Svarstyklės kartais gali pakrypti ūkininko nenaudai(1)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-09-04 15:18
Renaldo Malycho nuotrauka

Parduodami gyvulius ūkininkai turėtų būti itin atidūs: ne visi supirkėjai sąžiningi. Renaldo Malycho nuotrauka

Metus ar net dvejus auginti galvijai ūkininkams atsieina nepigiai. Todėl augintojams tenka būti budriems ne tik ieškant brangiausiai mėsą superkančiųjų, bet ir stebėti, kad nebūtų apsukti aplink pirštą. Antraip kelių metų triūsas gali virsti ne pelnu, o nuostoliu. Taip šįkart nutiko Griaužų kaimo (Mažonų seniūnija) ūkininkei, kurios skriaudėjus paragino paviešinti rajono savivaldybės specialistai.

 

Atsakingas darbas

Nuostolingai bulių pardavusi ūkininkė į redakciją atėjo prašyti pagalbos: moteris prašė rasti ką nors, kas patikrintų gyvulių supirkėjų svarstykles. Moteris įtarė, kad dvejų metų augintinis negalėjo sverti tiek, kiek paprastai sveria perpus jaunesnis galvijas.

– Visų blogiausia, kad bulių palikome senos mamos atsakomybei. Ji blogai mato, gal dėl to ir patekome į tokią situaciją. Rodos, rinkomės, kad supirkėjai būtų geriausi, mokėtų daugiausiai, o išėjo atvirkščiai, – guodėsi jauna moteris.

Edita papasakojo, kad supirkėjų ieškojo mūsų laikraščio puslapiuose. Rado tokius, kurie už kilogramą gyvo svorio, jeigu bulius svers per 400 kilogramų, mokės po 4,5 lito. Nuo seno ūkininkaujanti šeima, užauginusi ir pardavusi ne vieną galviją, „iš akies“ nustatė dvejus metus auginto buliaus svorį: turėtų sverti apie 450 kg. Pamanę, kad viskas suderėta, jaunieji šeimininkai išskubėjo į darbus. Buliaus pardavimo procedūra tądien (rugpjūčio 6 dieną) buvo patikėta Editos mamai.

Norėjo daugiau, gavo mažiau

Kaip paaiškėjo, brangiausiai tauragiškių užaugintą bulių pasišovė nupirkti Panevėžyje registruota bendrovė „Agarta“. Gal dėl to, Edita būdama darbe, sužinojusi, kiek mama gavo pinigų, vos „iš klumpių neišvirto“. Ji negalėjo patikėti, kad dvejus metus augintas bulius vertas tiek pat, kiek vienerių metų galvijas.

– Susisiekiau su mama. Ji pasakė gavusi kvitą, kuriame rašoma, kad bulius svėrė tik 370 kg. Tad už gyvo svorio kilogramą supirkėjai mokėjo jau ne suderėtą 4,5 Lt/kg kainą, o visu litu mažiau. Žodžiu, išėjo taip, kad dvejų metų bulių pardavėme už tiek, kiek paprastai gauname už vienmetį, t.y. 1295 Lt. Esu įsitikinusi, kad supirkėjai „nusuko“ apie 70–80 kg svorio, – sakė nepelningo sandorio metu nukentėjusi Edita.

Niekas netrukdo sandorį nutraukti

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dirbantys specialistai, išgirdę ūkininkės bėdą, patarė kreiptis į Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyrių, o iš bendros praktikos galėjo patarti žmonėms nebijoti ir nesutikti su supirkėjais tol, kol prekė, t.y. jų užaugintas gyvulys, tebėra jų nuosavybė.

– Jeigu kyla įtarimų, kad svarstyklės blogai rodo, derėtų kreiptis į metrologus. Tačiau bet kokiu atveju niekas juk nedraudžia užlipti ir pačiam įsitikinti, kiek svarstyklės rodo. O jeigu tokios galimybės supirkėjai nesuteikia, niekas negali žmogaus priversti gyvulio parduoti. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad supirkėjai sukčiauja, siūlyčiau nuo sandorio susilaikyti, – sakė veterinarai ir pasiūlė, turinčiuosius realių įrodymų kreiptis į policiją. Tačiau šįkart šaukštai jau po pietų – bulius buvo seniai išgabentas ir paskerstas.

Ėmėsi iniciatyvos ginti ūkininkę

Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Jacikevičienė pirmiausia pastebėjo, kad pretenzijas dėl, augintojų manymu, neteisingai pasverto perkamo gyvulio svorio ar kainos derėtų reikšti nedelsiant, t.y. tą pačią dieną. Valdininkė uoliai ėmėsi ginti ūkininkės interesų: pati asmeniškai surado ir gyvulį nupirkusios bendrovės vadybininkę, ir skerdyklą, į kurią nukeliavo tauragiškių bulius. Specialistė įsitikinusi, jog ūkininkai šiuo atveju yra teisūs.

– Tokių atvejų, laimei, dažnai nepasitaiko. Paprastai gyvulį užauginę žmonės patys yra suinteresuoti jį parduoti už atitinkamą kainą. Šiuo atveju jaunieji ūkininkai aplaidžiai pažiūrėjo į sandorį, ir supirkėjai greičiausiai tuo pasinaudojo. Išsiaiškinau, kad galvijas buvo nugabentas į Panevėžio rajono skerdyklą, priklausančią bendrovei „Skerdė“. Ten sužinojau, kad iš Tauragės rajono rugpjūčio 6-ąją atgabento buliaus grynasis svoris buvo 227 kg. Kitaip sakant, gyvas jis galėjo sverti apie 400 kg, kas reiškia, kad ūkininkai turėjo gauti po 4,5 Lt/kg. Tauragiškiai patyrė nuostolį ne tik dėl to, kad supirkėjai sumokėjo mažiau už visą svorį, bet ir už kiekvieną buliaus kilogramą. Suma susidaro tikrai nemaža. Todėl paskambinau ir supirkėjams – pasakiau, kad taip elgdamiesi jie rizikuoja susigadinti savo įmonės reputaciją Tauragės rajone, – sakė D.Jacikevičienė.

Nuostolius žadėjo atlyginti, bet atidėliojo

Susisiekus su UAB „Agarta“ vadybininke Daiva Stonkuviene, paaiškėjo, kad ji tikrai bendravo su ūkininke Edita, tačiau iki šiol teigė nesuprantanti, ko iš jos norima.

 – Nesuprantu, kodėl ūkininkai pretenzijas ima reikšti tik praėjus mėnesiui po to, kai gyvulys buvo nupirktas. Tokių atvejų mūsų darbe pasitaiko, bet labai retai. Važinėjame po visą Lietuvą, ne tik po Tauragės rajoną. Tai apsunkina mūsų pastangas rasti „galus“, ypač kai kažką reikia išsiaiškinti praėjus ilgesniam laikui. Tačiau pažadu, kad pasikalbėsiu su buhaltere, galbūt rasime išeitį – derinsime su tauragiške, kaip galėtume žalą atlyginti, – maždaug prieš savaitę kalbėjo gyvulių supirkėja.

Tačiau, praėjus savaitei, Edita vis dar tebelaukė skambučio – niekas su ja nesusisiekė ir apie jokį žalos atlyginimą nekalbėjo.

– Skambino po to, kai į ją kreipėsi Savivaldybės darbuotoja. Bet apie jokį žalos atlyginimą tuomet kalbos nebuvo. Neišprašiau ir to, kad ji prisipažintų, kad sumokėjo ne tiek, kiek reikėjo. Pripažino tik tai, kad grynas skerdykloje užrašytas svoris sudaro 53 procentus gyvojo svorio, – sakė Edita.

Pripažino, kad apsiriko

Kaip ir kalbėdama su manimi bei Savivaldybės specialiste, gyvulių supirkėja ūkininkei sakė, jog reikia laiko, kad „rastų galus“ dokumentuose. Įdomu, kodėl D.Stonkuvienė pati sau prieštarauja: mini, kad praėjus ilgesniam laikui darosi vis sudėtingiau popieriuose rasti teisybę, o pati šį darbą vis vilkina, atidėlioja. Praėjusį penktadienį Edita dar kartą jai paskambino ir išgirdo lygiai tą patį: ateinančią savaitę ji turės daugiau laiko, susisieks su buhaltere, pažiūrės, ką galima padaryti...

Vakar, apie 16 valandą, paaiškėjo, kad moterys susikalbėjo: D.Stonkuvienė paskambino Editai ir pripažino suklydusi: paaiškino, kad apsirikta 463 Lt. Supirkėja tokią sumą motyvavo tuo, kad nupirktas bulius buvo mišrūnas ir už kilogramą gyvo svorio UAB „Agarta“ vadybininkė D.Stonkuvienė mokėjo ne suderėtus 4,5 Lt/kg, o tik 4 Lt/kg. Edita, išgirdusi tokį paaiškinimą, stebėjosi ir sakė, kad mišrūnas ar ne – nėra derybų objektas.

 – Viena galiu pasakyti, kad nuo šiol mamai tokio darbo nebepatikėsime: užteks, jau pasimokėme, – atgavusi pusę planuotos sumos žadėjo ūkininkė.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras