Sparčiai nyksta smulkūs pieno ūkiai(0)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2012-01-10 14:24
Ramutės Noreikienės asmeninio archyvo nuotrauka

Ramutė Noreikienė apdovanoja melžimo varžybų prizininkę. Ramutės Noreikienės asmeninio archyvo nuotrauka

Metų pabaiga – puikus metas apžvelgti rezultatus, nuveiktus darbus. Apie tai, kokie šie metai buvo Tauragės rajono žemdirbiams, kalbamės su Tauragės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramute Noreikiene.

– Kokie šie metai buvo Tauragės rajono žemdirbiams?
– Žemės ūkis – tokia sritis, kurioje niekada nebūna nei labai gerų, nei labai blogų metų. Žemdirbio gerovė priklauso ne tik nuo gerų orų, derliaus dydžio, bet ir nuo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų Lietuvoje, pasaulyje.
Šiemet sunkūs metai buvo grūdinių kultūrų augintojams. Žiemą iššalo žiemkenčiai, todėl pavasarį vėl reikėjo sėti, ūkininkai turėjo papildomų išlaidų. Lietuvoje grūdinių kultūrų derlius buvo neblogas, geresnis nei praėjusiais metais, bet ūkininkų uždarbis bus mažesnis, nes sumažėjo grūdų supirkimo kainos. Mat Rusijoje, Ukrainoje buvo geras grūdinių kultūrų derlius. Rudenį dauguma Lietuvos grūdų augintojų neskubėjo grūdų parduoti, laukė didesnių supirkimo kainų. Žiemą supirkimo kainos pradėjo kristi, todėl nesuskubusieji parduoti grūdų rugsėjo mėnesį gali patirti nuostolių. Situacija tokia: grūdų žemdirbiai prikūlė daugiau nei praėjusiais metais, o pajamų gaus mažiau. Javų pasėliai Tauragės rajone užima 23 procentus žemės ūkio naudmenų.
– Kaip sekėsi augalininkystės, pienininkystės ūkiams?
– Augalininkyste verčiasi nedaug mūsų rajono ūkininkų, daržovių, aviečių, serbentų auginimo plotai užima 7 procentus žemės ūkio naudmenų. Lietuvos daržovių augintojų padėtis panaši į grūdų augintojų: derlius šiemet didesnis nei praėjusiais metais, o pajamos bus mažesnės. Praėjusiais metais Lietuvos žemdirbiai itin aukštomis kainomis tūkstančius tonų daržovių eksportavo į Rusiją. Šiemet ten daržovių derlius geresnis, todėl Rusija gerokai sumažino jų importą. Daržovių derlius buvo geras, bet sunku jį realizuoti. Žemės Tauragės rajone nenašios, todėl svarbiausia mūsų rajono žemdirbystės sritis – pienininkystė. Ji užima 70 procentų mūsų rajono žemės ūkio naudmenų. Situacija tokia: mažėja pienininkystės ūkių, mažėja galvijų, melžiamų karvių. Galvijų praėjusiais metais rajone buvo 21,6 tūkstančio, šiemet – 20,8 tūkstančio. 2007 metais melžiamų karvių rajone buvo 13 tūkstančių, 2010 metais – 10,7 tūkstančio, o jau šių metų gruodžio mėnesį beliko 10,63 tūkstančio. Per metus pienininkystės ūkių mūsų rajone sumažėjo nuo 2452 iki 2347.
– Kodėl mažėja pienininkystės ūkių, galvijų, melžiamų karvių?
– Dėl įvairių priežasčių šimtai rajono ūkininkų traukiasi iš aktyvios žemės ūkio gamybos. Nemaža dalis sodiečių nebeūkininkauja dėl solidaus amžiaus, dalis susiranda kitą darbą, nes nebegali pragyventi. Pastebime, kad dažniausiai užsidaro tie pienininkystės ūkiai, kuriuose žemdirbiai laikė po 1–5 karves. Penkias ar netgi mažiau melžiamų karvių turinti šeima iš tokio ūkio nepragyvens, todėl ji turi didinti bandą arba uždaryti ūkį ir imtis kito darbo.
Kažkada mūsų skyriaus darbuotojai suskaičiavo, jog tam, kad šeima galėtų pragyventi iš pienininkystės, reiktų auginti apie 30 melžiamų karvių. Jei neturi didelių įsipareigojimų bankams, tai šeimos pienininkystės ūkis gali pragyventi iš tokio kiekio augintinių. Smulkiems pieno ūkiams sunku konkuruoti su dideliais, nes smulkiems pieno gamintojams supirkėjai už pieno litrą šiuo metu moka apie 60 centų, stambiems – apie litą. Kritimas būtų dar didesnis, bet bandas didino stambieji ūkininkai, tačiau jie kol kas nesugeba kompensuoti mažų ūkių praradimo. Visgi pastebime, kad pienininkystės srityje padėtis stabilizuojasi.
– Mažėja melžiamų karvių, tačiau auga jų produktyvumas. Primelžiama pieno rajone daugiau ar mažiau?
– Karvių produktyvumas auga, tačiau bandos mažėjimo jis nekompensuoja. Nėra tikslių duomenų, kiek perdirbėjai mūsų rajone superka pieno, o jo supirkėjų mūsų rajone yra net šeši – AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, ŽŪK „Dobilo lapas“, ŽŪK „Pienas LT“ ir KB „Zanavykų krašto pienas“. Mūsų rajone yra 43 pieno supirkimo punktai, ten pieną pristato smulkūs ūkininkai, o pas didžiuosius atvyksta supirkėjų pienovežiai.
– Tarp pieno supirkėjų didelė konkurencija, tai gal supirkimo kainos kyla?
– Jos stabilizavosi, svyruoja keliais centais.
– Prieš keletą metų žemdirbiai skundėsi, kad dalis pieno supirkėjų vėluoja atsiskaityti už pieną. Kokia situacija šiuo metu?
– Prieš trejus metus buvo problemų. Dabar visi pieno supirkėjai atsiskaito laiku, žemdirbių nusiskundimų nėra. Konkurencija tarp pieno supirkėjų didelė, todėl visi saugo savo tiekėjus, stengiasi laiku atsiskaityti.
– Smulkiesiems ūkininkams už pieno litrą mokėdami vos ne dvigubai mažiau ir varydami smulkius ūkius į bankrotą, pieno perdirbėjai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi, nes Lietuvoje pradėjo trūkti pieno?
– Savaime suprantama. Todėl dabar tenka pieną į Lietuvą vežti iš Latvijos, Lenkijos ar Estijos. Keista situacija, kai lietuviai perka pieną Lenkijoje, o lenkai perka pieną Lietuvoje ir priešingomis kryptimis prasilenkia lietuvių ir lenkų pienovežiai. Su pieno gamyba gali nutikti panašiai kaip su galvijų auginimu: Lietuvoje mažos galvijų supirkimo kainos, todėl jie eksportuojami į užsienio šalis, o mūsų mėsos perdirbėjai dejuoja, jog trūksta galvijų.
– Minėjote, kad pieno gamintojams turite svarbios informacijos.
– Gyvulininkyste ir pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams noriu priminti, kad nuo 10 iki 300 sąlyginių galvijų turintys ūkininkai iki 2012 metų sausio pirmos dienos turi įrengti mėšlides ar srutų kauptuvus, kuriuose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas bei srutos. Smulkesniems, nuo 10 iki 100 sąlyginių galvijų laikantiems ūkininkams, yra palengvinimų. Tokie ūkininkai tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto svarbiausia tinkamai įrengti nelaidų bei sandarų hidroizoliacinį sluoksnį, užtikrinantį, kad iš jos srutos netekėtų į aplinką. Įrengiant mėšlo rietuvę prie tvarto gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių. Mažiau kaip 10 sąlyginių galvijų laikantiems ūkininkams šie reikalavimai negalioja. Jie mėšlą ar srutas gali laikyti savo nuožiūra, pasirinkdami bet kurį mėšlo ar srutų kaupimo ir laikymo būdą – tvarte, tirštojo mėšlo rietuvėse. Nurodytų reikalavimų nesilaikantiems ūkininkams bus mažinamos Europos Sąjungos išmokos.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras