Rajone gaisrų skaičius sumažėjo(0)

2019-08-07 06:51

TK archyvo nuotrauka

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje jau kilo 8487 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 2,3 proc. Gaisruose žuvo 47 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 59), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 108 gyventojai patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per 16 metų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skelbia, kad gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 91 gyventoją, iš jų 6 vaikus. Nuo ugnies jie apsaugojo 672 pastatus, 99 transporto priemones, išgelbėjo 282 gyvūnus.

Šalyje kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 39 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 17 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 30. Dvylika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 4 – Šalčininkų r. sav., po 3 – Vilniaus r. sav. ir Vilniaus m. sav. ), 7 – Šiaulių, 6 – Kauno, po 5 – Klaipėdos ir Panevėžio, po 4 – Telšių (iš jų 3 – Telšių r. sav.) ir Utenos, 2 –  Marijampolės, 1 – Alytaus apskrityje. Taip pat vienas žmogus žuvo Tauragės rajone.

Tauragės rajone, lyginant su praėjusiais metais, gaisrų skaičius sumažėjo. Per pirmuosius septynis 2018 metų mėnesius Tauragės rajone kilo 146 gaisrai, o šiemet – 119. Visgi pastebimas išaugęs gelbėjimo darbų poreikis – pernai tokių iškvietimų būta 140, o šiemet ugniagesiai gelbėti vyko jau 168 kartus.

Daugiausia žmonių žuvo ketvirtadienį ir sekmadienį (po 9 gyventojus), tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. gaisruose žuvo 31 gyventojas), tragiškiausios mėnesio dienos: 11-oji (ugnis pasiglemžė 5 žmonių gyvybes) ir 8-oji (ugnis pasiglemžė 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 34 vyrai, 8 moterys, o 5 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 58 metai.

Aštuoniolika žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 4 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 4165 arba 49,1 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,1 tūkst. ha. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose išaugo 15,6 proc.  

1572 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t.y. 18,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 33 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 12,2 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 523 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,2 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 226 gaisrai), pirtys (80). Užgesinta 670 transporto priemonių gaisrų (7,9 proc. visų gaisrų), juose degė 490 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 70 gaisrų (0,8 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinti 3739 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4748. Ugnis sunaikino 242 pastatus, 168 transporto priemones, 104 gyvūnus, 169 tonas pašarų, 2641 kv. m gyvenamojo ploto, o 4575 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (27,2 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (10,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (8,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,3 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,3 proc.). Be to, įregistruoti 159 padegimai (1,9 proc.), o 979 gaisrų (11,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 6807 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 0,8 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 223 gyventojus, tarp jų 26 vaikus.

Ugniagesiai gelbėtojai 2615 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 971 darbas – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 2188 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 1049 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 870 darbų atliko autoavarijose (7,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 106 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 33 žuvusiųjų kūnus.

231 kartą ugniagesiams teko dirbti vandenyje (39 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Šių darbų metu jie ištraukė 72 skenduolius bei išgelbėjo 25 gyventojus. Be to, ugniagesiams 98 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 321 kartą likviduoti cheminius incidentus, 351 kartą budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.

Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens tenka ištraukti 65 skenduolius, iš jų 18 – rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

PAGD inform.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras