Amžinybėn išėjo pedagogė Eugenija Juškienė(13)

2016-01-19 08:41

Sausio 16-osios vakarą po sunkios ligos eidama 71-uosius metus mirė buvusi ilgametė Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Juškienė (Žygaitytė).

Ir keliai, ir žmogus pavargsta,

Ir nėra kur nuovargio dėt.

Ir taip keista – visai be garso

Krinta žemėn žvaigždė.

Just. Marcinkevičius

Sunku negalvoti apie tai, kaip pasikeičia pasaulis, kai turi susigyventi su nepaliaujamu skausmu, kančia, fiziniu silpnumu. Eugenija buvo pažinusi žmogiškojo skausmo gelmę, todėl į mus žvelgė su neslepiamu švelnumu. Jos dvasinė stiprybė, kantrybė, meilė gyvenimui, viltis ir tikėjimas įkvėpė visus, kurie ją pažinojo. Pagarbiai nedrąsu kalbėti apie žmogaus mokėjimą eiti per gyvenimą iki pabaigos taip, kad įkvėptum kitus.

Eugenija Juškienė gimė 1945 m. spalio 1 d. Stokaičių kaime, Tauragės rajone. Kai mergaitei buvo aštuoneri metai, šeimą ištrėmė į Sibirą, į Tomsko sritį. Ji neretai prisimindavo tą laikotarpį kaip sustiprinusį išbandymą. 1958 metais šeima grįžo į Lietuvą. 1965 m. Eugenija baigė Žvingių vidurinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos pedagoginę mokyklą, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę ir pradėjo dirbti Kunigiškių aštuonmetėje mokykloje. 1968 m. spalio 18 d. ištekėjo už Broniaus Juškio, santuokoje gimė du sūnūs. 1977 m. Eugenija baigė neakivaizdines studijas Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo biologijos mokytojos kvalifikaciją. Ji dirbo pradinių klasių mokytoja Tauragės 1-ojoje vidurinėje, o 1979 m. perėjo dirbti į 5-ąją vidurinę mokyklą ir mokė biologijos. Čia išleido vienuoliktokų laidą. Tie vieninteliai auklėtiniai patys brangiausi. 1987 m. paskirta dirbti direktoriaus pavaduotoja. Ji su šios mokyklos, vėliau tapusios Jovarų pagrindine mokykla, mokiniais, jų tėveliais ir mokytojais nuoširdžiai bendradarbiavo 29-erius metus.

Eugenija buvo tas žmogus, kuris gebėjo suburti, padrąsinti, įkvėpti, paguosti. Nuolat besišypsanti, rami, žvelgianti atviru žvilgsniu, pasirengusi bet kada padėti. Mokykla pavaduotojai visada buvo šventa vieta, nes ji visus: ir mokinius, ir mokytojus, ir kitus darbuotojus, gerbė ir mylėjo. Todėl ją kolegos linksmai vadino „žmonių pavaduotoja“, juk buvo nuoširdi, darbšti, paprasta, paslaugi. Turbūt jovariškiai visada prisimins jos suorganizuotas pažintines keliones po užsienio šalis, įvykdytus įdomius projektus, troškimą išmokyti įvairių gebėjimų mokinius ir kitą šio kūrybiško ir iniciatyvaus žmogaus veiklą.

2008 metais išėjusi iš mokyklos pavaduotoja niekada nepamiršo bendradarbių. Turbūt ne vienas jautė nuolatinį Eugenijos rūpestį: ji pasveikindavo gimtadienių ar švenčių progomis, nuolat paskambindavo, kviesdavo į svečius, rūpinosi, kaip gyvena kitas, o ne ji pati. Eugenijos dvasios tvirtybė ir beribė kantrybė kovojant su sunkiais išbandymais mums neįkainojama. Atrodė, kas gali tiek ištverti, o ji ištvėrė. Buvo nueita tiek, kiek to ėjimo davė Aukščiausiojo ranka...

Netekome ne tik išmintingos ir stiprios asmenybės, į Amžinybę išėjo nuoširdžiai savo Bronių mylinti žmona, dviejų puikių sūnų Vaidoto ir Rimanto mama, švelni ir pagarbi anyta, rūpestinga trijų anūkų močiutė, globojanti, gailestinga duktė ir nuostabi sesuo. Eugenija saviškius mokėjo mylėti brandžia ir pakylėjančia meile. Tokia meilė augina žmogų. Artimieji jai atsilygino tuo pačiu, nes dvasinis ryšys stiprina visus.

Sakoma, kad be draugystės ir bendrystės palaimos niekada nebūtume tokie, kokie esame. Šviesus mokytojos ir pavaduotojos, bendradarbės ir draugės Eugenijos Juškienės atminimas amžinai išliks mūsų širdyse.

Jovarų pagrindinės mokyklos bendruomenė

Skaityti komentarus (13) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras