Į amžinąją kelionę palydėta Ausma Valčackienė(1)

2010-03-18 09:03

Jautri širdis, turtinga siela, paprastumas, švelnus žodis artimui – visa tai Ausmos Valčackienės eilėraščiuose ir ne tik juose. Tokia ji buvo visą gyvenimą: jautri, suprantanti, rami, bet beveik tris dešimtmečius nepasiduodanti ligai, kitus pamokanti ir paskatinanti nepasiduoti.

 

Gimusi Joniškio rajone Naujųjų metų rytą sutinkant 1936-uosius pasienio policininko ir namų šeimininkės šeimoje, Ausma nuo mažens troško mokytis. Nors tėvas, paveiktas ligų, mirė anksti, palikdamas tris dukteris ir žmoną nelengvam gyvenimui, tačiau Ausma, mamai sutikus, 1949 metais pradėjo lankyti Žeimelio gimnaziją ir ją baigė.

Pati Ausma savo 2005 metais išleistos knygos prasmingu pavadinimu „Aš taip trumpai gyventi atėjau“ įžangoje rašo: „Septyniasdešimt metų nuolatinio skubėjimo, džiaugsmo ir rūpesčių, meilės ir atsidavimo gyvenimui prabėgo taip greitai, kad nespėjau nė susivokti savyje. „Valdiškam“ darbe dirbau beveik keturiasdešimt metų, kuriuos skirstyčiau į tris dalis: dešimt metų atidaviau kultūriniam darbui bibliotekoje, kultūros namuose, po to dirbau buhaltere, o paskutinius 24 metus atidaviau Tauragės ryšių mazgo veiklai. Mokiausi ir įgijau specialybę dirbdama. Užauginau du vaikus: Viliją ir Vitalijų“.

Keturiasdešimt penkerius metus išgyvenusi Tauragėje Ausma Valčackienė jau buvo nebeatskiriama nuo šio jai mielu tapusio krašto. Žmonės ją pažinojo kaip ilgametę Ryšių mazgo viršininko pavaduotoją, o išėjus į pensiją – kaip vieną gabiausių Tauragės poetų klubo „Žingsniai“ poečių.

Klubo veikloje Ausma dalyvavo tikrai nuoširdžiai ir aktyviai. Jos eilėraščiai, pradėti rašyti dar vaikystėje, visada dvelkė nuoširdumu, meile tėviškei, juose jautėsi nedylantys, šviesūs įspūdžiai apie tėvus, vaikus, artimus žmones, pamąstymai apie daug ką, kas jai atrodė įdomu ir svarbu. Dažnas žmogus, skaitydamas Ausmos eilėraščius, ne kartą atrasdavo ir save.

Ausmos Valčackienės eilėraščiai yra spausdinti Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache 2008 metais, Tauragės poetų klubo leidinyje „Žingsniai“, spaudoje.

Užauginusi dukrą ir sūnų, susilaukusi trijų vaikaičių Eglės, Arvydo ir Elinos, kovo 18 dieną Ausma Valčackienė palaidota Papušynės kapinėse šalia savo vyro Algimanto.

Šviesus Ausmos Valčackienės atminimas ilgai išliks artimųjų, ją pažinojusiųjų širdyse, jos eilėraščiai skambės klubo „Žingsniai“ suėjimuose, įvairiuose kituose kultūriniuose renginiuose.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras