Automobilius kaime vis dar pakeičia karietos ir rogės(1)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2011-06-28 11:57
Arūno Strikaičio nuotrauka

Raimondo Ramanausko hobis auginti arklius po truputį tampa verslu. Arūno Strikaičio nuotrauka

Tauragiškis Raimondas Ramanauskas – liaudies meistras, muzikantas ir veislinių arklių augintojas. Su Raimondu daugiausia kalbėjomės apie jo hobį – arklių auginimą.

Kilęs iš arklių augintojų giminės

Pašnekovas nuo mažų dienų pripratęs kasdien bendrauti su arkliais, nes jo tėvas Stanislovas savo sodyboje laikė Lomių tarybinio ūkio arklius.

Raimondui pradėjus mokytis, dirbti, porai dešimtmečių jo ir arklių „keliai išsiskyrė“, tačiau prieš keletą metų jis Mažonų seniūnijos Užbūdupio kaime nusipirko sodybą ir sumanė prisiminti seną savo giminės užsiėmimą – arklių auginimą.

Augintiniai laikomi sodybos šeimininko džiaugsmui ir pramogoms, nors kartais tenka padirbėti, kai šeimininkas žiemą iš miško traukia medieną.

Augina Lietuvos sunkiuosius

Sodybą Užbūdupio kaime pašnekovas pirko prieš šešerius metus. Tada ūkyje stovėjo didelis senovinis gyvenamasis namas ir didelis ūkinis pastatas. Per tą laiką naujieji šeimininkai sodyboje susirentė modernų gyvenamąjį namą.

Verslą turintis Raimondas Ramanauskas sumanė auginti veislinius arklius – Lietuvos sunkiuosius. Įsigijęs sodybą, nusipirko dvi Lietuvos sunkiųjų veislės kumeles, o po poros metų pirkinių sąrašą papildė dar viena kumelė ir eržilas.

Per keletą metų pašnekovo veislinių arklių banda išaugo iki 14, o praėjusią žiemą jis jau tris arklius pardavė.

Ūkininkas patikino, kad verslo iš Lietuvos sunkiųjų veislės arklių auginimo nėra. Vienas arklys kainuoja nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų. Tai greičiau hobis ir pramoga nei verslas.

Ūkininkai Raimondas ir Danguolė Ramanauskai arklių pašarui turi 17,5 hektaro žemės ir dar 4 hektarus nuomoja. Pašnekovas skaičiuoja, kad Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams pašaro reikia maždaug dvigubai daugiau nei karvėms. Praėjusį rudenį, žiemą ir pavasarį 12 arklių suėdė 120 maždaug po 300 kilogramų sveriančių šieno rulonų. Šeimininkas sugebėjo taip tiksliai apskaičiuoti arklių racioną, kad liko tik vienas rulonas šieno.

Raimondas – diplomuotas veterinaras. Gyvulių gydytojo praktika jis nebesiverčia keletą dešimtmečių, tačiau kadaise įgytos žinios praverčia, kai jo augintiniams prireikia pagalbos.

Pasigamino karietą

Auksines rankas turintis ir fantazijos nestokojantis ūkininkas sumanė pasigaminti karietą, jos gamybai panaudodamas senos karietos detales.

Naujas dirbinys labai pravertė, kai ištekėjo R.Ramanausko duktė Modesta. Per jos vestuves į Tauragės bažnyčią tėvas drauge su sutuoktiniais vyko karieta.

– Kartais su anūku ar su draugais karieta važiuojame pasivažinėti arba nusimaudyti į Jūros upę. Aišku, būtų paprasčiau sėsti į automobilį ir juo nuvažiuoti keletą kilometrų iki upės, nes pakinkyti arklius ilgai užtrunka, bet su karieta įdomiau. Pastarosios žiemos šaltos, daug sniego, todėl kilo idėja nusipirkti roges ir žiemą pasivažinėti arklių tempiamomis rogėmis. Turiu specialų maršrutą žiemą. Apsivelkame su žmona kailinius ir važiuojame pasivažinėti. Dvi pastarąsias žiemas buvo tiek daug sniego, kad kelininkai ir seniūnijų administracijos nespėjo jo valyti. Užsnigtos sodybos po keletą parų būdavo atkirstos nuo pasaulio, todėl žemaičiai vėl prisiminė seną ir patikimą transporto priemonę – roges. Kaimynui paprašius paskolinau jam vieną arklį. O šis pasikinkė į roges ir važinėjosi užpustytais, automobiliais nepravažiuojamais keliais. Norėtųsi žiemą daugiau papramogauti, tačiau tuo laiku darbo nemažai turime, nes rogėmis iš miško vežame medieną, – pasakojo ūkininkas.

Nors pašnekovas turi viską, ko reikėtų turiningam poilsiui kaimo sodyboje žiemą: arkliais kinkomas roges, modernią sodybą, pirtį, bet kol kas kaimo turizmo paslaugų klientams nesiūlo. Ūkininkas  prisipažįsta gaunantis nemažai pasiūlymų pavėžėti jaunuosius, tačiau tam labai trūksta laiko.

Vasarą, kai oras geras, pasivažinėjimas R.Ramanausko karieta malonumu mažai kuo nusileidžia automobiliui, gal jį net lenkia. Vieno arba dviejų arklio jėgų traukiama karieta moderni – joje yra netgi radijas.

Pasak pašnekovo, ypatingų gabumų valdyti karietai nereikia. Vairuotojo pažymėjimo nereikia – reikia tik mokėti karietą vairuoti ir būti blaiviam.

Liaudies menininkas, muzikantas

R.Ramanauskas garsėja ne tik kaip karietų meistras. Auksarankis ūkininkas jau 25 metus verčiasi gintarų apdirbimu.

Pasak pašnekovo, gintaras nuolat brangsta (šiuo metu, priklausomai nuo kokybės, jo kilogramas kainuoja nuo 300 iki 1 000 litų), o kokybė vis prastėja. Buvo laikai, kai juodąjį gintarą jo kasėjai (Kaliningrado srities Jantarnyj miestelyje) degindavo krosnyse, o dabar netgi iš juodojo gintaro gaminami papuošalai. Liaudies meistras prognozuoja, kad greitai gintaras turėtų pabrangti dar maždaug 30 procentų, nes jo gaminiai vis populiaresni Kinijoje, kurios 1,5 milijardo gyventojų turinčios šalies rinka – nepasotinama.

Pašnekovas – ne tik liaudies meistras, arklių augintojas, karietų gamintojas, bet ir geras muzikantas. Savamokslis muzikantas Raimondas nevengia groti triūba, akordeonu, vargonėliais, gitara, ir bandonija. Sovietinėje kariuomenėje jis buvo virėjas, bet išmoko groti triūba, tad tekdavo pagroti kariniame orkestre. Grįžęs į gimtinę jaunavedžius ir svečius šokdindavo kaip vestuvių muzikantas. Todėl dar ir šiandien Raimondas sulaukia kvietimų pagroti bandonijų ansamblyje, tačiau tam devynių amatų meistrui laiko nebelieka...

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras