Žvejys tapo melžėjų varžytuvių čempionu(7)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2011-09-23 08:24
Arūno Strikaičio nuotrauka

Menkių žvejys per porą metų tapo vienu kvalifikuočiausių Lietuvos melžėjų. Autoriaus nuotrauka

Žygaičių seniūnijos Girininkų kaime ūkininkaujantis Egidijus Kleinaitis keletą metų dirbo Islandijos žuvies fabrikuose bei žvejojo šią egzotišką geizerių salą skalaujančiose jūrose. Prieš trejus metus jis grįžo ūkininkauti pas tėvus ir darbo ėmėsi taip uoliai, kad jau šį rudenį turės modernų pienininkystės ūkį.

Į Islandiją paviliojo sesuo

Keletą metų E.Kleinaitis dirbo Danijoje pas ūkininkus, tačiau ten ne itin gerai sekėsi, todėl jis susigundė sesers Linos pasiūlymu padirbėti Islandijos žuvies perdirbimo fabrikuose.

Islandija priima imigrantus iš Europos Sąjungos šalių, tačiau norėdamas įsitvirtinti šios šalies darbo rinkoje trejus metus privalai dirbti ten, kur tave nukreipia įdarbinimo agentūra. Po trejų metų „lažo“ gali pats rinktis laisvą darbo vietą. Kaip taisyklė, visi atvykėliai pirmus trejus metus triūsia Islandijos žuvies perdirbimo fabrikuose, ne išimtis buvo ir E.Kleinaitis. Darbas žuvies perdirbimo fabrikuose sunkus, tačiau pašnekovas patikino, jog jam sunku nebuvo.

Po trejų metų „lažo“ žuvies perdirbimo fabrike E.Kleinaitis įsidarbino nedideliame žvejybos laive. Jo komandą sudarė 13 vyrų: 11 islandų, lenkas ir lietuvis.

Gaudė menkes

Žvejų laivas, kuriame dirbo pašnekovas, dažniausiai žvejodavo Atlanto vandenyne, tarp Islandijos ir Grenlandijos salų, 200–300 kilometrų nuo Islandijos krantų. Gaudė menkes, tačiau užkibdavo ir kitų rūšių žuvų, o kartais netgi ryklių. Įprasta manyti, kad pramoninė žvejyba vyksta tinklais, tačiau islandai menkes gaudo kabliukais. Islandų „meškerė“ – net 15 kilometrų ilgio. Tai lynas, ant kurio kas metrą ant pavadėlio sukabinti kabliukai. Ant tokios 15 kilometrų „meškerės“ sukabinama 15 tūkstančių kabliukų. Žvejojama 150–200 metrų, kartais ir 500 metrų gylyje. Masalui naudojami kalmaro arba silkės gabaliukai, juos ant kabliuko užmauna specialus aparatas. Ant dešimties kabliukų užkibdavo nuo vienos iki keturių menkių. Ant 15 kilometrų ilgio „meškerės“ užkibdavo nuo 1500 iki 6000 menkių. Dauguma jų – 2–3 kilogramų svorio, tačiau pasitaikydavo ir po 25–30 kilogramų sveriančių menkių. Tačiau didelių menkių ant kabliuko žvejai pagauna retai, nes jos nutraukia pasaitus ir nuplaukia.

Pamaina – 6 valandos

Menkių gaudytojo darbas sunkus, bet paprastas: leidi į Atlanto vandenyną 15 kilometrų ilgio „meškerę“ arba su užkibusiomis menkėmis trauki ją iš vandenyno. Į vandenyną E.Kleinaičio laivas išplaukdavo trims savaitėms. Pasiskirstę į dvi brigadas jūreiviai žvejodavo ištisą parą, pamainos keisdavosi kas šešios valandos. „Šiaurės Atlante vandens temperatūra trys laipsniai šilumos. Žvejojant dažnai užliedavo bangos. Kas jautrus šalčiui ir sūriam jūros vandeniui, žveju Šiaurės Atlante netaps. Ypač kentėdavo tie, kurie jautriai reaguoja į jūros ligą. Būdavo naujokų, kuriuos jūros liga taip nualindavo, kad jie po laivą judėdavo keturpėsti, o po pirmojo reiso laive nebepasirodydavo“, – prisimena pašnekovas.

Šiaurės Atlanto dugnas nelygus, uolėtas, menkių žvejų kabliukai dažnai užkimba už uolų. Šiaurės Atlante daug JAV, Rusijos ir kitų šalių povandeninių laivų, E.Kleinaitis jų nematė, tačiau žvejodami jie dažnai rasdavo nutrauktus lynus, todėl mano, jog dalis jų galėjo nutrūkti dėl povandeninių laivų kaltės.

Užsidirbo pensiją

Maždaug tris savaites E.Kleinaičio laivas žvejodavo jūroje, po to žvejai keletą dienų ilsėdavosi krante ir vėl išplaukdavo į jūrą. Priklausomai nuo laimikio Egidijus per mėnesį uždirbdavo nuo 10 iki 16 tūkstančių litų. Dalijantis per reisą uždirbtą pelną laivo kapitonas gaudavo 2 dalis, mechanikas – 1,5 dalies, virėjas – 1,2 dalies, eiliniai jūreiviai – po vieną dalį.

Islandijoje E.Kleinaitis dirbo septynerius metus, tačiau net per tokį trumpą laiką sugebėjo užsidirbti pensiją. Lietuvoje, kad gautum pensiją, reikia dirbti 30 metų. Pas mus yra žmonių, kurie turi 50 metų darbo stažo ir gauna 400 litų pensiją. Islandijoje užtenka padirbėti keletą metų, ir jau gali tikėtis gauti pensiją. Kai sulauks 67 metų (nuo tiek metų Islandijoje mokamos pensijos), E.Kleinaitis gaus apie 1000 litų islandišką pensiją, nors šioje šalyje dirbo tik septynerius metus.

Laivai vartosi lyg plūdės

Šiaurės Atlantas garsėja audromis. Mažus žvejų laivelius audringas okeanas čia svaido lyg šiaudelius. Pasak pašnekovo, jam teko patirti ne vieną audrą, ne kartą laivą buvo užliejusios milžiniškos okeano bangos, todėl jūreiviams teko pumpuoti vandenį iš triumų. Paskutinio reiso metu E.Kleinaičio laivas audros metu apvirto aukštyn dugnu, bet, laimei, jis buvo pilnas žuvies ir laivo dugne esantis svorio centras atstatė jį į normalią padėtį.

Išgyvenimai, patirti keli šimtai kilometrų nuo kranto audringame vandenyne besivartančiame laive,  paskatino Egidijų rinktis kiek ramesnę specialybę. Vienas ramiausių verslų – melžti karves...

Persikvalifikavo žaibiškai

Grįžęs su šeima į tėvų namus Girininkų kaime E.Kleinaitis pradėjo ūkininkauti. Per trejus metus jis sukūrė modernų pienininkystės ūkį: laiko 43 melžiamas karves, 70 prieauglio, turi visą pienininkystės ūkiui reikalingą įrangą, padargus.

Anot ūkininko, pirmasis modernaus pienininkystės ūkio kūrimo etapas baigsis jau po kelių savaičių, kai bus pastatyta ferma šimtui melžiamų karvių. Tada jis savo ūkyje galės laikyti 100 melžiamų karvių bei 150 prieauglio.

Pastatęs naują fermą, ūkininkas planuoja vidutinį primilžį iš karvės per metus padidinti nuo dabar esamų 7,5 tonos iki 10 tonų (Lietuvos vidurkis – 6,2 tonos).

E.Kleinaitis dar nežino, sustos jo ūkis ties šimtu melžiamų karvių ar dar daugiau plėsis. Daug kas priklausys nuo to, ar pavyks nusipirkti žemės. Šiuo metu jis turi 22 hektarus nuosavos žemės ir 90 hektarų nuomoja. Šiuo metu hektaras žemės Girininkų kaimo apylinkėse kainuoja apie 5000 litų.

Įveikė patyrusias melžėjas

Grįžęs namo ir pradėjęs kurti modernų pienininkystės ūkį E.Kleinaitis daug skaitė, išstudijavo, kaip taisyklingai melžti karves, nes pats jas savo ūkyje melžia. Padirbėjęs porą metų Egidijus sumanė su patyrusiomis melžėjomis susirungti kasmet organizuojamose Lietuvos melžėjų varžytuvėse. 2010 ir 2011 metais jis tapo Tauragės rajono melžėjų varžytuvių nugalėtoju. Lietuvoje šiemet šiose varžytuvėse dalyvavo apie 300 geriausių šalies melžėjų, E.Kleinaitis jose užėmė 4 vietą.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras