Remontas neaktualus tik trečdaliui gyventojų

„Remiantis gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais, paklausiausias yra kosmetinis remontas. Tokio remonto poreikį akcentavo 46 proc. apklaustųjų Tauragės apskrityje. 15 proc. Tauragės gyventojų nurodė, kad jų būstui yra reikalingas kapitalinis remontas“, ‒ tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Trečdaliui tauragiškių remonto klausimas šiuo metu nėra aktualus, nes remontas buvo neseniai atliktas arba jie gyvena naujai pastatytame būste. Tai nurodė 35 proc. apklaustųjų. Įdomu yra tai, kad beveik 4 proc. apklaustų gyventojų atsakė, jog jų būstas yra avarinės būklės, todėl jo remontuoti nebeapsimoka.

Ką nori ir ką ketina remontuoti?

Paprašyti įvardyti, kas jų gyvenamajame būste yra prasčiausios būklės, Tauragės apskrities gyventojai dažniausiai paminėjo sienas ir grindis (56 proc.) bei santechniką (44 proc.). Apie būtinybę atsinaujinti langus ir duris užsiminė 35 proc., elektros instaliaciją – 25 proc. apklaustųjų. 15 proc. apklaustųjų norėtų atsinaujinti šildymo sistemą, buitinę techniką.

„Kalbant apie prioritetinius remonto darbus, gyventojai galvoja ne tik apie poreikį susikurti jaukesnę ir estetiškesnę namų aplinką, bet ir apie didesnius remonto darbus. Netvarkinga kanalizacija, vandentiekis neretai tampa rimtų finansinių nuostolių priežastimi. Tačiau kalbai pasisukus apie konkrečius artimiausiu metu planuojamus remonto darbus, prioritetai persistumdo. Apklausos duomenys rodo, kad Tauragės apskrities gyventojai, artimiausiu metu planuojantys remontą, atliks mažesnės apimties darbus nei yra jų poreikis“, – pastebi „Swedbank“ specialistė.

Pasak J.Gumuliauskienės, paprašyti įvardyti, kokioms būsto erdvėms ketina teikti prioritetą planuodami artimiausius remonto darbus, Tauragės apskrities gyventojai dažniausiai minėjo miegamąjį – šią erdvę norėtų susitvarkyti 35 proc. remontą planuojančių gyventojų. Antroje vietoje – virtuvė, kurią norėtų susiremontuoti 29 proc. Tauragės apskrities gyventojų, artimiausiu metu ketinančių atlikti remontą. Trečioje vietoje – svetainė (27 proc.).

Remontui pakaktų iki 3 tūkst. eurų

„Skaičiuojant investicijas, kurių užtektų visapusiškam būsto atnaujinimui, du trečdaliai gyventojų, gyvenančių remontuotiname būste, nurodė, kad tam jiems pakaktų iki 3 tūkst. eurų. Net 62 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiam remontui atlikti jiems pakaktų viso labo 1 tūkst. eurų sumos“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Daugumos Tauragės apskrities gyventojų nuomone, būsto kapitalinis remontas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Tokią nuomonę išsakė 44 proc. apklaustųjų. 35 proc. tauragiškių mano, kad kapitalinį remontą vertėtų atlikti dar rečiau ‒ rečiau nei kartą per 15 metų.

Skolintųsi nedaugelis

Remontui pritrūkę ar nesukaupę pakankamai pinigų, 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam tikslui lėšų skolintųsi. Tokiu atveju tauragiškiai pirmiausia kreiptųsi į banką (83 proc.) arba į draugus ir artimuosius (17 proc.).

„Pritrūkus lėšų neretai remonto planai atidedami vėlesniems laikams, tikintis jį atlikti tada, kai bus sutaupyta pakankamai pinigų. Kita vertus, tokio tipo išlaidas galima vertinti ir kaip investiciją į aukštesnę gyvenimo kokybę“, ‒ pastebi J. Gumuliauskienė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad skolinimosi būsto remontui poreikis Lietuvoje jau kuris laikas išlieka stabilus. Apie 35–40 proc. kasmet sudaromų naujų vartojimo kredito sutarčių yra skirta būtent būsto remonto reikmėms.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto remonto tema „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kovo 15–22 dienomis. 

Laisvalaikis

Koks aktyvaus laisvalaikio leidimo būdas priimtiniausias?

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras