Amžinybėn išėjo kraštietė Nijolė Michelkevičienė (vaizdo įrašas)(3) 

„Tauragės kurjerio“ inform. | info@kurjeris.lt

2014-12-23 10:15

Nijolė Samoškaitė-Michelkevičienė. Renaldo Malycho nuotrauka

Netekome Nijolės Samoškaitės-Michelkevičienės – kraštietės, nepaprastai kūrybingos moters, gydytojos, lektorės, gėlininkės. Jos gyvybė užgeso gruodžio 21-ąją. O kitą dieną gavome jos sūnaus atsiųstą nekrologą, kurį parašė... ji pati, tiksliai atspėdama savo mirties datą.

Pastaraisiais metais nuoširdžiai bendravusi ir bendradarbiavusi su „Tauragės kurjeriu“, ne vien siųsdama savo straipsnius, bet ir nuolat skambindama – pasiteirauti, kaip mums sekasi, ir palinkėti geros kloties, N.Michelkevičienė buvo itin draugiška ir rūpestinga, atidi ir nuoširdi su visais, kuriuos pažinojo. Beje, spausdinsime vieną jos straipsnį dar šiemet, tik ji jo jau nebeišvys...

Jau išėjusi užtarnauto poilsio moteris ilgus metus vis dar tryško jaunatviška energija ir ne sėdėjo rankas sudėjusi, o nuveikė begalę gerų darbų. Ji – populiarių knygų „Svogūninės gėlės“, „Derlius be chemijos“, „Triušiai“, „Ekologija sode ir darže“, „Sakmės apie gėles“ autorė. Kūrė dainas ir eiles, rašė išsamią autobiografiją, kurioje daug informacijos apie prieškarinę, karo ir pokario metų Tauragę. N.Michelkevičienė subūrė Kauno žemaičių ansamblį ir netgi parašė himną Tauragei.

Spausdiname jos pačios parašytą nekrologą.

In memoriam ...

Nuėjusi ilgą ir itin prasmingą žemišką kelią, 2014 12 21 išėjo į Amžinybę Nijolė Samoškaitė-Michelkevičienė.

Gimė 1930 m. lapkričio 17 d. Tauragės mieste. Į Kauną atvyko 1949 metais, o 1951 m. susituokė su J.Michelkevičiumi. Užaugino tris vaikus, sulaukė 5 vaikaičių. Jie ir jų antrosios pusės baigė aukštąsias mokyklas, o du iš jų turi mokslų daktarų vardus. Auga du provaikaičiai.

Baigusi Kauno medicinos institutą, N.Michelkevičienė dirbo Kaune Akušerijos ir ginekologijos skyriaus neonatologe, skyriaus vedėja, Kauno zonos konsultante.

Būdama aktyvi, užsispyrusi žemaitė, net keliose srityse pasireiškė kaip gabi veikėja. Buvo Kauno žemaičių draugijos, bitininkų ir gėlininkų draugijų narė. Būdama Lietuvos selekcininkų draugijos narė, išvedė kelias kardelių veisles, tarp jų „Konigin Silvia“, kuriai pavadinimą davė Švedijos karalienė Silvija. Kai 2000 m. subūrė Kauno žemaičių ansamblį, jam vadovavo, kūrė scenarijus, dainas. Ansamblis surengė 143 koncertus, gavo daug padėkos raštų. Sukūrė giesmę lotynų kalba „O Santa Marija“, kurią palaimino popiežius Benediktas XVI, kartu atsiuntęs dvi savo fotografijas su autografu ir patvirtinantį Vatikano raštą.

Rašė straipsnius laikraščiams, žurnalams, radijui ir televizijai.

Išėjusi į pensiją parašė 45 knygas, iš kurių 7 išspausdintos. Šiuo metu „Tauragės kurjeryje“ spausdinami prisiminimai apie prieškarinę Tauragę.

Baigusi gidų kursus, vadovavo ekskursijoms. Būdama aktyvi paskaitininkė, skaitė paskaitas įmonėse, įstaigose, mokyklose, ypač skatindama jaunimą mylėti gimtinę.

Rašė savo autobiografiją, parašė savo mamos B.Samoškienės biografiją.

Kauno Gerojo Ganytojo parapijos narė, parašė šios bažnyčios istoriją.

Karšta Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos gerbėja.

N.Michelkevičienė buvo labai darbšti, komunikabili, rūpestinga. Būdama didelė Lietuvos patriotė, ji visada džiaugdavosi visų Lietuvos mokslininkų, menininkų, sportininkų laimėjimais. Mylėjo gamtą, gyvūniją, ypač arklius.

Anapilin išėjo žmogus, visą save atidavęs Tėvynei Lietuvai, gimtinei Tauragei. Lai būna jai lengva amžinai nepriklausomos Lietuvos žemelė, kurioje ji paliko ryškius pėdsakus.

 

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras