Ko nežino pradedantieji verslininkai? Pataria profesionalai (25)

Rėmėjo turinys | Redakcijos žurnalistai nedalyvavo kuriant šį turinį

2017-10-31 10:17

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Giedrė Stulginskienė

Pradėti savo verslą – ko gero, dažno jauno žmogaus svajonė, tačiau ją įgyvendinti trukdo daugybė klausimų. Ko dažniausiai nežino pradedantieji verslininkai? Ko labiausiai baiminasi? Kur klysta? Kuo konkrečiai kurdami verslą domisi tauragiškiai? Jiems – verslo patarimai iš Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkės Giedrės Stulginskienės lūpų.

– Tauragės apskrityje 2015 metais įregistruotų ir veikiančių įmonių padaugėjo 8,55 procento. Tai viršijo šalies vidurkį ir yra antras geriausias rezultatas Lietuvoje. O kokia situacija dabar? Ar tai reiškia, kad Tauragė išgyvena aukso amžių?

– Teigiamą įregistruotų ir veikiančių įmonių skaičiaus pokytį šiuo laikotarpiu lėmė daug veiksnių: auganti šalies ekonomika, kartu gerėjanti verslo aplinka, paprastesnė ir prieinamesnė naujų įmonių įregistravimo procedūra. Galima daryti prielaidą, kad įregistruoti naujas įmones buvo paskatinti verslininkai, anksčiau dirbę kitokia forma (turėję verslo liudijimus, vykdę individualią veiklą). Tikėtina, kad veikė ir smulkiojo bei vidutinio verslo kūrimo skatinimo priemonės. Visgi norisi manyti, kad augant ekonomikai verslūs žmonės ryžosi steigti naujas įmones ir traukėsi iš šešėlinio verslo. Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje pateikta informacija, kad Tauragės rajone 2015 metais buvo įregistruota 60, 2016 metais – 90 naujų įmonių. Normalu, kad augant ekonomikai žmonės drąsiau pradeda verslą.

– Norinčių kurti verslą daugiau nei tai darančių. Kodėl? Kaip išgryninti verslo idėją?

– Verslo kūrimas ir įmonės įregistravimas – atsakingas žingsnis. Nors įregistruoti įmonę gana nesudėtinga, tačiau daugelį besirengiančiųjų šiam žingsniui apninka abejonės. Ar turėsiu pakankamai žinių vykdyti ilgainiui pelningą veiklą, tvarkyti dokumentus, bendrauti su verslą kontroliuojančiomis institucijomis? Kurti naują įmonę yra rizikinga, todėl daugelyje ekonomiškai stiprių šalių verslo pradžia remiama įvairiomis finansinėmis arba mokestinėmis priemonėmis, kad paskatintų kuo daugiau žmonių įgyvendinti savo verslo idėjas. Teorinio modelio ar svajonės neįgyvendinsi, jei neišbandysi praktiškai. Juo daugiau naujų įmonių kuriama, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys tvarių verslų. Verslo pradžią remiančiai valstybei parama grįžta sumokamais mokesčiais. O dėl verslo idėjos išgryninimo patarčiau, įvertinus nuosavas lėšas, numatyti produktą ar paslaugą: kokiems klientams šis produktas, paslauga būtų parduodama, kokios investicijos reikalingos, iš kokių lėšų jas finansuoti? Kaip sakoma, kad svajonė išsipildytų, reikia garsiai ištarti. Apie verslo idėją taip pat reikia kalbėti – su verslo žmonėmis, konsultantais, galimais finansuotojais.

– O jeigu pritrūksta žinių? Ar yra galimybių kreiptis pagalbos į profesionalus?

– Žinoma, vertinant savo verslo idėją ne tik galima, bet ir reikia kalbėti su profesionalais. Norintieji pradėti verslą daug informacijos apie verslo steigimą, planavimą, finansavimo šaltinius gali rasti Ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos „Versli Lietuva“ tinklalapyje. Patarčiau verslo kūrimo klausimais konsultuotis su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos specialistais, savivaldybės verslumo ugdymo ir verslumo skatinimo specialistu, banko konsultantais, „Verslios Lietuvos“ atstovais regionuose.

– Redakciją pasiekia nemažai klausimų, susijusių su verslui kurti reikalingomis investicijomis. Kaip išspręsti finansinius klausimus?

– Vertinant įmonės kūrimo projektą, vienas kertinių dalykų yra apgalvoti verslo priemones ir įvertinti finansines investicijas, o tuomet pasikonsultuoti su specialistais dėl galimybių gauti paramą verslo pradžiai. Mažiausiai rizikos kurti įmonę – jei pradžiai pakanka nuosavo kapitalo. Jei projektas didesnis nei turimos savos lėšos, reikėtų kreiptis į banką. Daugiau naujų įmonių finansavimo galimybių suteikia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos ir palūkanų subsidijavimas. Išsamesnės informacijos apie šias skatinimo priemones suteiks banko darbuotojai. Tačiau jei verslo idėjos nepavyko finansuoti šiomis priemonėmis, reikėtų kreiptis į rizikos fondus arba rinktis šiuo metu populiarėjančią verslo finansavimo formą – sutelktinį finansavimą. Taigi, jei tikite savo idėja, galimybių ją paversti pajamų šaltiniu tikrai yra.

UAB „Draisa“: sėkmės istorija

UAB „Draisa“, prekiaujanti sodų, parkų ir miškų priežiūrai skirtais garsių prekinių ženklų STIHL ir VIKING įrankiais, įrenginiais ir technika, šį mėnesį švenčia 21-ąjį gimtadienį. Persikėlusi į naujas, erdvias patalpas, įmonė turi kur kas daugiau galimybių plėsti pirkėjų ratą ir asortimentą.

Per du dešimtmečius gausėjo ne tik asortimentas – „Draisa“ turi savo filialus Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose. Verslininkas D.Viršila įvardijo ir verslo sėkmės priežastį: svarbiausia, kad parduoda kokybišką prekę, tačiau plečiant verslą prireikė ir žinių – reikėjo daug ko išmokti, daug perskaityti. Pasak D.Viršilos, ir investicijų prireikė nemažų – apie 250 tūkst. eurų. Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir INVEGA įgyvendina įvairias finansines priemones, pagal kurias įmonės gali gauti paskolas verslo pradžiai ar plėtrai, kreiptis dėl garantijos už paskolas ir ilgalaikės nuomos (lizingo) sandorius tuo atveju, kai trūksta nuosavo užstato, pasiūlyti investuoti į savo idėją rizikos kapitalo fondui.

Apie investicines priemones verslui daugiau informacijos galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje https://ukmin.lrv.lt.

 

***

 

Siekdama skatinti šalies regionų vystymąsi ir padėti verslui plėstis, Ūkio ministerija kuria „Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“ regionų atstovų tinklą. „Verslios Lietuvos“ atstovai, kurie regionuose teikia informaciją apie verslą ir priemones jam, konsultuoja, organizuoja verslumą skatinančius renginius, bendradarbiauja su verslo organizacijomis.

„Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovai padeda įmonėms plėstis, yra savivaldybių partneriai imantis investicinę aplinką gerinančių veiksmų. Taip jie padeda didinti užsienio investicijų srautus į regionus. Siekdami skatinti investuotojų plėtrą, kurdami jiems palankias sąlygas regionų atstovai teiks informaciją apie investuotojų poreikį.

 

Užs. Nr. 134

Skaityti komentarus (25) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras