Ūkininkai melioracija nesidomi(0)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2012-07-09 08:56
Arūno Strikaičio nuotrauka

Rajono melioracijos grioviai „apaugo“ ne tik krūmais ir medžiais, bet ir senomis lovomis. Autoriaus nuotrauka

Žemės ūkio ministerija parengė naują kompensacinę paramos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, skirtą tvarkyti melioracijos griovius. 2012–2013 metais šioms reikmėms numatoma skirti 20 mln. litų. Vienam pareiškėjui skiriamos sumos dydis – ne daugiau kaip 50 tūkst. litų.

Paraiškos priimamos nuo gegužės 7 iki liepos 10 dienos, jas pateikti reikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).

Bus finansuojamas krūmų, medžių šalinimas nuo melioracijos griovių, augalijos šalinimas iš griovio dugno, drenažo žiogių ir latakų išvalymas.

Projekto dalyviai turi įsipareigoti jame dalyvauti penkerius metus. Už hektaro melioracijos griovio priežiūrą NMA įsipareigoja ūkininkui kasmet mokėti po 517,5 lito.

 

Susidomėjimas – menkas

 

Pasak Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos Ramutės Noreikienės, skyriaus darbuotojai kvietė rajono žemdirbius į susitikimą, supažindino su galimybe už Europos Sąjungos pinigus rekonstruoti melioracijos kanalus. Į susitikimą atėjo devyni ūkininkai, tačiau nė vienas kol kas nepareiškė noro dalyvauti programoje. Didelė tikimybė, kad nė vienas Tauragės rajono ūkininkas šiemet šioje programoje nedalyvaus.

Norint dalyvauti programoje reikia sudaryti melioracijos griovio remonto sąmatą. Ją sudaro savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus melioracijos specialistas. Tada ūkininkas su sąmata eina į NMA, ir ji skiria finansavimą.

 

Turtas – milžiniškas

 

Pradinė Tauragės rajono melioracijos įrenginių vertė – 76 mln. litų, likutinė – 28 mln. litų. Vien tik melioracijos griovių mūsų rajone yra 746 km. Viso šio turto (melioracijos griovių, užtvankų, tiltų) priežiūrai Tauragės rajono savivaldybė šiems metams gavo 450 tūkst. litų.

– Rajone jau yra nemažai vietų, kur nebeveikia melioracijos sistemos, todėl vanduo pradėjo semti laukus. Dauguma rajono ūkininkų yra 50–60 metų, jie galvoja, kad jų amžiui melioracijos įrenginių užteks, todėl neskuba jų remontuoti, – samprotavo Kaimo reikalų skyriaus vedėja.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras