Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Už kurį kandidatą į Tauragės rajono savivaldybės mero postą atiduotumėte savo balsą?

 Rezultatai

„Kviečių baronas“ iš Skaudvilės (0) 

Alvidas JANCEVIČIUS | žurnalistas, istorikas

2018-08-26 12:36

Fišmano diena 1923 m.

Logiškai galvojant, šis žmogus turėjo būti vienaip ar kitaip susijęs su jūra, nes Fichman, išvertus iš anglų kalbos, kaip žinia, reiškia žveją. Tačiau šis vyras pasuko į visai kitus vandenis ir jo sėkmės istorija dar ir šiandien gali būti puikus pavyzdys visiems, tebeieškantiems savo vietos gyvenime. 

Buvo Sidnėjaus meras

Saimonas (tada dar Simonas) Fišmanas gimė 1878-aisiais Skaudvilėje ir gyveno čia iki trylikos metų. Žinoma, jokių didesnių mokslų vien dėl jauno amžiaus, gyvendamas Skaudvilėje, baigti nespėjo, nes 1892 metais su tėvais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Pirmieji Saimono – smulkiojo verslininko – įgūdžiai pasireiškė Tenesio valstijos Trentono mieste, kur jis tiesiog pradėjo prekiauti viskuo, kas papuolė po ranka. Po ketverių metų jau  Oklahomoje ir Teksase ėmėsi pats gaminti smeigtukus ir adatas iš... asilo odos. Taip rašo Saimono biografai, nors nemačius sunku įsivaizduoti, kas tai buvo. Vis labiau keliaudamas į Amerikos vakarus, vaikinas pateko į Kolorado valstijos Sterlingo miestą, tapo tarnautoju, bet neatsisakė verslo – būdamas 21-erių, atidarė nuosavą parduotuvę. Ir, kaip pabrėžiama bemaž visuose prisiminimuose, tapo vienu sėkmingiausių miestelio verslininkų, puikiai suderinančiu komercijos bei švietimo dalykus.

1901 metais Saimonas susituokė su devyniolikamete Meri Fajer, su kuria, jeigu istorija neklysta, po keturiolikos metų susilaukė vienintelio sūnaus Irvingo Lenardo. Deja, nei apie žmoną, nei apie sūnų nepavyko rasti daugiau jokios informacijos.

Tačiau jau netrukus, viską išpardavęs, neramusis mūsų kraštietis persikelia į mažytį Nebraskos valstijos Sidnėjaus miestelį, kuriame tuo metu galėjo gyventi apie 1200 žmonių. Ten vėlgi atidaro parduotuvę, pastato puikų dviejų aukštų 630 kvadratinių metrų ploto sandėlį. Tampa miesto tarybos nariu, o 1907 metais netgi išrenkamas Sidnėjaus meru. Miesto gyventojų nuomone, tai buvęs vienas geriausių ir gerbiamiausių kada nors čia gyvenusių valstybės tarnautojų.

Atkeliavo į Tribune

Tačiau tikrasis išeivio iš Skaudvilės pašaukimas laukė ne Sidnėjuje. Sidnėjaus laikotarpis netrukus baigėsi ir Saimono biografijoje atsirado Kanzaso valstija su Tribune miesteliu, suvaidinusiu jo gyvenime išskirtinį vaidmenį.   

Tribune miestelis įkurtas 1886 metais kartu su geležinkelio depo atsiradimu. O taip pavadintas tiesiogiai Amerikos laikraščio „The New York Tribune“ steigėjo ir redaktoriaus Horacijaus Grylėjaus, raginusio jaunimą keltis gyventi į vakarų valstijas, garbei. Ar neprimena tai garsiojo ir kažin ar pavykusio Sovietų sąjungos 1954 metų Kazachstano plėšinių įsisavinimo plano?.. Deja,  Amerikos jaunimas neskubėjo palikti savo patogių ir šiltų vietų. Netgi dabar Tribune mieste gyvena kiek daugiau nei tūkstantis žmonių, o dvidešimtojo amžiaus pradžioje tebuvo apie du šimtus.

Taigi 1920 metais mūsų kraštietis Saimonas Fišmanas atvyko į Kanzaso valstijos Tribune miestelį.

Tipiškas Kanzaso valstijos vaizdas

Labiau besidomintieji pasaulio geografija prisimins, kad Kanzaso valstija patenka į vadinamąją JAV Aukštųjų lygumų sritį. Čia plyti didžiuliai nederlingų žemių plotai, prerijas raižo platūs upių slėniai.

Šiandien Kanzasas garsėja kaip žemės ūkio valstija, didžiausia kviečių augintoja šalyje ir viena didžiausių sorgų bei kukurūzų sėklų gamintoja.

Gavo „kviečių barono“ pravardę

Taip yra šiandien. O tais tolimais 1920-aisiais Tribune apygardoje niekas nebuvo girdėjęs apie kviečių auginimą ir visus sunkesnius darbus padėdavo atlikti vienintelis traktorius. Prigimtinis avantiūristas gerąja prasme S.Fišmanas ryžosi savo pagrindinį ir labai rizikingą gyvenimo verslą kurti būtent čia, bizonų žole apaugusiuose bei vėjų gairinamuose plotuose. Vos per keletą metų jis iš niekam netgi Kanzase negirdėto prekybininko tapo vienu garsiausių ir stambiausių Amerikos fermerių, pelnytai gavusiu „kviečių barono“ pravardę.

Įvairių šaltinių duomenimis, išeivis iš Skaudvilės suarė per 40 tūkstančių hektarų dešimtmečiais neliestų dykumų. Ir jau 1923 metų spalio 10-ąją apygarda šventė „Fišmano dieną“ – tris mylias (beveik du kilometrus) nusitęsė per 32 tūkstančius tonų grūdų vežusių traktorių ir vežimų kolona. Vietos šventė virto pagarbos ir padėkos Saimonui už didelį indėlį į bendruomenės gyvenimą išraiška.

Po metų vien tik kviečiais buvo užsėta 32 tūkstančiai hektarų.

Išrenkamas senatoriumi

S.Fišmanas Tribune mieste pastatė pirmąjį elevatorių ir 1926 metais krovininiais vagonais atvežė į jį milijoną bušelių (apie 27 tūkstančius tonų) grūdų, nors, priminsime, vos prieš dešimtmetį iš Kanzaso valstijos Amerika nebuvo gavusi nė vieno grūdo... Vagonai neišsiteko bėgių keliuose ir blokavo keletą miesto gatvių. 

Grylėjaus miestelis šiandien

Negana to, 1924 metais Saimonas savo didžiulę rančą netikėtai padalijo į 215 ūkių po keliasdešimt hektarų. Kiekviename tokiame sklype pastatė po nedidelį namą su būtiniausia gyvenimui įranga, aprūpino reikiamu žemei dirbti inventoriumi. Kaip parodė netolima ateitis, tokia ūkio forma pasiteisino ir dar labiau sutvirtino S.Fišmano koloniją, kurią pats milijonierius vadino savo imperija. Tai pagaliau padėjo jam, respublikonui, 1933 metais laimėti Kanzaso valstijos senatoriaus rinkimus Grylėjaus apygardoje prieš Arturą R.Šedomą, kurį, kaip rašė to meto spauda, rėmė Ku-kluks klanas (antisemitinės, antikatalikiškos, rasistinės, homofobiškos ir antikomunistinės organizacijos). S.Fišmanas A.R.Šedomą nugalėjo 87 balsų persvara. Atkreipdamas visuomenės dėmesį į „Nematomąją Ku-kluks klano imperiją“, nugalėtojas senatorius pareiškė, kad Grylėjaus apygardoje ši organizacija neturi jokių galimybių laimėti. Jo rinkėjai tiesiogine prasme esą tvirtai kojomis įaugę į žemę.

Kanzaso valstijos laikraštis „The Collyer Advance“ tuomet rašė: Kai praėjusią savaitę Saimonas Fišmanas ir Rėjus Martinas surengė apygardoje bendrą kampaniją, tuo buvo sunku net patikėti. Žydas ir škotas. Iš kažkur nuėjo gandas, kad škotas esą mėtė sidabrinius dolerius, o žydas rinko juos ir dėjo atgal.  

Laikraštis „LaCrosse Republican“: Pagal šiandien Kanzaso valstijos priimtą įstatymą Reno apygarda, ketvirta pagal dydį valstijos apygarda, taps valstybiniu senatoriniu rajonu, o ne bus sujungiama su Prato ir Kingmano apygardų rajonu. Įstatymo projektą pateikė Tribune senatorius Saimonas Fišmanas, atstovaujantis trečiajam labai stambiam Vakarų Kanzaso rajonui. Pagal „Fišmano įstatymą“ šis rajonas sulauks didesnio atstovavimo Senate.

Dar viena citata iš to meto laikraščio: Valstijos senatorius Saimonas Fišmanas iš Tribune miesto buvo pakviestas skaityti  pranešimą Hamiltono apygardos pramonininkų klube. Senatorius Fišmanas aptarė įvairius krašto ekonomikos aspektus, lygindamas Jungtinių Valstijų šiandieną su savo buvusiąja šalimi Rusija, kurią jis pažinojo būdamas vaikas.    

Ekspozicija apie S.Fišmaną – Grylėjaus muziejuje

S.Fišmanas aktyviai rėmė Prezidento Franklino D.Ruzvelto administracijos ekonominės politikos Naująjį kursą, išvedant šalį iš 1929–1933 metų Didžiosios depresijos. Artimai draugavo su garsiu Amerikos politiku, viceprezidentu Henriu Volesu. Jo geras bičiulis buvo kaubojus, kino aktorius, rašytojas ir aviatorius Vilis Rodžersas.

1930 metais Fišmanas prasitarė Misūrio Ramiojo vandenyno geležinkelio prezidentui L.W.Boldvinui, kad Kanzaso Grylėjaus apygarda užaugins milijoną bušelių grūdų. Boldvinas netruko sureaguoti: Jeigu Grylėjus užaugins milijoną bušelių, aš dovanosiu Jums ir Jūsų šeimai nemokamą kelionę per visą Ameriką savo nuosavu automobiliu.

Fišmanas duotą žodį įvykdė, tuo pačiu savo pažadą ištesėjo ir Boldvinas. Tiesa, po keliolikos metų nepakeliama sausra pavertė derlingus laukus, tą tvirtą imperiją, dulkių kamuoliais. Fišmanui, kaip ir daugeliui kitų jo kolegų, teko atsisveikinti ir su gražiomis idėjomis, ir su nemenka dalimi turto.

Be kviečių auginimo, S.Fišmanas vertėsi ir kita žemės ūkio veikla. Jis tapo vienos didžiausių Amerikoje kalakutų fermos savininku, savo sodų plantacijose užaugindavo tūkstančius tonų skaniausių obuolių. O 1937 metais laimėjo nacionalinę „Amžiaus vištos“ premiją, mat jo fermų vištos pasiekė pasaulio rekordą, padėdamos daugiausiai kiaušinių.

S.Fišmanas mirė 1956 metų gegužės 20-ąją Kolorado valstijos Denverio mieste. Kitą dieną „The New York Times“ laikraštyje pasirodė JAV naujienų agentūros „Asociaced Press“ pranešimas: DENVERIS, Gegužės 20. Imigrantas iš Rusijos Saimonas Fišmanas, kurio noragai per ilgą Kanzaso kviečių fermerio gyvenimą išarė beveik pusę milijono hektarų plėšinių, šiandien po sunkios ligos mirė būdamas septyniasdešimt septynerių metų.

Grylėjaus miestelio muziejus, kuriame pristatoma ekspozicija apie S.Fišmaną

Kaip bebūtų gaila ar netgi keista, viešai prieinamos išliko vos keletas Tauragės krašto išeivį menančių nuotraukų. Užfiksuoti garsiosios 1923 metų „Fišmano dienos“ fragmentai. O vienoje labai nekokybiškoje, pateiktoje Kanzaso valstybinės istorikų draugijos, įamžintas ir sunkiai įžiūrimas S.Fišmanas su savo darbininkais – 1925 metais penki kompanijos „Trued Brothers Tractor Company“ traktoriai sparčiai vertė vagas šiaurės rytiniuose Tribune miesto pakraščiuose.

O Grylėjaus miesto muziejus ir šiandien savo lankytojams aktyviai pristato ekspoziciją, pasakojančią apie įspūdingą „kviečių barono“ gyvenimą Amerikoje. Gaila tik, kad nei Kanzaso valstijos žmonės, nei už tūkstančių kilometrų gyvenantys tauragiškiai nežino, kad ši legendinė asmenybė – Saimonas Fišmanas – savo pirmuosius žingsnius žengė Skaudvilėje...

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras