Lietuvaičiai savo kiemus nori paversti rojaus kampeliais(1)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-06-08 11:42
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Kaip sako Saulius, tvarkinga ir išpuoselėta aplinka daug ką pasako apie šeimininką. Autorės nuotrauka

Reto tauragiškio namų kieme nerasi kokio dekoratyvinio medelio, alpinariumo ar gėlyno. Kaip sako kraštotvarkininkas, apželdintojas Saulius Dragūnas, tarp lietuvaičių itin populiaru kiemą įsirengti kuo ištaigingiau. „Bėdelė“ ta, kad kurdami savo kieme ką nors gražaus žmonės neapskaičiuoja, ar vėliau turės pakankamai laiko tai prižiūrėti: grėbti lapus iš baseinų, keisti jų vandenį, rūpintis gėlynais...

Apželdino erdves prie Pagėgių kultūros namų 

Saulius prieš keletą metų įgijo kraštotvarkininko išsilavinimą ir atsidavė savo pomėgiui – aplinkos projektavimui, apželdinimui. Patirtį kaupia apželdindamas draugų, pažįstamų gyvenamąją aplinką. Neseniai jam teko įrengti gėlyną prie Pagėgių kultūros namų bei Tauragėje, prie Socialinių paslaugų centro.

– Pagėgių kultūros namuose yra Metrikacijos skyrius, norėjosi aplinką suprojektuoti atsižvelgiant į tai. Aikštelėje numatytoje vietoje įrengėme gėlyną, kuriame – dviejų susijungusių žiedų gėlių kompozicija. Prie suolelių nutarėme susodinti kalnų pušis, nes žmonėms patinka, kai prisėdus greta auga koks nors augalas, likusias erdves apželdinome veja, – pasakoja Saulius.

Žinoma, gėlyno įrengimas jaunam vyrui – ne iššūkis. Kur kas labiau jam patinka projektuoti, kaip apželdinti ketinamą įrengti sklypą. Saulius rodo sklypo projektą, kuriame išdėstyta, kurioje vietoje turėtų būti susodinti vaismedžiai, uogakrūmiai, įrengtas gėlynas, tvenkinys.

Patinka sodybos „su istorija“

– Kadangi tai žemiausia sklypo vieta, – į šiaurvakarinę sklypo dalį projekte rodo Saulius, –  čia geriausia kasti tvenkinį. Jis būtų netoli ūkinio pastato, greta kurio tiktų įrengti ūkinę zoną: uogienojus, šiltnamį ar daržą ir jį laistyti tvenkinio vandeniu. Gėlyną protingiausia įrengti ties veranda, kad poilsiaujant būtų kuo grožėtis, – savo sprendimais dalijasi kraštotvarkininkas.

Saulius gali paaiškinti, kokį augalą ir kodėl rekomenduotų sodinti vienoje ar kitoje vietoje, kokie turi būti atstumai tarp vaismedžių, krūmų ar dekoratyvinių medelių.

Kai paprašiau pasidalinti rekomendacijomis, kaip pagražinti kokios nors senoviškos sodybos aplinką,  kraštotvarkininko vaizduotė dar labiau „įsivažiuoja“. Sodybos istoriją Sauliui įdomu atkartoti tam tikruose kraštovaizdžio formavimo elementuose. Jei, tarkim, sodyboje gyveno bitininkas, vienas iš akcentų gali būti stilizuotas avilys, bitę vaizduojanti skulptūra.

Siekdamas įgyvendinti savo sumanymus, kartais apželdintojas sumeistrauja ir kokį prie aplinkos derantį lauko baldą. Jis rodo nuotrauką, kurioje – medinė pašto dėžutė, o ant jos stogelio želia vešli žolytė.

Savo stiliaus kol kas neranda

Apie apželdinimą Saulius galėtų kalbėti valandų valandas. Jį domina kitų šalių kraštovaizdžio architektūriniai sprendimai, prašo tiek svetur, tiek Lietuvoje keliaujančių draugų su juo dalintis nuotraukomis, kuriose – gražiai apželdinti parkai, skverai ar kitos viešosios erdvės. Pasak jo, skirtingose šalyse kraštovaizdžių projektavimo tradicijos skirtingos. Lietuvaičiai kol kas savo stiliaus neranda.

– Norvegai mėgsta minimalizmą, nerengia gėlynų. Ten gausu žalių plotų. Prancūzai, anglai, priešingai – jų gėlynai ištaigingi. O lietuvių kiemuose galima rasti visko: gausu dekoratyvinių medelių, įrenginėjant gėlynus stengiamasi juos apsodinti tokiomis gėlėmis, kurios reikalautų kuo mažiau priežiūros. Nusižiūrėję, kaip kiemus apželdina užsieniečiai, stengiasi atkartoti, – pasakoja Saulius.

Dažniausios klaidos

Įrenginėdami kiemus ir siekdami kuo geresnio rezultato, tauragiškiai neretai pervertina savo galimybes.

– Neretai sulaukiu prašymų padėti ištaisyti tam tikras apželdinimo, kraštovaizdžio projektavimo klaidas. Tarkim, žmonės įsirengia tvenkinuką ir skundžiasi, jog kasmet tenka keisti jo plėvelę, nes per žiemą ji suyra. Arba nori apskritai panaikinti tvenkinį, nes pavargo grėbti iš jo lapus bei keisti vandenį. Kartais, įrengdami alpinariumą, nepatiesia geotekstilės, ir tarp dekoratyvinių augalų ima stiebtis piktžolės. Dažniausios klaidos – iš skubėjimo. Žmonės nori „gražiai ir greitai“, be to, neretai pamiršta, kad norint, jog kiemas būtų gražus ir tvarkingas, reikia nuolat juo rūpintis, – dėsto kraštotvarkininkas.

Vaikinas neatmeta galimybės, jog ateityje galbūt ims verstis apželdinimu. Sako kol kas tiriantis, ar žmonėms to reikia.

– Žmonės beveik visus darbus linkę atlikti patys. Geriausio rezultato tikisi už žemiausią kainą. Tačiau juk sakoma, kad šykštus moka dukart – taisant dėl patirties stokos padarytas klaidas permokama dvigubai, – sakė Saulius.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras