Vykertų ūkyje vietos užtenka ir traktoriams, ir rožynams(2)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-10-18 15:12

Po darbų Vykertai mėgaujasi poilsiu sode. Autorės nuotrauka

Kai sužaliuoja vasara, Algimanto ir Elenos sodyba esanti Sartininkuose (Žygaičių sen.) paskęsta rožių, rododendrų žieduose, pakvimpa magnolijos ir jurginai. Man svečiuojantis ruduo jau buvo pradėjęs glostyti paskutinį kartą prieš šalnas nupjautą veją. Į tvenkinį lėtai leidosi lapai. Kol iš mokyklos grįžusi Elena kaitė mums arbatą, su Algimantu ėmėme skaičiuoti aruoduose supiltą šios vasaros derlių.

Šiuo metu derlius aruoduose

Javus auginantis Algimantas ūkininkauja nuo tada, kai nebeliko kolūkių. Prieš tai „Pergalės“ kolūkyje dirbo vyr. agrotechniku. Lietuvai atgavus nepriklausomybę kolūkiečiai dalijosi turtą, Algimantui atiteko dalis sandėlio, žemės, mechaninės dirbtuvės, kuriose ūkininkas dabar laiko savo techniką. Vėliau vyras ėmė supirkinėti aplinkinių parduodamas žemes. Šiuo metu kartu su sūnumi valdo apie 300 ha, javus augina 130 ha plote.

– Žiemą nebuvo sniego, apie ketvirtadalis derliaus nušalo. Apie 30 ha atsodinau vasariniais javais. Dėl vasaros karščių grūdai smulkūs, – apie šių metų derlių pasakoja ūkininkas.

Grūdų parduoti ūkininkas neskuba. Laiko aruoduose. Anot jo, kai žiemą grūdų supirkimo kainos pakils, tada ir parduos. Už toną ūkininkas gauna 100–150 litų daugiau nei grūdų supirkimo bumo metu. Grūdus ūkininkas veža parduoti kito rajono kiaulių kompleksams arba AB „Tauragės grūdai“.

Be valstybės paramos būtų sunku

– Esu bandęs verstis gyvulininkyste, tačiau atbaidė priklausomybė: turi prie gyvulio kas dieną būti, negali išvykti. Jei jų turi daugiau – reikia samdyti melžėją. Su javais mažiau darbo, tačiau, žinoma, turi turėti didelį plotą. Tauragės rajone mažai kas augina grūdines kultūras – nederlingos žemės. Jei mes iš vieno hektaro prikuliam 4 tonas, tai, pavyzdžiui, Pasvalyje – 7–8 t. Būna metų, kai išlaidos ir pelnas išeina „ant lygiųjų“. Jei valstybė neteiktų išmokų – nebūtų nieko gero, – pliusus ir minusus dėlioja ūkininkas.

Prie Vykertų namo, kieme, stovi didžiuliai traktoriai ir kombainai. Visai netoliese, vidury kiemo, rožių darželis. Žmona Elena užveisė, nes žinojo, kad Algimantui jos labai patinka. Sodo puoselėjimas – viena tų veiklų, kuria pora mėgsta užsiimti drauge. Žemių pripiltas vaikiškas karutis su gėlėmis, įvairūs dekoratyviniai medeliai, pavėsinėje stalą atstojantis girnų akmuo su 1847 m. data. Labiausiai akį traukia sodo centre prie tvenkinio auganti didžiulė (2,73 m) kana. 

Bendras pomėgis – sodo puoselėjimas 

– Šiltais vasaros vakarais Algimantas atsisėda ant supamojo suolo ir stebi raibuliuojantį vandenį. Medituoja, – šypsosi Elena.

Tvenkinyje – vyro augintiniai: dekoratyvinai karpiai, lynai.

Vaikščiodamas po sodą Algimantas prieina prie tvenkinio krašto ir keletą kartų trepteli koja. Po minutės vandens paviršiuje ima plaukioti žuvys. Ūkininkas pažeria saują pašaro ir stebi čepsinčias savo augintines. Jo žmona Elena pasakoja, kaip kartą svečius vyras pakvietė apžiūrėti ūkio, jo žodžiais tariant, „kiaulikes“ (taip praminė dėl čepsėjimo) ir nusivedė prie tvenkinio. Svečiai be galo nustebo pamatę, kad tas „ūkis“ – tai tvenkinyje plaukiojančios ryškiaspalvės žuvys.

Tiesa, ne vien ryškiaspalves žuvis Algimantas mėgsta. Vasarą po sodą išdidžiai vaikštinėja povai. Vyras man parodė nuotrauką su  ant traktoriaus tupinčiais povais. Dieną, kai lankiausi, pastarieji tupėjo tvarte, kaip Algimantas sako, nusišėrusiomis uodegomis. Pavyko išvysti tik penkis pilkus poviukus, besislepiančius vištai po sparnu. Baltoji išperino povės padėtus kiaušinius, o mažieji, ją pripažinę kaip motiną, dabar nė per žingsnį nepaleidžia.

Vykertų sode jauku ne vien todėl, kad kiekvienas sodo kampas prižiūrėtas, o todėl, kad grožį pora puoselėja kartu. Jei nutaria sode užveisti kokį naują krūmą ar medelį, abiem tenka gerokai padiskutuoti, kurio siūlomą rūšį geriau pirkti. Jei išsirinkti sunku, vietos sode atsiranda abiem augalams.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras