Dirbama žemė virs pelkėmis?(3)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2012-03-22 10:10
Arūno Strikaičio nuotrauka

Reinoldas Volbikas perspėja, kad per 20 metų dirbamos žemės plotai gali sumažėti perpus. Autoriaus nuotrauka

Be ypatingų švenčių, iškilmingų minėjimų, sveikinimų praėjusiais metais Tauragės rajono melioracija šventė 60 metų jubiliejų. Mūsų rajono melioracijos ištakos – Skaudvilėje. Ten 1951 metais buvo įkurta pirmoji mūsų rajone melioracijos įmonė.

 

Progresą pakeitė regresas

 

Startavęs 1951 metais, didysis Lietuvos melioracijos vajus finišavo 1991-aisiais. Per tą laiką šalyje, kur lyja lietūs, nusausinta per milijoną hektarų žemės naudmenų, vien tik 1981–1985 metais Lietuvoje įrengta melioracija ir nusausinta 302 tūkstančiai hektarų! Palyginimui: per pastaruosius penkerius metus nauji melioracijos įrenginiai Lietuvoje neįrengti nė viename hektare.

Keturis dešimtmečius žygiavome progreso keliu – Lietuvos žemę melioravome ir „kultūrinome“. Nuo 1991 metų progresą pakeitė regresas: tūkstančiai hektarų užpelkėja, apauga krūmais, medžiais ir virsta žemdirbystei nebetinkamomis dykromis.

 

Neužtenka lėšų nė priežiūrai

 

Žlugus sovietinei sistemai Tauragės rajono savivaldybė perėmė milžinišką melioracijos įrenginių ūkį: 21 tiltą, 1218 melioracijos pralaidų, 10 užtvankų, 746 kilometrus melioracijos griovių, 1421 kilometrą drenažo linijų. Viso šio turto balansinė vertė – 76,8 milijono litų.

Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus skaičiavimais, esamai melioracijos įrenginių (tik tų, kurie priklauso savivaldybei) priežiūrai kasmet reikia skirti bent po 3 milijonus litų. Skiriama beveik dešimt kartų mažiau nei reikia. 2011 metais Tauragės rajono savivaldybei priklausančių melioracijos įrenginių eksploatacijai bei remontui skirta 438 tūkstančiai litų, šiemet – 425 tūkstančiai litų.

Praėjusiais metais Skaudvilės seniūnijos Sodalės kaime nutiesta 700 metrų ilgio drenažo linija, darbai kainavo 95 tūkstančius litų. Žygaičiuose – 490 metrų drenažo linija už 103 tūkstančius litų. Baltrušaičiuose už 152 tūkstančius litų suremontuota pralaida po keliu. Likusi suma buvo išleista užtvankų eksploatacijai bei priežiūrai.

Šiemet planuojama Lauksargių ir Kalėnų kaimuose išvalyti 2,6 kilometro melioracijos griovių, tai kainuos apie 130 tūkstančių litų. Gaurės seniūnijos Milgaudžių kaime planuojama nutiesti 400 metrų drenažo liniją, tai kainuos apie 80 tūkstančių litų. Žygaičiuose bus remontuojama kelio pralaida, reikės 50 tūkstančių litų. Sungailiškių kaime bus valomas 2 kilometrų ilgio melioracijos griovys, tai kainuos apie 100 tūkstančių litų. Sungailiškių kaime darbus planuojama pradėti šiemet, užbaigti kitais metais.

Likusi suma bus išleista užtvankų priežiūrai bei eksploatacijai.

 

Melioracijos įrenginiai sparčiai dėvisi

 

Buvo numatyta, kad požeminiai melioracijos įrenginiai tarnaus 60 metų, melioracijos grioviai – 50 metų. Didysis melioracijos vajus vyko prieš 30–40 metų, tad šie įrenginiai turėtų tarnauti dar 10–30 metų, bet specialistai teigia, kad jie susidėvės greičiau, ir netrukus susidursime su rimtomis problemomis.

Prieš 10 metų mūsų rajone buvo 59 tūkstančiai hektarų dirbamos žemės. Per tą laiką 3 tūkstančiai hektarų užpelkėjo, apaugo krūmais, virto dykra, todėl šiuo metu rajone beliko maždaug 56 tūkstančiai hektarų dirbamos žemės.

Melioraciją kuruojantis Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Reinoldas Volbikas teigia, kad po dešimties metų dirbamos žemės Tauragės rajone gali gerokai sumažėti.

– Nors finansavimas ir nepakankamas, savivaldybė jai priklausančius melioracijos įrenginius po truputį remontuoja. Gerokai prastesnė ūkininkams priklausančių melioracijos įrenginių būklė. Jei nebus pokyčių, didelė tikimybė, kad iš turėtų 59 tūkstančių hektarų dirbamos žemės po dvidešimties metų rajone turėsime tik apie 30 tūkstančių hektarų. Visa kita užpelkės, apaugs krūmais ir taps nebetinkama žemdirbystei. Ūkininkai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) paramos fondais, melioruojant žemę ES finansuoja 90 procentų išlaidų, tačiau Tauragės rajono ūkininkai neskuba pasinaudoti šia parama. Norint melioruoti žemę už ES pinigus turi kooperuotis ne mažiau kaip trys ūkininkai, bet mūsų rajono ūkininkų ši ES programa nesudomino, – pasakojo Kaimo reikalų skyriaus specialistas.

 

Semia gyvenvietes

 

Sovietų laikais buvo ribojamas individualaus gyvenamojo namo dydis. Bet lietuviai išradingi. Kai neleidžiama statyti į aukštį ir plotį, jie sumanė statyti į gylį – buvo lenktyniaujama, kas po visu namu išraus kuo didesnį ir gilesnį rūsį. Tas rausimasis į žemę dabar brangiai kainuoja: namai drėksta, metasi pelėsis, brangu juos apšildyti.

Viskas buvo pakenčiama, kol normaliai funkcionavo sovietų laikais įrengta gyvenviečių melioracijos sistema, tačiau per laiką ji užsinešė ir gruntinis vanduo pradėjo semti gyvenvietes. Tauragės rajono savivaldybę pasiekia skundai, kad vanduo gyventojų rūsius semia Dacijonų, Juodpetrių, Lomių, Gaurės, Eidintų, Mažonų gyvenvietėse, skęsta Joniškio ir Bernotiškės soduose esančių pastatų rūsiai.

Prieš 30–40 metų gyvenvietes projektavę architektai nebuvo kvaili. Jie žinojo, kad nemažai Tauragės rajono gyvenviečių gruntiniai vandenys yra prie pat žemės paviršiaus, todėl projektavo namus be rūsių, tačiau koją pakišo begalinis lietuvių noras turėti kuo didesnį namą, noras raustis kuo giliau į žemę. Paprasčiausia būtų užpilti vandens apsemtus rūsius ir keltis gyventi į žemės paviršių, tačiau tai ne taip paprasta padaryti, nes rūsiuose įrengtos šildymo sistemos, jų perkėlimas brangiai kainuotų.

Nuo gruntinio vandens namų rūsiuose rajono gyventojai gelbėjasi pačiais netikėčiausiais būdais. Yra tokių, kurie rūsyje iškasa duobę, įmerkia į ją vandens siurblį ir pumpuoja vandenį į kiemą ar laukus.

 

Racionalizatorių tauta

 

Lietuviai pasižymi didele išmone, kai reikia atsikratyti sodyboje susikaupusiomis fekalijomis. Pila fekalijas į upes, griovius ar tiesiog ant Kunigiškių–Gaurės kelio. Bet ir gamta ne kvaila, būna, kad ir jai kartais pavyksta kenkėjus nubausti.

Vienos Tauragės rajono gyvenvietės gyventojai įsigudrino po žeme nutiesti nelegalias kanalizacijos linijas į griovį, kuris susisiekia su upe. Metų metais nelegalių kanalizacijos vamzdžių turinys bėgo į griovį, o po to į upę, kurioje tauragiškiai mėgsta maudytis, žvejoti. Bet kartą per potvynį vanduo pakilo upėje, griovyje, ir susisiekiančių indų principu fekalijos pradėjo tekėti atgal į trobesius. Tada kilo baisus triukšmas, nelegalių fekalijų nuotekų įrengėjai atbėgo į savivaldybę, reikalavo atlyginti patirtus nuostolius...

Jau dabar aišku, kad Tauragės rajono gyvenviečių sėmimas ateityje taps rimta problema, kuriai spręsti teks išleisti dešimtis milijonų litų. Tačiau ir gyventojai turėtų pagalvoti, ar viską jie daro teisingai. Ar protinga rausti rūsį ten, kur gruntinis vanduo tik per kokį metrą nuo žemės paviršiaus ir yra didelė tikimybė, kad rūsius užpils vanduo? Ar teisinga rausti nelegalią kanalizaciją į upę, o po to rėkti, kai potvynio metu fekalijos pradeda tekėti atgal į trobą, ir reikalauti, kad savivaldybė atlygintų patirtus nuostolius?

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras