Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Už kurį kandidatą į Tauragės rajono savivaldybės mero postą atiduotumėte savo balsą?

 Rezultatai

Gyventojų gerovės indeksas: kurioje Lietuvoje gyvename mes? (8)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2018-11-20 10:52

Tauragės gyventojų gerovės indeksą kilstelėjo neblogai įvertintas švietimo kriterijus; nuotraukoje – renovuojama Martyno Mažvydo progimnazija

Lapkričio 12-ąją Vilniaus politikos analizės institutas visuomenei pristatė pirmą kartą atliktą savivaldybių gerovės indeksą. Instituto ekspertų duomenimis, šis indeksas yra sudėtinis, plačios teminės apimties ir bus tęstinis – siekdamas išanalizuoti ir įvertinti šalies gyventojų kokybės pokyčius, institutas šį indeksą skelbs kasmet. Tyrimo vertintojai, vos jį paskelbus, įvardijo, kad rezultatai atskleidžia tai, ko niekas nesitikėjo – Lietuvoje yra keturios Lietuvos. Kurioje Lietuvoje gyvename mes? Beje, Tauragės meras Sigitas Mičiulis įsitikinęs, kad šis tyrimas turi taisytinų vietų.

Vertinta pagal penkis kriterijus

Kaip skelbiama Vilniaus politikos analizės instituto atliktame tyrime, šio indekso tikslas – ne reitinguoti šalies savivaldybes, bet vykdyti ilgalaikį stebėjimą, informuoti visuomenę apie padėtį skirtinguose Lietuvos regionuose ir skatinti gyventojų pilietinį įsitraukimą į savo gyvenamosios vietovės gerovės kūrimą. Savivaldybių gerovės indeksas grindžiamas 2017 m. oficialios statistikos duomenimis. Kiekvienos savivaldybės gerovės indeksą sudaro penki komponentai – socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.

Socialinio saugumo komponentas atskleidžia socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką ir lygias galimybes.

Fizinio saugumo komponentą sudaro saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų rodikliai ir aplinkos tarša.

Gyvybingos ekonomikos rodiklis – konkurencingumas, investicijų patrauklumas, vidutinis atlyginimas, įmonių kiekis, tiesioginių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis.

Kokybiško švietimo komponentas atskleidžia ikimokyklinio švietimo aprėptį, neformaliojo vaikų švietimo rodiklius, abiturientų, įstojusių į kolegijas ir universitetus, rodiklį ir brandos egzaminų rezultatus (procentas surinkusiųjų 51–100 balų).

Demografinį komponentą sudaro senatvės koeficiento ir migracijos rodikliai.

Tauragės privilegija – fizinis saugumas

Taigi koks Tauragės rajono savivaldybės gerovės indeksas? Socialinis saugumas – 5,3 (29 vieta iš 60 savivaldybių). Šioje srityje pirmauja Vilniaus miestas (8,2), paskutinė – Kalvarijos savivaldybė (2). Kiek aukščiau už Tauragę šioje srityje rikiuojasi Šilalė – 5,4, žemiau – Pagėgiai (4,5) ir Jurbarkas (3,6).

Fizinis Tauragės rajono savivaldybės gyventojų saugumas vertinamas gerokai aukščiau nei socialinis: Tauragės indeksas – 6,3 (8 vieta). Čia ir vėl pirmauja Vilniaus miestas (7), paskutinė – Alytaus rajono savivaldybė (3,9). Panašiai kaip tauragiškiai saugūs jaučiasi Jurbarko (6,2) ir Šilalės rajono (6) gyventojai. Pagėgiškių saugumas – pačiame gale (4,4).

O štai ekonomika Tauragę smukdo kaip reikiant: Tauragės indeksas šioje srityje tesiekia 2,9 (19 vieta), nors ir kitos šalies savivaldybės augančia ekonomika pasigirti negali. Klesti šioje srityje didmiesčiai – Vilnius (9,4), Kaunas (5,8), Klaipėda (5,7) ir dar brangiausias šalies kurortas Neringa (6,7). Paskutinė ekonomikos augimo atžvilgiu – Zarasų savivaldybė. Žemiau už Tauragę šioje srityje rikiuojasi kitos apskrities savivaldybės – Pagėgiai (2), Šilalė (1,9), Jurbarkas (1,7).

Švietimo sritis Tauragės savivaldybėje įvertinta „per viduriuką“ – 5,5 (17 vieta). Čia ir vėl nepralenkiami didieji miestai – Vilnius (8,7), Kaunas (8,6) ir Šiauliai (6,6). Paskutinėje vietoje – Neringa (2,1). Jurbarke švietimo sritis įvertinta panašiai, kaip Tauragėje (5,4), Šilalėje – 4,2, Pagėgiuose – 2,5.

Sveika demografija Tauragėje įvertinta 4,2 (29 vieta). Pirmoje vietoje – Neringos savivaldybė (9,8), paskutinėje – Anykščiai (1). Šilalės indeksas – 4,4, Pagėgių – 3,9, Jurbarko – 3,7.

Bendras Tauragės rajono savivaldybės gerovės indeksas – 4,8.

Pagal šį tyrimą geriausia gyvenimo kokybė fiksuojama Vilniaus mieste – bendras indeksas 8,1, prasčiausia – Zarasuose (2,9).

Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, kalbėdamas apie atlikto tyrimo rezultatus ir konkrečiai apie ekonomikos aktyvumo indeksą, sakė, kad Lietuvą būtų galima dalinti į keturias dalis. Pirmoji Lietuva – sostinė Vilnius, kaip magnetas traukiantis investuotojus. Antroji – miestai pirmūnai: Kaunas, Klaipėda ir keli kurortai. Trečioji – aukso vidurio vidutiniokai. Ketvirtoji – nuo didmiesčių atitolusios savivaldybės, kurioms reikia pasitempti: žemėlapyje tai būtų Šiaurės Rytų ir Pietvakarių Lietuvos pasienio savivaldybės (šiai grupei galima priskirti Pagėgių savivaldybę, pagal ekonomikos augimą – ir Tauragę).

Meras: „Tyrimas turi taisytinų vietų“

Tauragės meras Sigitas Mičiulis, paklaustas, kaip vertina Vilniaus politikos analizės instituto tyrimo rezultatus ir tai, kad ekonominis mūsų savivaldybės kriterijus įvertintas gana žemai, sakė, kad džiaugiasi, jog bendrame 60 savivaldybių kontekste Tauragės rajono savivaldybė įsitvirtino geriausiųjų dvidešimtuke. Mero nuomone, gerovės indekso tyrimo paskelbimas atrodo kiek skubotas prieš ilgametį Laisvosios rinkos instituto tyrimą. „Viešoje erdvėje tai sukėlė nemažai prieštaringų diskusijų. Tyrimas turi taisytinų vietų vertinimo kriterijams išgryninti ir tobulinti. Kai kurie vertinimo punktai vienas kitą dubliuoja, gyvybingos ekonomikos vertinime nėra atsižvelgta į lietuviško kapitalo investicijas, kiti vertinimo kriterijai turi daug neapibrėžtumo“, – mano S.Mičiulis.

Meras informavo, kad lapkričio 19 dieną bus paskelbtas 2018 metų Lietuvos savivaldybių indeksas – kasmetinis išsamus vertinimas, kurį nuo 2011 metų organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Pasak S.Mičiulio, Tauragės rajono savivaldybė pagal šį vertinimą iš 47 vietos 2014 metais pakilo į 12-tą vietą 2016 metais, o 2017 metais garbingai liko 12-oje vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, S.Mičiulio teigimu, savivaldybes vertina pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras