Darbo yra, bet nebėra norinčiųjų dirbti(10)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2012-05-03 10:05
Arūno Strikaičio nuotrauka

Saulyčio ir Vitalijos valdos – jūra gėlių. Autoriaus nuotrauka

Gėlės – viena simpatiškiausių žemdirbystės sričių. Dauguma gyventojų gėles augina ne dėl pinigų, o dėl grožio. Tie, kam gėlės – verslas, žino, kiek daug prakaito tenka išlieti, kol gležnas gėlės daigelis tampa prekybai tinkamu žiedu.

 

Grįžo į prosenelių sodybą

 

Žygaičių kaime gyvenantys Saulytis ir Vitalija Steponaičiai turi du verslus. Vieną Lietuvos kaimui tradicinį – pienininkystės ūkį, kitą netradicinį – gėlių auginimą.

Auginti gėles moka kiekviena Lietuvos moteris, bet prekinis gėlių auginimo verslas – visai kas kita. Gėlių auginimo ir prekybos verslo sutuoktiniai išmoko Kauno šiltnamių kombinate, kur abu dirbo keletą metų. Prieš 16 metų Steponaičiai grįžo į Vitalijos gimtinę, Aukštupių kaime nusipirko jos prosenelių sodybą ir pradėjo ūkininkauti.

Aukštupių kaimo apylinkėse pašnekovai turi 22 hektarus iš tėvų paveldėtos žemės, laiko 8 melžiamas karves, turi 5 galvijus prieauglio. Valdydamas tiek žemės, modernaus, rentabilaus pienininkystės ūkio nesukursi, todėl sutuoktiniams teko prisiminti, ko išmoko Kaune – auginti gėles.

 

Agurkų ir pomidorų teko atsisakyti

 

Darbo nebijanti Steponaičių šeima – tėvai, sūnus Darius, duktė Margarita – prieš septynerius metus turėjo net pusę hektaro šiltnamių. Tada jie augino ne tik gėles, bet ir agurkus, pomidorus.

Mokesčių politika (Lenkijoje PVM daržovėms 4 kartus mažesnis nei Lietuvoje), palankesnės gamtinės sąlygos ir įgimtas lenkų apsukrumas lėmė, kad Lenkijoje daržovės gerokai pigesnės nei Lietuvoje, todėl mūsų šalies rinka užversta lenkiškomis daržovėmis, o Lietuvoje šiltnamių vis mažiau.

– Auginome agurkus, pomidorus ir buvome pajėgūs konkuruoti su Lenkijos kolegomis, nors ten sąlygos verslui kur kas geresnės. Daržovių auginimo verslo atsisakėme ne dėl lenkų konkurencijos, o dėl darbo rankų trūkumo. Kai turi pusės hektaro ploto krosnimi šildomus šiltnamius, keturių šeimos narių rankų nebepakanka, kad suspėtum atlikti visus darbus, todėl sezono darbams samdėme talkininkų. Mokėjome didesnį nei minimalų atlyginimą, bet susidūrėme su problema: bedarbių kaime daug, o norinčių dirbti tarp jų labai mažai. Galima būtų darbuotojui mokėti ir gerokai didesnį atlyginimą, bet retas nori dirbti. Kartais susidurdavome su kurioziškomis situacijomis: pasamdėme vaikiną padirbėti šiltnamiuose, paskyrėme lysvę, bet jis į darbą nėjo, o šiltnamyje už jį dirbo jo pensininkė mama. Susiklostė keista situacija: Tauragės rajone keli tūkstančiai bedarbių, bet kai pasiūlai jiems darbo, jie atsisako. Todėl teko griauti šiltnamius, kuriuose auginome daržoves, dingo bent šešios potencialios darbo vietos. Vasarą moksleiviai norėtų padirbėti, bet dėl įvairių biurokratinių suvaržymų sunku juos įdarbinti, – pasakojo Aukštupių kaimo ūkininkas.

 

Liko šeimos verslas

 

Užmojai buvo nemaži, bet dėl darbo rankų trūkumo Steponaičiams teko verslą susiaurinti iki šeimos verslo dydžio, dabar jie imasi tik to, ką gali atlikti savo jėgomis. Šiuo metu jie turi keturis aštuonių arų bendro ploto šiltnamius, trys iš jų šildomi krosnimis.

Darbo šiltnamiuose sezonas – 10 mėnesių. Startas – vasario mėnuo, finišas – lapkritį. „Atostogos“ – gruodžio ir sausio mėnesiai, bet jų metu Tailande ar Margaritos saloje ant smėliuko nepasivoliosi, pilvo nepakaitinsi, nes šeimos ūkyje – aštuonios melžiamos karvės, o jų nė pusdieniui be priežiūros nepaliksi.

– Pavasarį, vasarą, rudenį ne tik šiltnamiuose dirbame, bet ir į turgų su gėlėmis važiuojame. Vasarą mielu noru savo karves kam nors išnuomočiau, nes darbo ir taip pakanka, bet vasarai niekas jų nenori imti, – juokavo namų šeimininkė.

Surimtėjusi V.Steponaitienė paaiškino, kad aštuonios melžiamos karvės šeimą „maitina“ žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai nebelieka pajamų už gėles.

Už litrą pieno smulkiesiems ūkininkams supirkėjai šiuo metu moka nedaug – tik po 65 centus, bet turint aštuonias melžiamas karves „peržiemoti“ įmanoma.

 

Pirkti pas ūkininkus – gerokai pigiau

 

Steponaičiai augina kelias dešimtis įvairių rūšių gėlių sodyboms ir kapinėms. Dalį jų patys parduoda Tauragės, Šilutės, Šilalės ir Klaipėdos turguose, dalį parduoda prekybininkams. Pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų gėles perka tiesiai iš šiltnamių.

– Mes taikome 30–50 proc. nuolaidą, todėl perkant didesnį kiekį apsimoka gėles pirkti tiesiai iš augintojo, – pasakojo sodybos šeimininkas.

 

Gėles šildo „buržuikos“

 

Trys šildomi Aukštupių kaimo šiltnamiai per sezoną suvartoja neįtikėtiną kiekį – 80–90 kub.m malkų. Šiltnamius šildo trys didelės savadarbės, liaudyje „buržuikomis“ vadinamos metalinės krosnys. Supjauti, sunešti tiek malkų – sunkus fizinis darbas. Laimei, bent kapoti jų praktiškai nereikia, nes milžiniškos „buržuikos“ „praryja“ netgi dideles medžio kalades.

 

Aukso amžius – sovietiniai laikai

 

S.Steponaitis su nedidele nostalgija prisimena laikus, kai nuvežęs į Sovetską 200 gvazdikų ir pusdienį pastovėjęs turguje namo parsiveždavo 400 rublių, už kuriuos tais laikais buvo galima nupirkti toną benzino!

Rusijos siena užsidarė, bet atsivėrė siena į Vakarų Europą, o iš ten, iš Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, į Lietuvą plūsta dešimtys tonų pigių gėlių.

Pašnekovas patikino, kad auginant gėles konkuruoti su lenkais, olandais galima, bet tam reikia daug ir sunkiai dirbti.

 

Mokykimės iš lenkų

 

Lietuvos mėsos, daržovių, vaisių rinką lenkai užkariavo ne todėl, kad yra darbštesni, o todėl, kad yra gudresni, turi daugiau žinių, ryšių ir yra mažiau godūs.

Pasak pašnekovo, agurkų, pomidorų, daugelio gėlių daigų Lietuvoje nebeapsimoka auginti, nes lenkai sugeba atvežti pigesnių. Ten pigu todėl, kad Lenkijoje PVM daržovėms – 5 proc., o Lietuvoje – 21 proc. Tas 16 proc. PVM skirtumas leidžia lenkams atvežti daržovių, gėlių daigų į Lietuvą ir dar iš to uždirbti. Ko lenkai neužsiaugina patys, perka Vokietijoje ir atveža į Lietuvą.

– Ką beimtum, viskas Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje, todėl lenkai po truputį užvaldo mūsų šalies rinką. Netgi labai sunkiai dirbantiems lietuviams vis sunkiau konkuruoti su kolegomis iš Lenkijos, – pasakojo ūkininkas.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras