Bičių ūkį puoselėja motiniškas rūpestingumas ir meilė(1)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2013-06-06 10:38
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Bronė Jancevičienė bitininkyste užsiima daugiau kaip 30 metų.  Autorės nuotrauka

Bronė Jancevičienė – viena iš dviejų ekologine bitininkyste besiverčiančių ūkininkių Tauragės rajone. Per 30 metų bitininkystės stažą skaičiuojančios moters ūkyje – 60 avilių. Triūso rūpinantis augintinėmis bitininkei netrūksta, tačiau tarp bičių ji sukiojasi su didžiausiu malonumu. Kiekviena mažylė jai mylima. Vabzdžiais bitininkė rūpinasi kaip žmogumi – nuo ligų taiko tokius pačius gydymo metodus kaip ir sau: eglių spyglių kvapų terapija, arbata su pelynu, kartais viena kita sutarkuota skiltelė česnako profilaktiškai.

 

Per maža žydinčių augalų

Nemeilų kame (Lauksargių seniūnija) moteris ūkį įkurdino apgalvotai – kaimas nykstantis (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, jame gyveno 8 žmonės), aplink jos sodybą plyti laukai, apie artimiausius kaimynus, gyvenusius už poros šimtų metrų, mena tik medžiais apaugusi, apleista vasarinė virtuvė. Anot moters, labai svarbu, kur „ganosi“ bitės, kokios augalinės kultūros aplink auga. Pasak jos, augalų žiedeliai negali būti „ragavę“ jokių cheminių trąšų, nes tada medus nebebus ekologiškas.

Iš link Naktiškių vedančio kaimo kelio pasukę link B.Jancevičienės sodybos, važiuojame keletą kilometrų. Dairydamasi po laukus, moteris tarsteli, kad pievose labai mažai žydinčių gėlių. Pavasaris vėlyvas, pagrindinis bitučių maistas buvo neseniai žydėjusių pienių nektaras, dabar jos peržydėjo, atėjo dobilų eilė, tačiau jų nėra. Laimei, moters sodybą supa šiuo metu žydinčios liepos. Kaip sako moteris, dėl besikeičiančio klimato bitės vargsta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šių gyvūnų išnykimas gali turėti katastrofiškų pasekmių – nebeliktų kam apdulkinti augalų, sunyktų nebegalinti apsivaisinti augmenija, sunegaluotų žmonės.

Buvusioje vokiečių sodyboje

B.Jancevičienės sodyba, rodos, įsikūrusi gražiausiame Lauksargių seniūnijos kampelyje. Jei ne sparnais tarsi rankomis mojantys vėjo malūnai, vienintelį gyvastį Antrąjį pasaulinį karą menančiai moters sodybai teiktų tik bitučių dūzgimas ir žiogų čirpenimas. Pilkas bičių šeimininkės namas ne šiaip troba – anot moters, tai buvęs vokiečių dvaras. Kambariuose – aukštos lubos.

Moteriai priklausančioje namo dalyje – keturi kambariai. Kartu su bitininke užsukame į darbo kambarį apsirengti specialių bitininko kostiumų, saugančių nuo įgėlimų. Prieblandos gaubiamame kambaryje jų kabo keletas, kampe stovi medsukys, atakiavimo stalas, lubas siekia krūvos rėmelių koriams.

Šiemet numylėtinių iš pienių prinešto ir pagaminto medaus bitininkė prisuko tik 5 litrus. Dėl to paties rūpesčio – per mažai žydi augalų. Ūkininkė nuogąstauja, jog šiemet teks kur kas anksčiau penėti biteles sirupu. Tiesa, maistą B.Janevičienė ruošia tik iš ekologiško cukraus, kuris gaminamas Kolumbijoje. Jo pirkti moteris važiuoja į Kaišiadoris.

Pirks 9 bičių motinėles

Į svečius pas bites su šeimininke brendame per rasotą sodą, vietą, kur stovi aviliai, skiria eilė senų storakamienių gluosnių. Kol dairausi, ar viena kita darbštuolė necvaktels man į juodais sporbačiais apautas kojas (bitėms juoda spalva nepatinka), ūkininkė atidžiai apžiūri avilius, pataiso lakas (lentutė prie įėjimo bitei nutūpti), padejuoja, kad vis dar nenudažė avilių. Norėdamos atidaryti avilį turėtume užkurti dūminę, tokį įrankį, kuriame dėl degimo metu išsiskiriančių dūmų bitės nurimsta. Sakoma, kad milijonus metų bičių atmintyje išlikusi asociacija, kad dūmai reiškia degantį mišką. Bitės nurimsta, lieka avilyje tam, kad kuo daugiau prisivalgytų medaus prieš dėl gaisro apleisdamos namus.

B.Jancevičienė atidarė, kaip ji sako, vienos jaunesnių šeimų avilį. Kasmet bitininkė iš stiprios šeimos, kurią sudaro užaugusios ir patyrusios bitės darbininkės, tranai (patinai) ir motinėlė, atskiria dalį bičių ir perdeda į naują avilį. Šiemet ji taip sudarė 9 naujas šeimas. Joms liko tik nupirkti po bitę motinėlę, ir bičių šeima bus galutinai suformuota, ims klestėti, daugintis. Likusi bičių dalis sename avilyje tęsia gyvenimą, o naujuose aviliuose įkurdinus naują motinėlę prasideda naujas bičių gyvenimo ciklas, laikui bėgant atskirtosios (jaunesnės) bitės darbininkės išlavina įgūdžius ir tampa tokios pat patyrusios ir prinešančios tiek pat nektaro, kaip ir jų buvusios „kolegos“ iš senojo avilio. Kai bičių šeima visiškai susiformuoja, ji linkusi spiesti (ieškoti naujų namų): senoji bičių motinėlė padeda kiaušinėlį, iš kurio išsiris naujoji, ir su dalimi bičių avilį palieka. Taigi kasmet atskirdama dalį bičių, bitininkė išvengia jų spietimo.

Imunitetą stiprina česnaku ir vitaminu C

Kartą bitininkė neteko vieno spiečiaus – išskridusios bitutės nutūpė aukštai ant gluosnio, pūstelėjo stiprus vėjas ir išardė bičių šeimą. Kad bitutės nepaspruktų, nuo to laiko moteris ant gluosnio turi pakabinusi bičių spietyklę. Yra tikimybė, kad naujų namų ieškančios bitės sumanys ten apsistoti.

Didesnių rūpesčių moteris neturi – medaus nešėjos auga sveikos. Nuo bites įvairiomis ligomis galinčių apkrėsti erkių B.Jancevičienė atsigina į dūminę įdėdama kadagių – sako, erkės nepakenčia to kvapo. Kartais į avilį ant bičių ūkininkė įpila kavamale sumaltų eglių ir pušų spyglių. Mišinys – puikus antiseptikas, stiprina imunitetą. Imunitetą bitėms moteris stiprina ir vitaminu C. Jo su iš pelyno gaminama arbata moteris pila į bičių maistą – iš ekologiško cukraus verdamą sirupą. Pagardina jį česnaku. Tarkuoto česnako duoda ir vieno paskanauti. Trys šaukštai gausesnei bičių šeimai, vienas – mažesnei ir jaunesnei. Sako, kad suvalgo viską. Todėl ir auga sveikos.

Biteles girdo vandeniu iš šulinio. Jų girdykla – bidonas su čiaupu, kurį atsukus vanduo teka nuolaidžiai padėta lenta su grioveliu. Bitės nutupia ir atsigeria.

– Nenoriu, kad mano bitutės iš kokių kanalų gertų nežinia kokį vandenį, – sako bitininkė.

Domisi užsieniečiai

Kadangi B.Jancevičienės bičių ūkis ekologišku pripažintas oficialiai, jį kartais tikrina veterinarijos specialistai. Pasak moters, pernai atlikęs tyrimus veterinarijos gydytojas stebėjosi ir teiravosi, kuo ūkininkė gydo bites. Idėjos apie tiek bitėms, tiek žmogui tinkančius natūralius gydymo būdus moteriai gimsta šaltais žiemos vakarais, kai nėra ką veikti, o bitučių taip ilgu.

– Kas tinka žmogui – turi tikti ir bitei. Jei česnakas dezinfekuoja žmogaus organizmą, vadinasi, dezinfekuoja ir bitės – paprasta, – sako bitininkė.

Profilaktinį gydymą moteris surengia vos bitėms nubudus pavasarį. Jos bitės išvengia 40-ies joms gresiančių ligų. Moters ekologišku bičių auginimu domėjosi ir internetu bandė susisiekti užsienio bitininkai iš Ispanijos ir Vokietijos. Siūlė bendradarbiauti.

– Būtų atvykę apsižiūrėti, jiems įdomu, kaip aš auginu bitutes. Ką aš ten su jais užsiimsiu – bereikalingi rūpesčiai, – sako moteris, apkamšo ant korių grotelių viršaus uždėtą pagalvę (ji tam čia, kad bitės nesušaltų) ir uždaro avilį.

Užsienio bitininkai norėtų, kad ji pasidalintų savo sukaupta patirtimi, kuri paprasta kaip dukart du: sveikatą bitėms teikia jos motiniška meilė ir iš jos gimstantis poreikis rūpintis savo numylėtinėmis kaip pačia savimi.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras