Valstybė ketina dalyvauti parduodant nuosavą žemę(2)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-07-07 21:58

Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna. Jovitos Strikaitienės nuotrauka

Siekiant sustabdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme LR Vyriausybei svarstyti yra  pateiktas projektas dėl nuosavos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, nustatant eilę, kas turėtų pirmumo teisę ją pirkti savininkui ją parduodant. Kaip reikalauja Civilinis Kodeksas, pirmenybę pirkti žemę turėtų jos bendraturčiai, antroje vietoje būtų valstybė, po to – sklypo kaimynai, paskutiniai eilėje būtų parduodamo sklypo naudotojai. Nauja pardavimo tvarka neturėtų būti taikoma tik sodininkų bendrijų žemei.

Šie ketinimai sukėlė žemės savininkų ir norinčių ją pirkti ūkininkų nerimą visoje šalyje, nes beveik visur su žeme „ankšta“, taip pat ir Tauragės rajone, išskyrus tik Lauksargių seniūniją, nes joje beveik nebuvo likę senųjų vietinių gyventojų.

Kam parduoti žemę, spręs valdininkai

Žemdirbių organizacijų atstovai norėtų, kad valstybė žemės pirkimo eilėje būtų paskutinė. O žemę parduodantieji nenori jokių pokyčių, mano, kad prekybą turi tvarkyti rinka. Kai kas piktinasi, kad artėja naujasis žemės suvalstybinimas, abejoja, ar dėl to nebus destabilizuota žemės kaina, nesitiki, kad valstybė mokės rinkos kainą. Norintieji ją pirkti nerimauja, kad valdininkai iškreips natūralų žemės pirkimo ir pardavimo procesą, jei galės spręsti, kuriam kaimynui žemę parduoti, nes su žeme striuka.

Tauragės rajone sunku žemės įsigyti ten, kur labiau išvystyta pienininkystė – Skaudvilės, Žygaičių, Gaurės seniūnijose, nors už hektarą mokama nuo septynių iki dešimties tūkstančių litų.

Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė, suprasdama būtinybę stabdyti spekuliaciniais tikslais supirkinėjamą žemės ūkio žemę, nemano, kad gera išeitis, jei antroje vietoje po bendraturčių žemę galės įsigyti valstybė.

– Neaišku, kokiomis kainomis ta žemė būtų superkama, tikėtina, kad rinkos kainomis. Iš kur valstybė šiam tikslui ims pinigų, kur paskui dės tą žemę, kam ir kokia tvarka ją parduos? Vienas tikslas susikerta su kitu tikslu – valstybinė žemė pardavinėjama, o dabar rengiamasi privačią supirkinėti, toliau nustumiant sklypų kaimynus ir žemės naudotojus, nors po bendraturčių jiems turėtų būti suteikta pirmenybė žemę pirkti, kad būtų įgyvendinamas kitas tikslas – ūkius stambinti, – samprotavo R.Noreikienė.

Kam iš to nauda?

Bendraturčiai – tai žmonės, atsikūrę nuosavybę į žemę ar paveldėję ją, bet nepasidalinę tarpusavyje. Suprantama, kad jiems turi būti teikiama pirmenybė ją pirkti. O kaip būtų elgiamasi su kaimyninių sklypų savininkais – kas nustatytų, kuris iš jų turi pirmumo teisę, kaip būtų sudaroma jų eilė? Naudotojai – tai sudarę sutartis ūkininkai, taip pat ir žemę naudojantys pagal žodinį susitarimą, ją deklaruojantieji.

Žiūrint vienaip – siekiant, kad būtų stambinami ūkiai, pirmenybę reikėtų teikti kaimyninių sklypų savininkams pirkti žemę, siekiant socialinio teisingumo – tiems, kurie ją dirba. Negerai, kad žemės savininkas parduodamas negalėtų pareikšti savo valios, spręstų valdininkai. Be to, kodėl valstybė turėtų ant pečių užsiversti tokią nelengvą naštą, nebent šio projekto rengėjai įžvelgia, kad kažkam iš to bus naudos.

Supirkinėtojų nesustabdys niekas

Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjos R.Noreikienės, nors draudimas užsieniečiams parduoti žemę dar buvo pratęstas, žemė ir toliau jiems supirkinėjama pasitelkus vietinius ūkininkus. Po rajoną važinėja žemės pirkliai, sukelia jos kainą, ūkininkams ji gali tapti neįkandama. Todėl Vyriausybė ieško būdų, kaip sutramdyti žemės supirkėjus. Tačiau niekas negali pasakyti, ar siūloma nauja tvarka tam pasitarnautų, nes įvedus kokią nors naują tvarką tuoj sugalvojama, kaip ją apeiti.

Atrodo, kad supirkinėjant žemę pasinaudojama ir atsiradusia lengvata, kad pirmenybę ją pirkti iš valstybės teikiama jauniesiems ūkininkams.

– Tai neretai papiktina norinčius plėsti savo ūkius, seniai ūkininkaujančius žmones, iš valstybės nuomojančius žemę. Į bet kurią vietą ateina jaunasis ūkininkas ir panosėje nuperka, nors pats neketina ūkininkauti. Nebūtinai ta žemė po to bus dirbama, – teigė R.Noreikienė.

Pasak jos, pagal naudmenų deklaracijas galima spręsti, kad ūkiai šiek tiek stambėja. Šiemet deklaruotojų skaičius sumažėjo 370 – iki 3400. Vidutinio ūkio dydis yra 12,6 hektaro, šalies vidurkis – 13 hektarų, Europos Sąjungos – 15,6 hektaro. Bet niekas negali pasakyti, kokios įtakos ūkių stambinimui turėtų nauja privačios žemės pardavimo tvarka, ar dėl to mažėtų nedirbamos žemės plotai.

Mano, kad valstybė galėtų nemažai nuveikti

Apie Vyriausybei pateiktą projektą dėl nuosavos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pakalbintas Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna sakė, kad jam būtų neetiška komentuoti dar nepriimto projekto dėl nuosavos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos, tačiau neslėpė manantis, kad valstybė, imdamasi tvarkyti jos pardavimą, šioje srityje galėtų nemažai nuveikti – ne tik kontroliuodama, kad ja nebūtų spekuliuojama, tačiau ir įgyvendindama sklypų konsolidacijos projektus su tikslu stambinti ūkius.

Paklaustas, kaip sekasi parduoti valstybinę žemę, jis aiškino:

– Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse yra suformuoti 1259 sklypai 18932 hektarų plote. Jie bus parduoti eilėse laukiantiems ūkininkams. Laisvos valstybinės žemės abiejose savivaldybėse yra likę tik apie 9000 hektarų. Prašymų pirkti valstybės žemę turime gavę 665. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 24-osios prašymų priėmimas pirkti valstybinę žemę šalyje sustabdytas, nes norinčiųjų ją pirkti yra daugiau negu laisvos valstybinės žemės, – aiškino R.Ažna.

Pasak jo, kuo mažiau lieka parduoti valstybinės žemės, tuo taps svarbesnis nuosavos žemės pardavimas, todėl ir ruošiamasi reglamentuoti nuosavos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą.

Eiliškumą, kam parduoti tokią žemę, nustatytų VĮ Žemės fondas, jis rūpintųsi ir jos pirkimu, o po to pardavimu.

– Kokia bebūtų žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka, ji turi tarnauti tam, kad žemė būtų dirbama. Dabar ne visuomet taip yra, nemažai nuosavos ir iš valstybės nuomojamos žemės yra apleistos. Treti metai esame įpareigoti prieš tokius savininkus ar nuomotojus imtis deramų priemonių – surašyti protokolus, įspėti, bausti piniginėmis baudomis. Pernai Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse buvo surašyta apie šimtas tokių protokolų, – pasakojo Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas R.Ažna.

Nežinia stabdo žemės pardavimą

Kalniškių kaimo (Skaudvilės seniūnija) ūkininkas Antanas Šegžda į valstybės kišimąsi parduodant nuosavą žemės ūkio paskirties žemę žiūri skeptiškai.

– Įvairūs gandai, laukimas, kad žemė brangs, nors ir dabar ji yra pakankamai brangi, stabdo žemės pardavimą. Ją išsinuomoję ūkininkai, nemažai investavę į ūkio plėtrą, nėra užtikrinti dėl savo ateities, nežino, ar nuomojamą žemę galės pirkti, ar kaina bus įmanoma. Pas mus brangus kiekvienas lopinėlis žemės ūkio paskirties žemės, nes yra keletas stambesnių pieno ūkių, kuriuose laikoma po keliasdešimt karvių, nemažai ir smulkesnių. Mes pirktume visą iš savininkų nuomojamą žemę – 60 hektarų. Laisvos valstybinės žemės pas mus nėra. Jei būtų galimybė, ne pro šalį būtų įsigyti dar bent 40 hektarų žemės. Karvių bandą norėtume plėsti iki 80, tokio dydžio ir tvartą turime pasistatę. Bet kol kas nematyti jokių galimybių išsipildyti šiems  mūsų planams, – sakė A.Šegžda.

Šegždos turi 50 hektarų nuosavos žemės, laiko 64 melžiamas karves, kartu su tėvais ūkyje dirba trys jų sūnūs.

A.Šegžda, mano, kad jei bus nustatyta tvarka, kad valstybė kontroliuos nuosavos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, pirmenybė ją pirkti po bendrasavininkų turi būti suteikta ją dirbantiems ūkininkams, o ne valstybei ar  kaimynams, nes svarbiau ne ūkius stambinti, o esamus išsaugoti. Jei būtų numatyta kitokia tvarka, tokie ūkininkai kaip Šegždos, daug dirbę, vargę, daug investavę, vaikus sugundę ūkininkauti, būtų priversti mažinti karvių skaičių, nes nuomojama žemė galėtų nukeliauti į kažin kieno kito rankas.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras