„Dunokų“ detektyvas: kodėl nebuvo aukciono?(10)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2016-09-27 11:35

Visa sunkioji „Dunokų“ technika buvo laikoma šiuose dabar bendrovei „Netmark“ priklausančiuose garažuose, šiuo metu automobiliai laikomi bendrovės kieme, atvirame lauke; direktorius Audrius Mosėjus sako, kad jei žiema bus šalta, juos užvesti naktimis, kai reikės valyti gatves, bus sudėtinga. Autorės nuotrauka    

Rugpjūčio 31-ąją Tauragės savivaldybės UAB „Dunokai“ ir privačios verslo įmonės „Netmark“ vadovai pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirmoji antrajai pardavė dalį savo turto – dalį pastatų. Tokį sandorį Tauragės socialdemokratai viešai pavadino „savivaldybės turto paceliavimu“ ir apkaltino savivaldybės vadovus proteguojant privataus verslo interesus. Į šios istorijos narpliojimą opozicija ketina įtraukti teisėsaugos institucijas. Bus taip ar ne, parodys ateitis. Tačiau esminis klausimas – kodėl nusprendus parduoti dalį savivaldybės valdomos įmonės turto neskelbtas viešas aukcionas? Paslapties jokios nėra – kad aukcionas įvyktų, jame dalyvauti privalo mažiausiai du pirkėjai. Kilo rizika, kad nupirks ne tas? Savivaldybės administracija užsimena apie galimą „Dunokų“ privatizavimą. 

Kad pardavė, pranešė socdemai 

Šie ir panašūs klausimai viešojoje erdvėje pasipylė Tauragės socialdemokratams praėjusią savaitę sušaukus spaudos konferenciją, kurios metu vietos žurnalistams jie pareiškė esantys įsitikinę, kad dalis „Dunokų“ turto privačiai verslo struktūrai buvo parduota susitarimo būdu. Viešai iškelta abejonė – jei aukcionas būtų buvęs paskelbtas, galbūt „Dunokų“ pastatus būtų pavykę parduoti brangiau – ne už 260 tūkst. eurų. Maža to, atsakydamas į viešai pareikštus kaltinimus, savivaldybės meras Sigitas Mičiulis pareiškė, kad žemė, ant kurios stovi bendrovės „Netmark“ iš „Dunokų“ įsigyti pastatai, šiai bendrovei ilgam laikui išnuomota panaudos pagrindais – tai reiškia, neatlygintinai, be jokio nuomos mokesčio. Iš tikrųjų „Netmarkui“ ir reikėjo tik žemės, ne senų „Dunokų“ pastatų. 

Iškart po rugsėjo 14-ąją surengtos spaudos konferencijos savo feisbuko paskyrose ir meras Sigitas Mičiulis, ir savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis bandė paaiškinti situaciją. Rajono vadovas S.Mičiulis rėžė tiesiai – Socialdemokratų frakcija esanti prieš investicijas, o jų surengtą spaudos konferenciją jis pavadino „slaptąja“. Mat nebuvo į ją pakviestas.

Kad rugpjūčio 31 dieną buvo pasirašyta ir notariškai patvirtinta „Dunokų“ turto pirkimo-pardavimo sutartis, paaiškėjo tik socdemų sušauktos spaudos konferencijos metu. Apie sandorį rajono valdžia visuomenės neinformavo. 

Meras: žemė išnuomota panaudos pagrindu 

S.Mičiulis interneto erdvėje pateikė tokią įvykių seką: „2015 m. gegužės 6 d. į mane kreipėsi UAB „Netmark“ generalinė direktorė su prašymu apsvarstyti galimybę parduoti dalį UAB „Dunokai“ turto, kuris ribojasi su jų įmonės teritorija. UAB „Netmark“ norėjo plėsti savo gamybines patalpas iki 4000 kv. m bei įdarbinti apie 20 darbuotojų taip papildomai nukreipdami plėtros investicijas į Tauragę. Savivaldybės administracija apsvarsčiusi ir įvertinusi esamą UAB „Dunokai“ situaciją 2015-12-21 sušaukė valdybos narius posėdžiui. Susirinkimo metu valdybos pirmininkas Vaidotas Juškys pasiūlė gautą UAB „Netmark“ komercinį pasiūlymą teikti svarstyti neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdyba nubalsavo teigiamai. 2016-01-18 UAB „Dunokai“ užsakė turto vertinimą iš įmonės Lituka ir KO, kurį įvertino komerciniame pasiūlyme nurodytą turtą 200 000 eur... 2016-01-22 įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu akcininkai apsvarstė ir nusprendė parduoti komerciniame pasiūlyme nurodytą turtą UAB „Netmark“ įmonei. 2016-08-31 po visų žemės atidalinimo procedūrų įvyko abiejų šalių sutarties pasirašymas pas notarą. Svarbu paminėti, jog valstybinė žemė UAB „Netmark“ įmonei neparduodama, įmonei suteikiama ilgalaikė panaudos sutartis. Sandorį laikyčiau itin sėkmingu...“ (kalba netaisyta, – red.).

Panašiai situaciją viešojoje erdvėje pakomentavo ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius M.Petraitis. Jo teigimu, 10 garažų ir angarą „Dunokai“ pardavė už 260 tūkstančių eurų. Pasak M.Petraičio, savivaldybės įmonės turtas privačiai bendrovei parduotas „už gerokai didesnę nei turto vertintojų nustatytą kainą“, o „Dunokai“ savo pelną dėl šio sandorio šiemet padidinsiantys beveik 230 tūkst. Eur. Esą šiuo sprendimu siekta naudos „Dunokų“ akcininkams ir investuotojams.

Tačiau ir meras S.Mičiulis, ir „Dunokų“ akcijų valdytojas M.Petraitis nutylėjo, kad sausio 22-ąją surengtame „Dunokų“ akcininkų susirinkime jame dalyvavę fiziniai akcininkai (savivaldybė valdo kiek daugiau nei 56 proc. šios bendrovės akcijų) buvo prieš bendrovės turto pardavimą privačiai įmonei, neatsakė ir į viešai iškeltą klausimą, kodėl turto nebandyta parduoti aukciono būdu, nepriminė, kad to paties akcininkų susirinkimo metu nuspręsta keisti bendrovės valdybą, kurios pirmininku paskirtas pats M.Petraitis.

O štai kita savivaldybės įmonė – Tauragės šilumos tinklai pasielgė visai kitaip, nusprendusi parduoti jai nereikalingą turtą – senąją Eičių kaimo katilinę ir butą šioje gyvenvietėje. Paskelbtas aukcionas. Tačiau ir keletą kartų skelbtas jis neįvyko, ir tik dabar bus bandoma šį turtą parduoti derybų būdu. Kodėl panašiai nesielgė „Dunokai“? Baimintasi, kad atsiras ir kitų pirkėjų, kurie turtą nupirks ir jis neatiteks „Netmarkui“ (mat pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose aukcionuose tvarkos patvirtinimo“ laikoma, kad turto objektas neparduotas aukcione, jeigu aukcionas neįvyksta, nes jame įsiregistravo mažiau kaip 2 aukciono dalyviai, arba jeigu įvykus aukcionui nė vienas aukciono dalyvis nepasiūlo kainos, lygios ar didesnės už pradinę turto objekto pardavimo kainą)?

Tai ko iš tikrųjų siekta šiuo sandoriu – kuo brangiau parduoti savivaldybės kontroliuojamos bendrovės turtą ar įtikti konkrečiai verslo įmonei?

Audrius Mosėjus: „Aš tik vykdžiau akcininkų nurodymus“

Turto pirkimo-pardavimo sutartį su „Netmarku“ prieš keletą savaičių pasirašęs „Dunokų“ direktorius Audrius Mosėjus sako, kad akcininkams balsuojant dėl bendrovės turto pardavimo šiai bendrovei savo pozicijos nepareiškė – susilaikė, o sutartį pasirašyti privalėjo, nes buvo įpareigotas akcininkų. Kitaip netekų darbo.

„Tauragės kurjeris“. Prisiminkime sausio 22-ąją įvykusį visuotinį neeilinį akcininkų susirinkimą. Jūs pats esate „Dunokų“ akcininkas. Tame susirinkime dalyvavote. Kiek fizinių asmenų, kaip akcininkų, jame dalyvavo?

Audrius Mosėjus. Susirinkimo protokole jie visi suregistruoti. Dabar tiksliai neprisimenu, reikėtų patikslinti. Nemažai buvo, iki trisdešimties. Nuo savivaldybės kaip akcijų valdytojas dalyvavo Modestas Petraitis.

TK.Ar fiziniai asmenys pritarė turto pardavimui?

A.M. Dauguma nepritarė.

TK. O jūs pats kaip balsavote?

A.M. Aš susilaikiau, nebalsavau nei už, nei prieš. Nenorėjau būti šališkas, kaip įmonės vadovas.

TK. Ar prisiminsite, kaip fiziniai akcininkai motyvavo savo nepritarimą turto pardavimui, jie išsakė priežastį, kodėl balsavo prieš?

A.M. Šiaip tai susirikimo metu buvo didelis nepasitenkinimas, didelis šurmulys. Natūralu – kas gali būti už įmonės draskymą? Ką konkrečiai žmonės išsakė, dabar nebeprisimenu.

TK. Esminis klausimas – kodėl nebuvo skelbtas aukcionas?

A.M. Nežinau, čia jau reikėtų klausti jų (savivaldybės administracijos, – red.), ne manęs.

TK. Bandau spėti – jeigu būtų paskelbtas aukcionas, pagal aukciono taisykles turi dalyvauti mažiausiai du dalyviai, tada aukcionas laikomas įvykusiu. Tokiu atveju kiltų grėsmė, kad turtą nupirktų ne „Netmarkas“, o kas nors kitas, o parduoti reikėjo būtent „Netmarkui“.  

A.M. Na, taip.  

TK. Ar „Netmarkas“ jau daro ką nors jūsų buvusioje teritorijoje?

A.M. Šiai dienai dar ne, bet kiek girdėjau, pavasarį ruošiasi kažką daryti. 

TK. Ar pinigus „Netmarkas“ „Dunokams“ jau pervedė?

A.M. Taip. 

TK. Ką darysite su šiomis lėšomis?

A.M. Aš teisės nuspręsti neturiu, tam yra valdyba. Valdyba sprendžia, kur investuos, ką darys. Juk mus su pavaduotoju Stanislovu Štangvaltu po to atleido iš valdybos. Per tą patį akcininkų susirinkimą mus iš valdybos atleido ir išrinko naujus valdybos narius, o valdyba vėliau pirmininku išrinko Petraitį.

TK. Sako, kad „Dunokams“ liepta kitos teritorijos ieškotis. Ieškote?

A.M. Iš pradžių lyg sakė, kad akcininkų susirinkimas spręs tą klausimą, dabar jau visai apie tai nebekalba – sako, susispauskit, ir užteks, kiek turit.

TK. Kiek atleidote šiemet darbuotojų? Ar jų atleidimas susijęs su bendrovės turto pardavimu?

A.M. Penkis. Jų atleidimas su šituo sandoriu tiesiogiai susijęs.

TK. Paskutinis klausimas. Tą rugpjūčio 31-ąją sutartį su „Netmarku“ pasirašėte jūs. Kadangi jūs pats susilaikėte nuo balsavimo dėl turto pardavimo, kodėl pasirašėte? Nesvarstėte varianto nepasirašyti sutarties? Bijojote būti atleistas iš darbo?

A.M. Akcininkai mane įpareigojo pasirašyti. Jei būčiau nepasirašęs, būčiau nevykdęs akcininkų įpareigojimo. O už nevykdymą jūs patys suprantate, kas būtų. Kaip ir pažeidimas būtų. Aš tik vykdžiau akcininkų nurodymus. 

M.Petraitis: „Jei būtų parduodamos akcijos...“

Paklaustas, kodėl nuspręsta bendrovės „Dunokai“ turtą parduoti be aukciono, savivaldybės administracijos direktorius M.Petraitis per mero padėjėją Vytautę Čėsnaitę atsiuntė štai tokį atsakymą: „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu yra reglamentuojama LR Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kadangi UAB „Dunokai“ neturi valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto, todėl ši tvarka bendrovės turto pardavimo atveju yra netaikoma. UAB „Dunokai“ yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė, nes savivaldybė turi įsigijusi 56,14 proc. akcijų. Jei būtų parduodamos (privatizuojamos) akcijos, tai būtų vadovaujamasi Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nuostatomis“.

M.Petraičio teigimu, „Dunokai“ savivaldybės turto neturi, tačiau valdininkas tikriausiai pamiršo, kad pati ši bendrovė yra savivaldybės.

Žemės nuomos sutartį su turtą įsigijusia bendrove, pasak M.Petraičio, sudarė ne savivaldybės administracija, o Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius. 

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras