Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Už kurį kandidatą į Tauragės rajono savivaldybės mero postą atiduotumėte savo balsą?

 Rezultatai

Kaimo gyventojus įtraukė kvapnus bendruomenės verslas(2)

Saulė GRUODYTĖ

2017-12-08 06:48

Vilkyškių ekologiškos žolelių arbatos – tautinio paveldo produktas. Vilkyškių bendruomenės archyvo nuotrauka

Vilkyškių miestelis išsiskiria savo architektūra, natūraliu kraštovaizdžiu ir atmosfera, kurią kuria vietos gyventojai, puoselėdami savo krašto paveldą ir tradicijas. Turistai čia dažni svečiai, tarp jų daug užsieniečių. Retas kuris palieka Vilkyškius be suvenyrų ar dovanėlių. Dažniausiai tai Vilkyškių bendruomenės surinktos ekologiškos vaistažolės ir jų mišiniai, lazeriu sukurti išskirtiniai suvenyrai, vietos bitininkės liejamos natūralaus vaško žvakės. Visa tai kuria socialinis Vilkyškių ir aplinkinių bendruomenių verslas.

Jungia penkias bendruomenes

Penkias Pagėgių savivaldybės bendruomenes – Vilkyškių, Aušgirių, Bitėnų, Kriokiškių ir Žukų – prieš aštuonerius metus sujungė projektas „Vaistingųjų ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės“. Nuostabiai graži Pagėgių krašto gamta, vaizdingos Rambyno kalno apylinkės, kvepiantys pušynai ir laukinės pievos tarsi padiktavo, kokią verslo šaką čia būtų galima plėtoti.

„Bendruomenės gyventojai iki šiol atsimena žolininko Virgilijaus Skirkevičius žodžius: „Nejaugi jūs taip gerai gyvenate, kad trypiate po kojomis pinigus?“ – pasakoja Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, tuomet, prieš aštuonerius metus, buvęs Pagėgių vietos veiklos grupės administracijos vadovas ir sumanęs plėtoti socialinį verslą.

Vaistingaisiais augalais S.Stonys domėjosi ir anksčiau, rinkdavo juos savo reikmėms, tačiau tada suprato, kad tai gali tapti puikia niša kaimo žmonėms užsidirbti. Reali veikla prasidėjo 2010 metais – vaistažoles imta rinkti, džiovinti ir fasuoti pagal V.Skirkevičiaus receptūrą.

Kaimų bendruomenių nariai lankė verslumo mokymus, kad išmoktų užsidirbti, vėliau buvo pateikta paraiška Lietuvos kaimo tinklui ir gauta lėšų džiovyklai išsinuomoti. Aleksandro Stulginskio universiteto Inžinerijos fakulteto specialistai sukonstravo saulės energiją naudojančią mobilią ir kompaktišką džiovyklą. Vaistažolės džiovinamos 35–40 laipsnių temperatūroje, vieną jų partiją išdžiovinti trunka 50–70 valandų. Džiovyklą bendruomenės nariai naudoja pagal panaudos sutartį.

Didelį postūmį produkcijos sklaidai suteikė dalyvavimas rudeninėse parodose „Sprendimų ratas“, mugėse.

Pasak S.Stonio, vasarą vaistažoles aktyviai renka maždaug 20 žmonių, žiemą jas karpo, džiovina ir fasuoja 5–6 žmonės.

„Mūsų planuose – greta vaistažolių arbatų gamybos – pradėti gaminti ekstraktus modernia ultragarsinės technologijos linija. Planuojame įsigyti fasavimo įrenginius, – pasakoja S.Stonys.

Pagrindiniai vaistiniai augalai – pelynai, stumbražolės, jonažolės, valerijonai, gudobelės, erškėčiai, putinai, šaltekšniai, mėlynės, kiaulpienės, varnalėšos, varpučiai, kmynai, gauromečiai, dilgėlės.

Ne tik užimtumas, bet ir pajamos

S.Stonys džiaugiasi, kad kvapnus vaistažolių verslas įtraukė kaimo gyventojus, o jų surinkta arbata jau spėjo išgarsėti visoje Lietuvoje. Vis dėlto, anot jo, svarbiausia, kad bendruomeninė veikla, kurioje dabar aktyviai dalyvauja trys bendruomenės, virto socialiniu verslu, į kurį daugiausia įtraukiami socialinės atskirties žmonės – pensininkai, daugiavaikės šeimos. Jie turi galimybę užsidirbti, o dalis neinvestuojamų lėšų skiriama jaunimo stovykloms organizuoti.

S.Stonys įsitikinęs, kad socialinis verslas turi būti valdomas itin atsakingai ir skaidriai. Tam, kaip jis sako, sudaryta darbo grupė iš kiekvienos bendruomenės pasiūlytų žmonių.

Tautinio paveldo produktas

Penkių bendruomenių įsteigta veikla „Senosios Prūsijos lobiai“ pristato arbatas, kurioms ne tik išduoti ekologinės gamybos sertifikatai, jos taip pat pripažintos kaip tautinio paveldo produktas. Šių arbatų receptūros būdingos Mažosios Lietuvos teritorijai ir Vilkyškių apylinkėms. Sudėtyje esančios žolelės plačiai paplitusios ir naudojamos nuo senų senovės.

Socialinis verslas – vis populiaresnis

Socialinis verslas – tai verslo rūšis, kai per rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Pagrindinė tokio verslo varomoji jėga yra žmonių poreikiai, kurių rinka ar viešosios paslaugos negali patenkinti.

Socialinio verslo idėjos pasaulyje pradėjo plisti praėjusio šimtmečio pabaigoje ir kai kuriose valstybėse jos yra itin populiarios. Šiandien kas ketvirta nauja bendrovė Europoje yra socialinis verslas, o tokio tipo įmonės sukuria  apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.

Lietuvoje taip pat siekiama paskatinti socialinio verslo kūrimąsi, todėl Ūkio ministerija yra numačiusi įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas palankiai teisinei aplinkai, finansinei ir mokestinei paramos sistemai socialiniam verslui sukurti, taip pat socialinio verslo kultūros formavimui skatinti ir žinomumui didinti.

Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Versli Lietuva“, kartu su projekto „Kurk Lietuvai“ ekspertais, jau surengė nemažai socialinio verslo plėtojimo renginių regionuose, taip pat parengė ir visuomenei pateikė socialinio verslo gidą – informaciją, kaip plėtoti socialinį verslą Lietuvoje, kokius kriterijus socialinis verslas turi atitikti pagal gerąją Europos Sąjungos socialinio verslo praktiką.

Daugiau informacijos apie socialinį verslą  ir aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti jį kuriant, rasite Ūkio ministerijos tinklalapyje www.ukmin.lrv.lt skiltyje „Socialinis verslas“.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras