Valstybinės žemės pardavimas eina į pabaigą(1)

2012-02-27 08:39
Arūno Strikaičio nuotrauka

Arūno Strikaičio nuotrauka

Žemės dalybos Lietuvoje eina į pabaigą. Vieni atgavo tėvų, senelių žemę, kiti ją pirko ir laisvos žemės Lietuvoje lieka vis mažiau. Apie žemės reformos pabaigą „Tauragės kurjeris“ kalbėjosi su Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėju Ričardu AŽNA.

– Šalyje pradėjus žemės reformą buvo įkurti žemėtvarkos skyriai. Reforma eina į pabaigą, kaip jūsų vadovaujamam skyriui sekėsi vykdyti patikėtą misiją, kiek dar liko nepatenkintų prašymų, kada tikimasi užbaigti žemės nuosavybės atkūrimą?

– Einame į pabaigą. Tauragės rajone žemės nuosavybė į dar neatkurta 166 asmenims, Pagėgių savivaldybėje – 26 asmenims. Kad patenkintume visų pretendentų prašymus, Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse reikia apie 500 hektarų žemės, o laisvos yra apie 4 000 hektarų. Laisvos žemės turime maždaug 8 kartus daugiau nei reikia, kad patenkintume visų prašymus. Bėda, kad pretendentų netenkina vieta, kur yra laisvos žemės, jos našumas.

– Kas bus, jei liks žmonių, kuriems bus neatstatyta žemės nuosavybė?

– Nežinau. Galbūt jiems bus skirta piniginė kompensacija.

– Kartu su žemės grąžinimu buvo pradėtas valstybinės žemės pardavimas. Kaip sekasi, kiek žemės parduota Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse? Kada numatoma šį procesą užbaigti?

– Valstybinė žemė pradėta pardavinėti 2003 metais. Praėjusiais metais Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse sudaryta 800 žemės pirkimo ir pardavimo sandorių, jos parduota už 3,1 milijono litų. Tauragės rajone praėjusiais metais parduoti 2 179 hektarai, Pagėgių savivaldybėje – 4 061 hektaras žemės. Pagėgių savivaldybėje dar suprojektuota sklypų ir planuojama parduoti 8 552 hektarus, Tauragės rajone bus parduota 2 614 hektarų žemės.

– Kodėl Pagėgių savivaldybėje valstybinės žemės parduodama net tris kartus daugiau nei Tauragės rajone? 

– Pagėgių savivaldybė – buvusi Mažoji Lietuva. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui beveik visi Mažosios Lietuvos gyventojai pasitraukė į Vakarus ir į Lietuvą nebesugrįžo, todėl ten nebeliko teisėtų paveldėtojų, dideli žemės plotai atiteko valstybei, kuri dabar juos parduoda vietos ūkininkams.

– Kokia kaina pardavinėjama žemė?

– Ištyrę rinką ją nustato vertintojai. Priklausomai nuo vietos, našumo hektaras žemės Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse kainuoja nuo 1,5 iki 3,5 tūkstančio litų.

– Ar parduodant žemę rengiami aukcionai?

– Žemė parduodama ją pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims. Jei tokių asmenų yra keletas, rengiame aukcioną, tačiau jis būna uždaras, jame dalyvauja tik keletas pirmumo teisę turinčių ūkininkų.

– Kokio našumo žemė parduodama?

– Mažiausias našumas – 17 balų, didžiausias – 50 balų, vidutinis – apie 36 balus. Tauragės ir Pagėgių savivaldybių žemės nėra našios, jos gerokai atsilieka nuo Suvalkijos, kurioje yra netgi 70 balų našumo žemių.

– Kokių problemų kyla parduodant valstybinę žemę, nes sistema gana sudėtinga – žemės nuomotojai tam tikru laiku, skirtingu kiekvienoje kadastrinėje vietovėje, turi pareikšti, o vėliau ir patvirtinti ketinimą pirkti žemę?

– Prašymus pirkti valstybinę žemę priiminėjome nuo 2003 metų iki 2011 metų rugpjūčio 24 dienos. 2006 metais buvo sugriežtinta valstybinės žemės pirkimo tvarka, teisė ją pirkti palikta tik tiems asmenims, kurie realiai ūkininkauja. Palyginus su skaičiais, kiek valstybinės žemės parduota, skundų nedaug. Yra žmonių, kurie nespėjo paduoti prašymų pirkti žemę, yra tokių, kurie tikėjosi, kad jos niekas nepirks, todėl jie ją ir toliau galės nuomotis iš valstybės.

– Ūkininkai skundžiasi, kad jų nuomojamą žemę nupirko kitas, vikresnis pretendentas. Skundžiasi, kad nuomota, puoselėta žemė parduodama niekuo neprisidėjusiems jauniems ūkininkams, kurie kartais pasinaudoja tik formalia teise pirkti, o ją dirba tėvai. Ar daug tokių nusiskundimų gaunate?

– Keletas tokių nusiskundimų yra. Esmė ta, kad valstybinę žemę nuomojęs asmuo nepareiškė noro ją pirkti, o po to stebisi, kad kažkas kitas ją nupirko. Jei ūkininkas nuomojamą valstybinę žemę dirbo ilgiau nei metus, jis turi pirmumo teisę ją pirkti. Tačiau jis turėjo pareikšti valią ją pirkti, niekas nekaltas, jei jis to nepadarė.

– Kokių dar skundų sulaukiate iš ūkininkų, norinčių įsigyti valstybinės žemės?

– Dažnai skundžiasi, kad parduodama valstybinė žemė pernelyg brangi, nors hektaras kainuoja nuo 1,5 iki 3,5 tūkstančio litų. Skundžiasi tie, kurie per 8 metus nespėjo susitvarkyti visų reikiamų dokumentų ir negali valstybinės žemės pirkti.

– Pradėtas valstybinių miškų pardavimas, kiek laiko jis vyks, kokie keliami uždaviniai?

– Lietuvoje pirmą miško pardavimo aukcioną planuojama surengti jau vasario 28 dieną. Tauragės ir Pagėgių savivaldybių teritorijoje planuojama parduoti apie 2 000 hektarų valstybinio miško. Šiuo metu Pagėgių savivaldybės Žukų kadastrinėje vietovėje parduoti formuojama 40 miško sklypų. Jų dydis – nuo vieno iki dešimties hektarų. Mes sklypus suprojektuosime ir perduosime juos į aukcioną. Priklausomai nuo miško vertės, pradinė hektaro kaina aukcione bus nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų. Šiemet Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse pardavimui planuojame suprojektuoti 200 hektarų miško, kitais metais – dar 500 hektarų. Jei parduodamo valstybinio miško sklypas yra ne didesnis kaip vienas hektaras, pirmumo teisę jį pirkti turi ūkininkai, su kurių žeme tie sklypai ribojasi, tada rengiamas uždaras aukcionas. Jei parduodamo valstybinio miško sklypas didesnis nei hektaras, bus rengiami atviri aukcionai. Juos vykdys Žemės fondas.

– Lietuva dar išsiderėjo, kad žemė nebūtų parduodama užsieniečiams. Kai draudimas baigsis, kiek žemės galėtų būti parduota užsieniečiams, nes nemažai jos yra nenaudojamos, dirvonuojančios?

– Sunku pasakyti, ar užsieniečiai norės pirkti apleistą, dirvonuojančią žemę. Perspektyvius, modernius ūkius jie gal ir norėtų pirkti, bet ar norės ūkininkai juos parduoti? Sudėtinga prognozuoti, kas bus, kai užsieniečiams leis Lietuvoje pirkti žemės, juo labiau neaišku, kada tai bus.

 

Kalbino Arūnas Strikaitis

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras