Renovacijos nauda – pagerėjusios gyvenimo sąlygos(3)

Laura RANDONĖ

2015-03-06 11:15

Autorės nuotrauka

Renovacijos naudą gyventojai ima matuoti ne tik sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą, bet ir gyvenimo kokybės pagerėjimu. Estetiškai atrodantis namas, palankus mikroklimatas butuose teigiamai veikia žmogaus savijautą ir sveikatą.

Viktorijos Turauskytės, vaikų reabilitacijos centro-mokyklos „Pušelė“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, pasakojimu, Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai nustatė, jog gyvenamųjų ir negamybinių patalpų oro kokybė dažnai yra daug reikšmingesnis veiksnys gyventojų sveikatai nei atmosferos oro kokybė. Šaltuoju metų periodu šeimos, ypač turinčios mažų vaikų, daugiausia laiko praleidžia namuose, tad itin svarbu, kokia aplinka supa mažuosius.

– Fizinė aplinka turėtų gerinti gyvenimo sąlygas ir gerovę. Žmonių sveikata labai priklauso nuo kokybiško maisto, vandens, oro, būsto. Žmogus apie 80 proc. laiko praleidžia uždaroje, savo sukurtoje aplinkoje. Dažniausiai tai yra gyvenamoji aplinka, – sako ji.

Renovuoti daugiabučiai tampa optimistiškesnių gyventojų namais, jie jaučia didesnį pasitenkinimą, nes juos džiugina juos supanti aplinka – galimybė patiems reguliuoti kambario temperatūrą pagal poreikį, įrengus kokybiškas vėdinimo sistemas grynesnis tampa oras. Be to, žmones itin džiugina mažos sąskaitos už šildymą ir žinojimas, jog renovavus daugiabutį pakilo jų būsto vertė . Pasak technikos mokslų daktaro mokslininko Česlovo Ignatavičiaus, po modernizavimo, apšiltinus pastatą, patalpos temperatūra normalizuojasi, tuo pačiu sumažėja santykinis oro drėgnumas, susireguliuoja anglies dvideginio koncentracija, oras tampa geresnis. Taip užtikrinama sveikesnė gyvenamoji aplinka.

– Mano atlikti tyrimai parodė, kad nemodernizuotuose namuose oro temperatūra gyvenamosiose patalpose būna apie 15 laipsnių, o atnaujintuose butuose temperatūra būna per 20 laipsnių. Taupydami šilumą, senų daugiabučių gyventojai apklijuoja langus, o kartais – net ir vėdinimo kanalus, bet tada patalpoje padidėja santykinis oro drėgnumas ir pradeda veistis pelėsinis grybas. Tokios gyvenimo sąlygos yra kenksmingos žmogaus sveikatai, pelėsinis grybas gali sukelti kvėpavimo takų ar netgi onkologines ligas, – sako jis.

Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Vitalijos Juzėnienės, higienos normas atitinkanti kambario temperatūra šaltuojų metų periodu turėtų būti 18–22, šiltuoju – 18–28 laipsniai šilumos. Prieš aštuonerius metus renovuotame J.Tumo-Vaižganto g. 134 daugiabutyje gyvenanti Elytė sako, jog 18 laipsnių temperatūra kambaryje būna net tuomet, kai ji atidaro langus. Moteris sako esanti itin patenkinta renovacija, nes kambariuose šiluma yra tokia, kokios ji nori.

– Pamenu, kai dar namas buvo neatnaujintas,žiemą radiatoriai būdavo labai karšti. Dabar gi galiu reguliuoti šilumą pati. Anksčiau už šildymą mokėdavau po 200–300 litų (60–60 Eur), o dabar tik 30 litų (9 Eur), – pasakoja Elytė, gyvenanti dviejų kambarių 54 kv.m. ploto bute.

Moteris sako, jog renovacijai skirta suma – 7000 litų (2000 Eur), prieš aštuonerius metus investuota į namo atnaujinimą, po keleto mėnesių jau bus atsipirkusi.

Užs. Nr. 21.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras