Aitvaras palieka miestą(1)

Indrė TUMĖNAITĖ, Eugenijus SKIPITIS

2010-12-21 12:14

Reda ir Gintautas Šepučiai jau kalba apie ūkio įkurtuves Mikytuose. FOTO:Eugenijus Skipitis

Posakis, kad visi keliai veda į Romą, Lietuvoje turi kiek kitokią prasmę. Panemunėje eilėje lūkuriuojantys vairuotojai pasakytų kitaip: „Visi keliai veda į Panemunę“. Ir jie būtų beveik teisūs. Į Rusijos Kaliningrado srities degalines važiuoja nemažai lietuvaičių. Įsiklausęs į laukiančiųjų šneką nugirstum tarmių sinkopes, kurios lengvai džiazuojančiam pokalbiui suteikia kaimiško sutelktumo. Pagyvenusių automobilių vairuotojai pasikalba ne tik apie didėjančias kuro kainas. Kartais pašneka apie ūkį, bites, praėjusių metų derlių, pasidalina apkalbomis, gandais, nuogirdomis, padūsauja dėl vis sunkėjančio gyvenimo, ir kas be ko – pakeiksnoja valdžią. Apie valdžią ne kaip atsiliepia ne tik Panemunėje tripinėjantys piliečiai. Balsus kelia pensininkai, turgaus prekeiviai, policininkai, gaisrininkai, ne visais valdžios sprendimais patenkinti žemdirbiai.

 

 

Atrodo, kad į užliejamas Nemuno pievas įsispraudusioje Panemunėje ne visiems Dievas lėmė būti muitininkais ir fariziejais. Kai tarp Nemuno ir Mokyklos gatvių atsiradusioje plynėje pamatai dailiai sukrautus šieno ritinius, supranti, kad ne visi šiame miestelyje įnikę į kontrabandinių cigarečių verslą. Yra, kas aria laukus, sėja javus, kas šienauja. Prie šieno ritinių ir susipažįstame. Iš traktoriaus kabinos išlipęs jaunas vyras Gintautas Šeputis pakviečia į savo namus. Ūkininko pavardė atmintį tempia prie populiaraus „Giminių“ serialo. Panemunės Šepučių gyvenimas nei iš tolo neprimena televizoriuje matyto gyvenimo. Jauna šeima gyvena kukliame Gintauto tėvų statytame name. Pirmame aukšte gyvena senieji Šepučiai, o antrąjį valdo jaunieji. Į skoningai įrengtą butuką lipame kopėčiomis, nes laiptus turėję padaryti meistrai šiek tiek suvėlavo. Trapi ir miela Gintauto moteris Reda išverda kavos. Kalbėdami apie savo gyvenimą Reda ir Gintautas paslapčių neturi.

Ūkis, vertas milijono

 

Panemunėje gimęs ir užaugęs Gintautas Smalininkų aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje įsigijo buhalterio specialybę. Baigus mokslus didelio pasirinkimo nebuvo. Prieš dešimtmetį Lietuvoje uždarbiai buvo skurdūs, o iš užsienio atskriejančiose tautiečių žiniose spindėjo turtingo ir lengvo gyvenimo vaizdiniai. Atsirado minčių pakelti sparnus, tačiau tėvai sulaikė. Jie atidavė sūnui 30 hektarų žemės ir seną traktorių „Belarus“. Jaunam vyrui nieko kito neliko kaip tik pasiraitoti rankoves. Dabar Gintautas jau gali paliudyti savo delnais ir širdimi patikriną tiesą, kad turint noro ir nebijant darbo padoriai gyventi galima ir Lietuvoje. Pieno ūkį plėtojantys Šepučiai šį pavasarį deklaruos 200 ha žemės. Dabar melžia 32 karves. Skaičiuojant prieauglį tvarte yra 63 galvijai. Šepučiai neslepia, jog yra suskaičiavę, kad ES ir Lietuvos Respublikos paramos gavę per 600 tūkstančių litų. Prie šios sumos dar reikia pridėti 40 procentų paramos gavėjo lėšų, kurias į ūkio plėtrą jie privalėjo investuoti. Dabar Šepučių ūkis jau būtų vertas milijono. Šiemet jų ūkis Pagėgių savivaldybėje gavo „Metų ūkio 2010“ antros vietos nominaciją. Atėjo pripažinimas.

 

Vertybės kuriamos darbu

 

Pasidžiaugę pasiektais ūkininkavimo rezultatais vėl grįžtame į poros gyvenimo pradžią. Prie Gintauto prisiglaudusios Redos klausiu, kaip jai atrodo televizoriuje sproginėjantys žvaigždžių ir žvaigždučių šeimyniniai skandalai, dienraščių puslapiuose iki smulkmenų aprašinėjami milijonierius įsimylėjusių jaunų mergaičiukių gyvenimai? Gal ją ima neviltis dėl kaime prabėgusios jaunystės? Rukų kaime gimusi ir į Panemunę atitekėjusi moteris prisipažįsta, kad laikraščiams ir televizoriui neturinti daug laiko. Ir nelabai dėl to gailisi. Anot jos, pas mus tapo madinga viešinti vienadienių drugelių gyvenimą. Ar jau tokios didelės tos mūsų žvaigždės? Vaikai prisižiūri lengvos laimės pasakų ir nori tose pasakose gyventi. Tačiau gyvenimas yra visai kitoks. Jos santuoka pasisekė, nes vyras, kaip ir ji, suprato, kad visos vertybės sukuriamos darbu, todėl nelakstė panemuniais, negaišo laiko stovėdamas eilėse prie rusiško benzino. Laimės sparnu virptelėjimas toks trumpas, kad kartais jo net nepastebim. Reda tikrai nesigaili po vidurinės baigimo pasilikusi kaime. Apibėgti visus ūkio kampus reikia ir sveikatos, ir laiko. Karvių melžimas jos rūpestis. Gyvuliai šalto laikymo tvarte būna ištisus metus. Pieną po 88 centus už litrą parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“. Atrodo gyventum ir vargo nematytum...

 

Laukia įkurtuvės

 

Tačiau taip nėra. Šepučių ūkiui Panemunėje darosi ankšta. Kai kurie gamtosauginiai reikalavimai verčia fermą iškelti iš užliejamų pievų zonos. Šepučiai jau nusipirko kelis pastatus Mikytuose. Iki pavasario bus parengtas projektas 100 vietų fermos rekonstrukcijai. Netrukus prasidės naujų įkurtuvių rūpesčiai. Optimizmu spinduliuojantis G.Šeputis būsimų darbų nebijo. Pradėję kalbėti apie darbus, pasikalbam ir apie darbininkus. Prie ūkio darbų, ypač vasarą, reikia ir svetimų rankų. Susirasti darbo jėgos Panemunėje nėra lengva. Vieni vyrai laksto su cigaretėmis, kiti įsikibę į butelį. Žmonės yra suvilioti greitų ir lengvų pinigų. Surasti melžėją yra kiek lengviau, nes moterys Panemunėje, ko gero, dar nepraradusios darbingumo. Socialinės pašalpos pamažu iškreipia darbo rinką. Kartais tie, kurie tas pašalpas gauna, jau užmiršta, kad pinigus jiems uždirba mokesčių mokėtojai.

Koks Panemunės aitvaras padeda jaunai Šepučių šeimai? Šepučiai dalyvauja visose paramos programose, nebijo konsultuotis, skambinti specialistams, klausti. Už paramos lėšas G.Šeputis įsigijo traktorių „Orion“, grūdų traiškintuvą, žalios masės šienapjovę-rinktuvą, transporterį šienapjovei. Pavasarį ūkis pasipildys kitais žemės ūkio agregatais: ražienų smulkintuvu ir presu-vyniotuvu. Ne tik tvartas, jau ir technika sodybos kieme sunkiai įsitenka. Mikytuose, be abejo, daugiau erdvės. Šepučiai mano, kad per kokį dešimtmetį naujoje vietoje irgi atsistos ant kojų. Tuo tikime ir mes, girdėdami kaip plakdamas svajonių sparneliais Šepučių aitvaras palieka Panemunės miestą.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras