Per 140 milijonų litų – Tauragės rajono vandentvarkai (nuotraukos)(10)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2010-10-16 19:25

FOTO: R.Malychas

Į Tauragę pažvelgę iš paukščio skrydžio pamatytume, kokie grandioziniai darbai atliekami įgyvendinant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus – galinga technika dirba Pūtvės, Spaustuvės, Tremtinių kelio gatvėse, o ypač tai akivaizdu Ližiuose – darbai vyksta didžiuliame plote, iškilo nuotekų valymo įrengimai, dumblo džiovimo cechas bei kiti statiniai.

 

 

 

 

 

Technikos direktorius Jonas Gečas, UAB „Tauragės vandenys“ dirbantis dvidešimt devintus metus, „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad padedant ES Struktūriniams fondams į mūsų rajono vandentvarką bus investuota 144,53 milijono litų, iš rajono biudžeto reikės pridėti tik 5 procentus lėšų. Pasak jo, vandetvarkos projektų įgyvendinimui pradėta ruoštis nuo 2005 metų. Darbai pradėti 2008 metais, jų pikas – šie metai.

Projektai Nemuno žemupio baseinui švarinti

 

Nemuno žemupio baseino investiciniam projektui – trims objektams – įgyvendinti buvo skirta 64,64 milijono litų. Pirmasis objektas – vandentiekio  ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija, I dalis. Jis užbaigtas praėjusių metų birželį. Tauragėje nutiesta 6 km vandentiekio, 7,9 km nuotekų tinklų, renovuota 5,99 km nuotekų tinklų. Antrasis – vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, II dalis. Objektas užbaigtas praėjusių metų kovą – vandentiekio 6,26 km ir 12,88 km nuotekų tinklų. Trečiasis objektas – praėjusių metų kovą pradėta statyti nuotekų valykla Ližiuose, kurios sąmatinė vertė – 23, 48 milijono litų, jau atlikta darbų už 16,8 milijono litų. Ližių nuotekų valyklos konkursą laimėjo UAB „Panevėžio statybos trestas“. Darbai turi būti baigti šių metų gruodį.

1974 metais statyta nuotekų valykla nugriauta ir pastatyta nauja, ji jau veikia, tačiau dar pasiekti ne visi reikiami rodikliai.

–Naujoji valykla, skirtingai negu senoji, iš nuotekų šalins fosforą ir azotą, kurie teršia vandens telkinius, dėl to jie uždumblėja, – teigė J.Gečas.

 

Tauragėje ir Skaudvilėje

 

Pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ rajonui skirta 35,2 milijono litų. Tauragėje už šias lėšas pagal vieną projektą bus pastatyta 8,42 km vandentiekio, 9,72 nuotekų tinklų. Darbai pradėti praėjusią savaitę, baigti bus 2012 metų kovo mėnesį. Pagal kitą projektą numatyta pastatyti 3,8 km vandentiekio, ir 3,4 km nuotekų tinklų. Dalis darbų jau padaryta, viską numatoma baigti 2011 metų birželio mėnesį. Šiuose projektuose numatytus darbus vykdo bendrovės „Edrija“ ir „Inkomsta“ iš Klaipėdos.

Pagal minėtą priemonę taip pat numatoma rekonstruoti 1970 metais statytą Skaudvilės nuotekų valyklą. Rugpjūtį su UAB „Hidrostatyba“ iš Gargždų pasirašyta sutartis dėl jos rekonstrukcijos. Vykdomi projektavimo darbai, statyba prasidės dar šiemet, o ją baigti numatoma 2012 metų vasarį. Skaudvilės valykla taip pat šalins fosforą ir azotą. Jos rekonstrukcija kainuos 3,38 milijono litų. Skaudvilėje taip pat numatyta įrengti 4,69 km vandentiekio ir 16,1 km nuotekų naujų tinklų. Planuojamų darbų vertė – 7,9 milijono litų.

 

Dumblas – laukams tręšti, gėlėms auginti ir elektros energijai gaminti

 

Vandens valyklose susikaupia dideli kiekiai dumblo, reikia daug vietos ir laiko jam džiovinti –  metus dvejus. Ližiuose yra sukaupta apie 3 tūkstančiai tonų dumblo. Vandens tiekėjai džiaugiasi, kad apie 2 tūkstančius tonų dumblo buvo panaudota uždaromam Ližių sąvartynui uždengti. „Tauragės vandenų“ technikos direktorius J.Gečas ragina ūkininkus pasinaudoti galimybe nemokamai įsigyti trąšos, kuri prilygsta mėšlui, tinka tręšti žaliesiems plotams, pievoms, dirvoms, kur bus auginamos grūdinės kultūros. Tereikia tik susitarti dėl to su UAB „Tauragės vandenys“ ir atvykti su savo transportu.

Ateityje tikimasi iš dumblo turėti šiokios tokios naudos. Su ES Struktūrinių fondų pagalba Ližiuose statomas dumblo apdorojimo įrenginiai, jų sąmatinė vertė – 24,5 milijono litų. Rangos darbų konkursą laimėjo UAB „Panevėžio statybos trestas“. Čia bus apdorojamas ir džiovinamas iš Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių vandens valyklų atvežtas dumblas. Manoma, kad per metus jo susikaups apie 3 tūkstančius tonų. Išdžiovintą dumblą ketinama pardavinėti gėlių augintojams.

 – Be to, iš dumblo išsiskiriančių biodujų numatoma gaminti elektros energiją. Planuojame pastatyti 160 kilovatų galingumo generatorių. Elektrą naudosime savo poreikiams ir parduosime, – teigė J.Gečas.

Dumblą galima deginti katilinėse. Galbūt šilumininkai tuo susidomės ir įsigys dumblo deginimui reikalingų papildomų įrengimų.

 

Pagalba kaimui

 

Kaimų gyventojai dažnai su pavydu žvelgia į tauragiškius: jiems ir gatvės geresnės, ir vanduo kokybiškesnis, gali naudotis nuotekų tinklais, nereikia patiems įsirengti rezervuarų. Bet atėjo eilė įgyvendinti vandentvarkos projektus kai kuriose gyvenvietėse.

Pasak J.Gečo, taip pat su ES Struktūrinių fondų pagalba dalyje rajono kaimų bus įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, įrengtos nuotekų valyklos. Pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ skirta 20,16 milijono litų. Už šias lėšas bus įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai ne tik Tauragėje: mieste – 9,3 km vandentiekio ir 13,1 nuotekų tinklų, Gaurėje – 1,9 km vandentiekio ir 4,8 nuotekų tinklų, Norkaičiuose – 1,8 vandentiekio ir 4,1 nuotekų tinklų, Pagramantyje – 3,3 km vandentiekio ir 6,2 nuotekų tinklų, Dapkiškiuoe – 3 km nuotekų tinklų. Visuose minėtuose kaimuose, išskyrus Norkaičius, bus įrengtos ir nuotekų valyklos, o pastarojo kaimo nuotekų tinklas bus prijungtas prie miesto tinklo. Paraiška pateikta šių metų rugpjūčio mėnesį.

Pasak UAB „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus, įgyvendinus minėtus projektus bus priartėta prie Lietuvai keliamo tikslo, kad 95 procentai gyvenviečių, kuriuose gyvena 50 gyventojų, turėtų vandentiekio ir nuotekų tinklus, būtų įrengtos nuotekų valyklos. Tiekiamas vanduo turi atitikti Higienos normą, o nuotekos išvalomos laikantis naujausio reglamento.

 

Naujakuriai džiaugiasi

 

Apie vandentvarkos projektų įgyvendinimą kalbinti tauragiškiai sakė, kad širdis džiaugiasi tai matant. Juos įgyvendinus miestelėnai ir kaimiečiai gyvens sveikiau, lengviau, švariau, skaidresnis vanduo bus mūsų upeliuose, upėse ir ežeruose. Be to, ES Struktūrinių fondų pagalba statybininkams duoda darbo ir uždarbio, nemažai pinigėlių kaip mokesčiai nubyra į valstybės ir rajono biudžetus.

O labiausiai džiaugiasi naujakuriai. Popietę, kai lankėmės Pūtvės gatvėje, žmonės, pasirėmę ant vartelių, gėrėjosi statybininkų darbu. Jiems čia teko kurtis plyname lauke – be inžinerinės infrastruktūros, o štai dabar iki pat sodybų tvorų bus atvesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Už savo lėšas tereikės tik per savo sklypą vamzdžius pasikloti.

Bronė ir Aloyzas Urbikai, prieš septynerius metus įsikūrę senoje sodyboje Dariaus ir Girėno gatvėje, pasakoja, kad tuomet netoliese buvo dar tik viena sena sodyba, o dabar išaugęs naujas individualių namų mikrorajonas.

– Vandentiekio ir nuotekų tinklų laukiame ir mes, senesnieji gyventojai, ir naujųjų sodybų savininkai, – teigė Bronė.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras