Šešiais vardais vadinta Vasario 16-osios gatvė: šimtas metų istorijos (2) 

Edmundas MAŽRIMAS

2017-02-26 11:26

Pirmas viešas Vasario 16-osios paminėjimas sovietinėje Tauragėje prie kino teatro „Jūra“, Bažnyčių ir Vasario 16-osios gatvėse. 1989 m. vasario 15 d.Iš Edmundo Mažrimo rinkinio

Šiandienos Tauragėje džiaugiamės neilgomis, tačiau mielai sutvarkytomis gatvelėmis. Vaikščiodami jomis, retai prisimename praeitį, neretai jos ir nežinome. O juk visos miesto gatvės turi  savo vardus, istoriją, gyvenimą... Jas tvarkė ir kūrė iki mūsų gyvenę tauragiškiai. Prisimindami Lietuvos nepriklausomybę ir pasitikdami jos 100-ąsias metines, prisiminkime Vasario 16-osios gatvę.

Iki nepriklausomybės

Ši trumputė Tauragės miesto gatvė, šiandien vadinama Vasario 16-osios vardu, turi neįtikėtinai įdomią praeitį. Ši gatvė, gyvuojanti jau daugiau nei šimtmetį, turėjo net penkis vardus, o pastarasis – jau šeštasis, buvo susigrąžintas.

Iš pradžių šiai gatvei, projektuotai XX a. pradžioje, nebuvo skiriama ypatingo dėmesio. Miestiečiams šia gatve buvo patogiausia susisiekti su XIX a. antroje pusėje pastatyta stačiatikių cerkve. 1910 m. miesto plane gatvė pažymėta Церковный переулокъ vardu, tai yra Cerkvės skersgatviu. Išlaikant tų metų projektavimo principus, Tauragė buvo suprojektuota stačiakampiais kvartalais ir, neperžengiant projektavimo principų, dabartinė Vasario 16-osios gatvė nebuvo tinkamai sujungta su dabartine Jūros gatve.

Tų metų miesto planuotojai, jungdami senąją XVII a. Tauragę su XIX a. vidurio – XX a. pradžios Taurage, paliko problemines sankryžas. Viena jų – Stoties–Gintaro–Bažnyčių gatvių sankryžos problema, įrengus vienos krypties eismą, jau išspręsta. Tauragėje liko sudėtingiausia, tikėtina, vienintelė tokia neįprasta sankryža Lietuvoje: Dariaus ir Girėno–Vasario 16-osios–Jūros gatvės. Tuomet Jūros gatvė buvo senasis susisiekimas ir išvažiavimas iš Tauragės miesto į Valerijanovo (rus. Валерьянова – Tauragės dvaro palivarkas) dvarą ir gretimą miestelį Šilalę. Dėl neapdairiai XIX a. antrojoje pusėje suformuotų cerkvės ir tarptautinės carinės Rusijos Tauragės pašto stoties sklypų, neįvertinant sankryžos svarbos, ir atsirado ši neįprasta sankryža. Šios problemos nesugebėjo išspręsti nei prieškario, nei sovietmečio Tauragės miesto architektūrinės perspektyvos projektuotojai. Ji tokia ir liko XXI a. tauragiškiams.

Vasario 16-osios gatvė (tada vadinta Cerkvės skersgatviu) Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. vasarį, okupavus miestą vokiečiams. Nuotraukoje – vokiečių armijos 9-osios landverio brigados vadas generolas leitenantas fon Klauzius su brigados padalinių vadais ir savo vairuotoja, dukterėčia Anna Marija Raimer. Iš knygos. Albinas Batavičius. Tauragė šimtmečių vingiuose. 1507–2007, Vilnius, 2007, p. 29

Grįžkime į XX a. pradžios Cerkvės skersgatvį – tai buvo negrįsta, be ypatingos priežiūros gatvelė. Gal kiek jos pakilumą paryškina tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. vasarį, miestą okupavus vokiečiams, joje nusifotografavo pats vokiečių armijos generolas leitenantas fon Klauzius, 9-tos landverio brigados vadas. Istorinėje nuotraukoje jis – su brigados padalinių vadais ir savo vairuotoja, dukterėčia Anna Marija Raimer, vienintele kaizerio armijoje buvusia moterimi vairuotoja. Ši nuotrauka turi dar ir tokio įdomumo: tikėtina, kad kaizerio kariūnai nusifotografavo prie žymiosios Tauragės žydo Palangino arbatinės. Joje iki Pirmojo pasaulinio karo vyko pirmieji Tauragėje lietuviški tautiniai kultūriniai renginiai.

Lietuvos nepriklausomybės metai

Vertinant tai, kad vienos gatvės pusės kvartalų žemės (nuo Dariaus ir Girėno gatvės dešinėje) nuo seno priklausė Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios parapijai, šioje vietoje užstatant ir formuojant sklypus, žemė buvo perkama ar nuomojama iš parapijos. Tai savotiškai trikdė sparčiau užstatyti šią gatvės dalį, ir ji negalėjo sparčiai kaip kitos miesto gatvės po karo „atsigauti“ naujais užstatymais. Iki Antrojo pasaulinio karo abipus gatvės buvo po 3–4 sklypus. Iš 1920 m. gatvės nuotraukos žinome, kad toje gatvėje buvo įsikūręs miesto viešbutis, o kitapus gatvės, bažnyčios žemės pusėje, matome tik aukštą tvorą ir sodus už jos.

Tauragiškiai, atgavę nepriklausomybę, buvusį skersgatvį pavadino Mindaugo gatve. Apie tai sužinome iš 1921 m. rugsėjo 7 d. žemės nuomos dokumentų.

Nuo 1921 m. iki 1935 m. Ipolitas Jankūnas iš Tauragės Romos katalikų parapijos bažnytinės žemės išsinuomojo 23,42 aro, Plento (dabar Dariaus ir Girėno g.) ir Mindaugo (dabar Vasario 16-osios g.) gatvės kerčią (kampą). Sutartyje buvo numatyta, kad I.Jankūnas ar jo įpėdiniai Tauragės klebonui turi mokėti 2300 auksinų metinės nuomos, po 12 m. mokestis keliamas 10 % ir jau 1933 m. bus mokamas 2530 auksinų per metus, o jau 1945 m. sieks 2783 auksinus per metus (1922 m. spalio 2 d. keičiant auksinus į litus, pradinis kursas buvo lygus: 175 auksinai vienam litui, vėliau litas prilygo 850 auksinų. Tada litas buvo lygus 10 JAV dolerio ct). Žemės nuomos sutartyje, kadangi tai buvo klebonijos žemės, neužmirštos ir moralinės vertybės. Sutarties 11 straipsnis numatė: Nuomininkas neprivalo įleisti nepadoro elgesio asmenis, taip po ligiai neleisti namuose ar ant pleciaus pardavinėti kokius nors svaiginančius gėrimus.

Sutartyje taip pat numatyta: pasibaigus nuomos sutarčiai, jei nauja sutartis nebus sudaryta, nuomininkas privalo per šešis mėnesius visus trobesius nusikelti. Nenukėlus trobesių, jie be atlygio atitenka Tauragės bažnyčiai. Žemės nuomos sutartį pasirašė nuomininkas ir to meto Tauragės parapijos klebonas Vytautas Dichavičius.

Žemės nuomininkas I.Jankūnas 1922 m. čia pastatė vieno aukšto skoningos medinės architektūros statinį, kurį kiek perstatinėtą galime išvysti ir šiandien (Vasario 16-osios g. 2). Vėliau buvusios parapijos žemės buvo suskirstytos į sklypus ir užstatytos mūriniais ženklios architektūros statiniais.

Dar ir šiandien nėra žinių, kada ir kodėl Mindaugo gatvė buvo pervardinta į Tauro gatvę. Greičiausiai tai nutiko įsitvirtinus Tauragės savivaldos pagrindams ir priėmus savivaldos įstatymus. Naują gatvės pavadinimą aptinkame 1927 m. Tauragės telefonų knygoje (tada šioje gatvėje tebuvo vienas namas, Tauro g. 4, jame L.Buračas turėjo telefono liniją) ir 1927–1930 m. Tauragės miesto plane. Tikėtina, kad šis gatvės pavadinimas sietinas su miesto vardu – su tauru. Tai buvo mėginimas įtvirtinti Tauragės miesto vardo reikšmę.

Šis gatvės vardas, kaip ir ankstesnieji vardai, neužsibuvo ilgam. 1933 m. gegužę „Tauragės balso“ laikraštis rašė, kad minint Lietuvos nepriklausomybės 15-ąsias metines Tauragėje buvo keičiami gatvių pavadinimai. Tada Majorato gatvę pervadino į Laisvės gatvę. Nors neaptikta, kada Tauro gatvė buvo pavadinta Vasario 16-osios gatve, tačiau, tikėtina, tada ir buvo. Apie Vasario 16-osios gatvės pavadinimą, jo datos nustatymą buvo mėginta ne kartą rašyti vietos spaudoje. Šviesaus atminimo tauragiškis žurnalistas Tadas Meiželis svarstė, kad Vasario 16-osios gatvė galėjo atsirasti 1937 ar 1938 m., kai Tauragėje lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Su šiuo teiginiu galima sutikti tik vienu aspektu: Tauragės katalikų bažnyčios žemės dalis buvo užstatoma būtent tuo metu: 1938 m. pastatomas notaro Barcevičiaus namas (Vasario 16-osios g. 4), 1939 m. – Ligonių kasos rūmai (Vasario 16-osios g. 6). 

Sovietmetis

Apie notaro Barcevičiaus namą ir Ligonių kasos rūmus reikėtų atskiro straipsnio. Tai neeilinės architektūros pastatai, turintys ypatingą istoriją. Tačiau, kalbant apie gatvės praeitį, Ligonių kasos rūmai, su modernia ligonių priežiūros būtimi, buvo vienas didžiausių veiksnių, keitusių gatvės gyvenimą. Nors Ligonių kasos rūmai pagal savo tiesioginę paskirtį veikė tik vienerius metus, Tauragės istorijai jie tapo vienu reikšmingiausių pastatų. 1940 m. šiame pastate įsikūrė okupacinė sovietų, vėliau – vokiečių, o nuo 1944 m. grįžo sovietinė valdžia. Tada miestiečiai kalbėjo: pastatą pamėgo okupantai, ant jo vieną po kitos keisdami vėliavas.

1977 m. prie vadinamojo partkomo pastato buvo pristatytas didžiulis priestatas. Vėliau šiame pastate užteko vietos ir savai, lietuviškai, valdžiai. 1990 m. ten įsikūrė pirmojo šaukimo rajono taryba, miesto merija, notaro kontora ir kitos įstaigos, o 1994 m. atkūrus Tauragės apskritį – apskrities viršininko administracija, gyvavusi iki 2010 m. Tad daugiau nei septynis dešimtmečius Tauragė ir jos apylinkės buvo valdomos iš Ligonių kasos rūmų ir karininkų ramovės (dabar Respublikos g. 2).

Grįždami į Vasario 16-osios gatvės praeitį neapsieisime be netekties. 1946 m. kovo mėnesį Tauragės miesto vykdomojo komiteto sprendimu pakeisti su tautine savimone ir krašto istorine garbe sietini miesto gatvių pavadinimai. Bažnyčių gatvė tuomet tapo Žemaitės, Prezidento A.Smetonos – M.Melnikaitės, Stoties – Liaudies, Žemaitės – Tauro, Vasario 16-osios – Liepos 21-osios. Liepos 21-osios gatvės pavadinimas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Kaip žinia, Vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena, o 1940 m. liepos 21-ąją komunistų kontroliuojamas liaudies seimas, ignoruodamas valstybės Konstituciją, Lietuvą paskelbė sovietine respublika. Šiuo gatvės pavadinimo pakeitimu komunistai ne tik ignoravo Lietuvos nepriklausomybę, bet ir išaukštino sovietinę Lietuvą.

Po Antrojo pasaulinio karo gatvėje sveiki liko tik trys namai ir kitapus gatvės – Tauragės pašto užeigos namų pastatas, kuriame iki 1960 m. buvo įsikūrusi Plentų valdyba. Iki 1981 m. pastatas priklausė Tauragės butų ūkio valdybai ir jame gyveno žmonės, vėliau jis buvo perduotas rajoninei ligoninei, kuri jame įkūrė vaikų pieno mišinių virtuvę. Po 1993 m. pastato remonto jame veikė dantų protezavimo kabinetas. Pastatą privatizavus, jame įsikūrė bankas.

Nacionalizuotame notaro Barcevičiaus name (Vasario 16-osios g. 4) iki 1978 m. buvo vaikų darželis, nuo 1980 m., iki kol pasistatė savus „namus“ Spaustuvės gatvėje, jame veikė „Leniniečių balso“ redakcija.

1948 m. Tauragės miesto perspektyviniame plane buvo numatyta Ligonių kasos rūmuose įkurti Kredito organizacijų namus, o Bažnyčių ir Vasario 16-osios gatvių kampe pastatyti didžiulį vaikų lopšelį-darželį. Tačiau šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti, o abipus gatvės 1969 m. iškilo pirmieji Tauragės daugiabučiai.

Gatvės vardo susigrąžinimas

1988 m. pabaigoje Tauragėje įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė. Žmonės būrėsi siekdami atsisakyti primestų sovietinių reliktų ir atgauti Lietuvos laisvę. Tada susirūpinta senųjų gatvių pavadinimų sugrąžinimu, tam buvo suburta visuomeninė komisija, kuri ėmėsi Tauragės gatvių pavadinimų pakeitimo, pavadinimų suteikimo naujoms gatvėms klausimų. Komisijoje dirbo istorikės, kraštotyrininkės Alma Mizgirienė, Anastazija Pečkaitienė, Eufruzina Davidonienė, vėliau prie šio darbo prisidėjo paveldo specialistas Jonas Liorančas, kultūrininkas Eugenijus Šaltis. Šioje komisijoje, sudarytoje 1989 m. kovo mėnesį, teko dirbti ir šių eilučių autoriui.

Senieji gatvių, vietovių pavadinimai yra savotiški kultūros paminklai, suteikiantys istorinės medžiagos krašto tyrimui. Miesto gatvių pavadinimai – jame gyvenančių žmonių veidrodis, nusakantis kultūrą, istoriją. Dar 1988 m. pradžioje buvo svarstoma, rašoma vietos spaudoje apie senųjų gatvių pavadinimų susigrąžinimą. Tai buvo ne toks paprastas reikalas, kaip dabar atrodo. Norisi prisiminti ilgamečio Tauragės kultūros skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus (1922–2015), buvusio rajono Kultūros fondo pirmininko, svarstymus: „Kultūros, dorovės procesai auga, vystosi ilgiau negu politiniai momentai“.

Pirmas gatvės pavadinimo susigrąžinimas ir viešas Vasario 16-osios Nepriklausomybės paminėjimas sovietmečiu Tauragėje vyko 1989 m. vasario 15 d. Tauragiškiai, nešini trispalvėmis, užtvindė tada dar Liepos 21-osios gatvę. Mikrofonai stovėjo ant kino teatro „Jūra“ laiptų. Čia rinkosi rajono ir miesto vadovai, Sąjūdžio rajono tarybos aktyvistai, kalbėtojai. Pirmasis kalbėjo rajono Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Aleksas Ridulis. Jis, pakvietęs atgaivinti tautos atmintį, ragino eiti tiesos keliu, perskaitė miesto Tarybos vykdomojo komiteto sprendimą dėl Vasario 16-osios gatvės pavadinimo sugrąžinimo. Vasario 16-osios gatvės lentelę atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys. Baigiantis minėjimui susirinkusieji sugiedojo valstybinį himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Po mitingo Tauragės kultūros namuose vyko tautinis vakaras „Lietuva tebus lietuviams“. Susirinkę tauragiškiai visi į salę netilpo. Kultūros namuose veikė tauragiškių fotografų Vytauto Butkaus ir Benjamino Pociaus fotografijų paroda „Atgimimas“. Kultūros namų scena buvo papuošta Vyčio ženklu, ant portalų kabėjo Gedimino stulpai, o visiems susirinkusiems buvo įteiktos 1918 m. vasario 16 d. akto kopijos. Vakare apie Lietuvą eiles skaitė Vilija Užmiškienė, Rimas Juozapavičius, žinoma šalies aktorė Kazimiera Kymantaitė, koncertavo Tauragės kultūros namų dainų ir šokių ansamblis „Jūra“, tarptautinių konkursų laureatas, akademinio operos ir baleto teatro artistas Jonas Jocys. Teminio vakaro programą režisavo Tauragės kultūros namų direktorė Zosė Noreikienė.

Taip pirmą kartą dar sovietinėje Tauragėje buvo paminėta Nepriklausomybės diena – Vasario 16-osios 71-osios metinės.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras