Paveldosaugininkų priežiūra ne ten, kur reikia?(1)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2019-05-29 06:22

Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos klebonijos apšiltinimo darbus sustabdė paveldosaugininkai; pradėti tyrimai. Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos kunigo Mindaugo Kairio atsiųsta nuotrauka

Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydamas stabdyti klebonijos pastato vertingųjų savybių nustatymo procedūras ir taip nešvaistyti valstybės biudžeto lėšas. Įsikišus šiai tarnybai esą ir taip žlugo klebonijos pastato apšiltinimo ir išorės remonto projektas, nebus rengiamas ir vaikų dienos užimtumo centras. Dėl biurokratinių kliūčių darbai negali būti vykdomi ir gaisro nuniokotoje Pagramančio parapijos klebonijoje.

Kol klebonija buvo apgriuvusi, paveldosaugai nerūpėjo

Kaip redakcijai pasakojo Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys, maždaug prieš 15 metų buvo pakeistas Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso klebonijos pastato stogas, vėliau sudėti langai, durys, atlikti vidaus darbai. Kol klebonija buvo apgriuvusi ir reikalavo remonto, Kultūros paveldo tarnyba nerodė dėmesio.

– Kol buvo griuvėsiai, jiems nebuvo įdomu. Tačiau kiek daugiau nei prieš metus mums, kunigams, nežinant atvažiavo Kultūros paveldo tarnybos specialistai ir nustatė, kad klebonija bei kiti du pastatai – bažnyčia ir ūkinis pastatas – turi kultūros paveldo objekto požymių. Savininkui – Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai – apie tai net nepranešė. Sužinojome tik tuomet, kai norėjome įgyvendinti projektą, finansuojamą iš Europos sąjungos paramos fondų, – sakė M.Kairys.

Turi paveldo objekto požymių

Parapija rengė projektą su Pagėgių vietos veiklos grupe (VVG) dėl klebonijos apšiltinimo ir fasado remonto darbų nežinodama, kad paveldosaugininkai bažnyčią, kleboniją ir ūkinį pastatą įtraukė į paveldo požymių turinčių objektų sąrašą. Parapija samdė architektą, rašė verslo planą, kadangi vienoje klebonijos dalyje norėtų įrengti dienos užimtumo centrą vaikams.

– Kai projektą įkėlėme į elektroninę sistemą, kad jį galėtų peržiūrėti įvairios institucijos, paveldosaugininkai atsisakė jį tvirtinti, nes tai esąs objektas, turintis paveldo požymių. Be to, paveldosaugininkai užsimojo nustatyti vertingąsias pastatų savybes. Mes įsprausti į terminus. Kadangi laiku nespėtume, projektas griuvo. Projekto rengimui išleisti pinigai nuėjo veltui, kaip ir mano investuotas laikas. Kaip jau sakiau, remonto reikalaujantys pastatai niekam nerūpėjo, o dabar valstybė nori uzurpuoti tai, ką mes padarėme. Praradome daugiau kaip 3000 eurų, kurie parapijai yra dideli pinigai. Todėl kreipiamės į Kultūros paveldo tarnybą prašydami bent jau nešvaistyti valstybės biudžeto lėšų, atliekant tolimesnius paveldosaugininkų tyrimus. Minėtus tyrimus tarnyba galėtų daryti, kai ruošime kitą projektą. Bet kol tai bus, gal jau ir įstatymai bus pasikeitę, – kalbėjo M.Kairys.

Klebonui apmaudu, kad klebonija ir kiti pastatai parūpo tik tada, kai buvo atstatyti, o dabar dar bus švaistomi valstybės pinigai nereikalingiems tyrimams.

– Projektas jau sužlugdytas, bet jie ir toliau tyrinėja. Jei mes patys nebūtume atstatę tų pastatų, jei nebūtume išgelbėję jų nuo griūties, tai ir tyrinėti nebūtų ką. Dabar, kai parapija viską padarė, paveldosaugininkai viešai rodo, kaip saugo kultūros paveldo objektus, – rėžė klebonas.

Skaudina dvigubi standartai

Pašnekovas išklojo ir Vilkyškių evangelikų liuteronų I-ųjų senųjų kapinių istoriją. Anot klebono, paveldosaugininkai tik tada, kai parapija kapines sutvarkė, susimojo, kad prieš tai saugojo ne tas kapines.

Kunigas pasakojo, kad Vilkyškių evangelikų liuteronų I-osios senosios kapinės, esančios senosios Vilkyškių bažnyčios vietoje, yra įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros vertybių registrą. Jo  iniciatyva 2016 metais į kapines buvo sugrąžintas unikalus dailės objektas – buvusio Vilkyškių dvaro savininko Gotfrydo Teodoro Šiono (1704-1770) antkapinė plokštė. Buvo nugriauti kapinių kampe stūksoję statinių griuvėsiai, sutvarkyti želdiniai, teritorija. Paruošus lankymui šią kultūros vertybę, akį rėžia elektros stulpai ir transformatorinė.

Anot M.Kairio, siekdama, kad šios kapinės kaip dar vienas Vilkyškių miestelio istorijos reliktas, būtų lankomos turistų, ir atsižvelgdama į Kultūros paveldo departamento rekomendacijas, parapija Kultūros paveldo tarnybos prašė svarstyti klausimą dėl minėtų elektros tiekimo sistemos infrastruktūros objektų iškėlimo iš kapinių teritorijos. Tačiau paveldosaugininkai informavo, jog jiems nepavyksta susitarti su galinguoju energijos skirstymo operatoriumi ESO. Anot M.Kairio, taikomi dvigubai standartai jį labai skaudina.

– Tik mus jie gali spausti, o įmonės monopolininkės ne. Ir dar – dėl sužlugdyto klebonijos apšiltinimo ir verslo planų viskas esą pagal įstatymo raidę, todėl ir nesipriešinome. Susitaikėme su tuo, tačiau lieka didžiulis skausmas. Vilkyškiai yra mano mažiausia iš keturių, kuriuose tarnauju parapijų, tačiau čia vyksta gražiausi renginiai, daug žmonių atvažiuoja. 21-erius metus šioje parapijoje tarnauju. Tiek darbo, meilės ir rūpesčio atiduota, – sakė M.Kairys.

Pagramančio parapijos klebonijos ateitis neaiški

Gaisras nuniokojo Pagramančio klebonijos pastatą. Mortos Mikutytės nuotrauka

Su paveldosaugininkų priežiūra, jei taip galima pavadinti, susidūrė ir Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo parapija. Reikia atstatyti antrąją Velykų dieną gaisro nuniokotą klebonijos pastatą, tačiau jis yra įrašytas į paveldo objektų sąrašą. Kaip žurnalistams sakė Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramantyje gyvena daugybė darbščių žmonių, kurie savo rankomis prisidėtų atstatant sudegusį pastatą, tačiau kol kas jie tegalėjo uždėti stogelį, kad apsaugotų statinį nuo lietaus. Parapijiečiai tebelaukia Kultūros paveldo tarnybos išvadų. Gali būti, kad nudegusiam pastatui atstatyti reikės rašyti projektą, samdyti sertifikuotas įmones, o tai padidins remonto išlaidas, be to projekto rengimo procedūros pareikalaus daug laiko.

– Vien projekto parengimas kiek kainuos. Kol kas ant nuo gaisro nukentėjusios klebonijos tėra uždengtas stogelis. Ruošiama mediena. Žmonės aukoja pinigus. Biurokratinės kliūtys neleidžia daugiau ką nors daryti. Gaila, kad ir tokiais atvejais neatsižvelgiama į protingumo kriterijus. Dėl tokių dalykų ir griūna kultūros paveldo objektai. Žmonės pastatė tuos pastatus, o dabar jau jie nebegali tvarkytis. Niekas kitas už mus neateis ir nepadarys, nesuorganizuos, – kalbėjo seniūnas.

Anot jo, gaila, kad yra tik paveldo objekto statusas, o tokių pastatų priežiūrai tikslinių lėšų valstybė neskiria. Seniūnas apie šią problemą kalbėjo ir Kultūros paveldo dienų renginių metu sostinėje.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras