Muziejus žengė dar vieną žingsnį: atvertos prabangiosios menės(0)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2019-01-01 09:05

Pagrindinę rūsio menę puošia ampyrinio stiliaus baldai ir didikų Bartoševičių bei Kontautų herbai. Mortos Mikutytės nuotraukos

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ žengia į platesnius vandenis – prieš pat Kalėdas visuomenei duris atvėrė rekonstruotos pilies menės. Per 0,5 milijono eurų atsiėjęs projektas – tik dalis muziejaus atnaujinimo išlaidų. Visiškai pasikeitęs muziejus lankytojams bus pristatytas tik kitąmet. O kol kas galima apžiūrėti ampyriniu XIX amžiaus stiliumi įamžintus pilies rūsius. Skelbiama, kad renovuotos menės bus skirtos reprezentaciniams renginiams, nors žmonės jau domisi, ar galės šiose grožybėse švęsti asmeninius jubiliejus.

Pirmasis pristatymas – tik išrinktiesiems

Kalėdų išvakarėse visuomenei pristatytos atnaujintos pilies menės ir renovuoti rūsiai. Tiesa, iškilmingi pristatymai surengti du – vienas buvo skirtas tik kviestiniams svečiams ir politikams, kitas – eiliniams tauragiškiams. Kiek prieš 13 val. prie pilies menių durų stoviniavę žmonės turėjo luktelėti, kol baigsis kviestiniams svečiams skirtas Juditos Leitaitės ir Virginijos Kochanskytės koncertas – į sales jie buvo įleisti vėliau.

Paklaustas, kodėl nebuvo galima menių atidarymo pristatymo surengti neišskiriant eilinių žmonių, muziejaus vadovas Romualdas Vaitkus patikino, kad visi menėse nebūtų tilpę. Eilinei visuomenei ne tik aprodytos atnaujintos patalpos, bet ir atidaryta Lietuvos archyvų fotografijų ir dokumentų paroda „Lietuvos šimtmečio puslapiai“.

Atnaujintos pilies menės išties įspūdingos – atvertos senosios pilies rūsių sienos, apžiūrėti ir net pasėdėti galima ant specialiai šioms salėms gamintų ampyrinio stiliaus kėdžių. Didžiosios menės sienas puošia Lietuvos didikų Bartoševičių ir Kontautų herbai.

Vaikštinėdami po menes žmonės aikčiojo, tikino, kad gražu. Vieni kitų ir muziejaus darbuotojų klausinėjo, kam skirtos šios menės, kokie renginiai jose vyks, ar bus galima jose įsiamžinti asmeninėmis progomis, o gal net išsinuomoti šias sales asmeninėms šventėms. Muziejaus direktorius R.Vaitkus informavo, kad salės bus skirtos reprezentaciniams Tauragės miesto ir rajono renginiams, užsienio svečiams priimti. Salių įveiklinimą turės nustatyti Tauragės rajono savivaldybės taryba.

Ant prabangiųjų baldų galima ne tik pasėdėti, čia galima parašyti ir atsiliepimą apie muziejų

– Tačiau asmeniniams pokyliams, manau, jos tikrai nebus nuomojamos, – sakė R.Vaitkus.

Pilies menių renovacijos projektas atsiėjo 518 tūkst. eurų. Dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga, apie 120 tūkst. Eur iš biudžeto prisidėjo savivaldybė. Tai buvo būtent savivaldybės vykdytas projektas, patalpos administruoti perduotos muziejui.

Rūsių istorija

Kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Tauragės pilies rūsys per paskutinius dešimtmečius buvo ilgokai apleistas ir retai naudojamas. Tačiau jei jis galėtų prabilti, papasakotų daug įdomių istorijų. XIX a. viduryje, užbaigus statyti pagrindinį korpusą, skliautuotuose rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas sugautiems sienos pažeidėjams, nelegaliai kirtusiems Prūsijos–Rusijos sieną ar gabenusiems nelegalias prekes, įskaitant knygas. Kalinimo sąlygos pilies kalėjime nebuvo geros, ne vienas kalinys pasiligojo, o istorikas Vytenis Almonaitis surado faktą, kad knygnešys Antanas Lukočius iš Putokšlių 1898 m. šiuose rūsiuose mirė. Skaudu, kad iki pat 2010 m. rūsių langų angose buvusios autentiškos XIX a. grotos tuometinės išorės rekonstrukcijos metu buvo išardytos. Neatsirado atsakingo asmens, kuris būtų dėjęs pastangas virbus išsaugoti. Gerai nors tai, kad šiemet vykdant menių tvarkymo projektą surastas autentiškas grotų virbas, kuris dabar saugomas muziejuje. 

Tauragės pilies menės slepia ir pasaulinio įvykio atminimą, kuris labai mažai kam žinomas. Rūsiuose buvo įkalinti ir 1908 m. automobilių lenktynių aplink pasaulį Niujorkas–Paryžius dalyviai – italų komanda „Züst“. Šios lenktynės turbūt beprotiškiausios istorijoje. Tuo metu automobiliai dar buvo retenybė, į juos žiūrėta nepatikliai. Dalyvauti pasiryžo šešios komandos iš JAV, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos. Lenktynes po pusmečio užbaigė tik trys. Visos komandos važiavo pro Tauragę. Italų „Züst“ automobilio signalas prie Tauragės išgąsdino arklius, traukusius vežimą. Arkliai pasibaidė, nulėkė nuo kelio ir užmušė vieną iš dviejų pakelėje žaidusių berniukų. Italai įkėlė vaiko kūną ir nuvežė pareigūnams. Už tai buvo trims paroms įkalinti Tauragės pilies kalėjime – rūsiuose, kol nutarta, kad dėl nelaimės kaltas vadeliojęs ūkininkas.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, 1914–1915 m., Tauragė ėjo iš rankų į rankas atitekdama tai rusų, tai vokiečių kariuomenėms. Išvarę rusų valdžią, vokiečiai pilyje įkūrė psichiatrijos ligoninę. Atkūrus Lietuvos valstybę, čia laikinai įsikūrė apskrities ligoninė, kariuomenė, vėliau įsitvirtino komercijos mokykla, galiausiai sovietų kariai su karo technika. Pokariu apgriautus pastatus ėmė remontuoti čia įkurdintos vidurinės mokyklos bendruomenė. 1967 m. įsikūrus politechnikumui, rūsiuose veikė valgykla, rūbinės. Jau atkūrus nepriklausomybę, įrengtas restoranas „Vaiduoklis“, veikė Moksleivių kūrybos centro būreliai.

Daugelyje rajonų jau atgimė ir vis atgimsta išsaugoti dvarų rūmai su atkurtais ir sukurtais ištaigingais interjerais. Karų niokotas Tauragės rajonas neturi nė vienų bent kiek daugiau autentikos išlaikiusių dvaro rūmų. Nors Tauragės pilies rūsyje-kalėjime tokios prabangos, kokia įkurta dabar, nebuvo, tačiau dalis XIX a. aukštųjų, gerai apmokamų muitinės tarnautojų su šeimomis gyveno butuose viršutiniuose aukštuose ir prabanga, matyt, nesiskundė. Kadangi tai kultūros paveldo objektas, išsaugota ir atidengta daug rastų autentiškų detalių – originalus grindinys, nišos, skliautai. Menėse tapytojas Algirdas Remeikis ištapė du paslaptingus herbus. Kairėje raudoname skyde pavaizduotas Bartoševičių giminės herbas, o dešinėje geltoname skyde – Kontautų. XV a. pabaigoje po Pajūrio dvaro savininko Jono Kontauto mirties jo žmona Jadvyga Aleknaitė-Kontautienė ištekėjo už Stanislovo Bartoševičiaus ir dvaras tapo šios šeimos valda. 1507 m. Jadvyga fundavo besikuriančio Tauragės miesto pirmosios katalikų bažnyčios statybą, o klebonas už tai buvo įpareigotas išlaikyti antrą pagal senumą parapinę mokyklą Žemaitijoje. Šiame rašte pirmą kartą paminėtas Tauragės vardas.

Keletas klausimų muziejaus vadovui Romualdui Vaitkui

„Tauragės kurjeris“. Pavardykite, kas šio projekto metu padaryta.
Romualdas Vaitkus. Atlikti pilni remonto darbai, patalpos pritaikytos neįgaliesiems, paliktos visos autentiškos detalės, kurias tik buvo galima išsaugoti: dalis autentiškų grindų, kurios tarybiniais metais buvo užlietos betonu, atvertos arkos, mūro sienos. Norėjome ir dar daugiau, tačiau neleido Kultūros paveldo tarnyba. Įrengtas virtualus paslapčių tunelis, salių interjeras įrengtas ampyriniu stiliumi – dekoracijos, puošnumo elementai. Ampyrinis stilius buvo carinės Rusijos mėgiamas stilius – didybė, prabangūs baldai su erelio kojomis ir panašūs.

TK. Nors šitame pastate prabangos niekada nebuvo.
R.V. Šiek tiek buvo. Kai pradėjome domėtis, paaiškėjo, kad viršutiniuose pastato aukštuose gyveno muitinės tarnautojai, kurių gyvenamoji aplinka buvo gana prabangi.

TK. Sienose paliktos visiškai autentiškos plytos ir tinkas ar jos kažkiek restauruotos?
R.V. Ir tinkas, ir plytos autentiškos. Tiesa, kiek sutvirtintos renovuojant patalpas. Kaip matote, tai arkos, o išmūryti arkas, juolab XIX amžiuje, buvo labai sudėtinga.

TK. Gal išsiaiškinote, kur gamintos plytos, iš kurių statyta Tauragės pilis?
R.V. Kadangi Tauragės dvare XIX amžiuje veikė plytinė, manome, kad dalis šių plytų yra vietos gamybos.

TK. Kaip eiliniai lankytojai galės patekti į šias menes? Kiek kainuos bilietas? Kuriuo metu visą šį grožį bus galima apžiūrėti?
R.V. Pilnos tvarkos dar nesame patvirtinę. Ją turės numatyti savivaldybės taryba. Teiksime paraiškas dėl įkainių. Lankyti, be abejo, bus galima įsigijus bilietą. Čia veiks įvairios parodos, jei lankytojai pageidaus, gidas menes aprodys, papasakos jų istoriją. Dabar bilietėliai kainuoja labai nedaug – suaugusiajam 1 euras, moksleiviui – 50 centų. Bet manau, kad kažkiek logikos ribose kainas pakelsime, nors aš pats būčiau už tai, kad muziejaus lankymas būtų nemokamas.

TK. Bilietai brangs, nes reikės lėšų šių menių priežiūrai? Priežiūra šių patalpų bus įprasta ar ypatingesnė, ar galima jas valyti įprastomis priemonėmis? 
R.V. Būtent, priežiūrai tikrai reikės lėšų. Priežiūra nėra kažkuo ypatinga, jokių specialių priemonių naudoti nereikia.

TK. Kas tas garsusis paslapčių tunelis? Pilies tunelių legenda daugybę metų sklando po Tauragę.
R.V. Tuneliai po pilimi iš tikrųjų yra. Bet jie nėra tikrieji tuneliai, tai buvo šildymo ir vėdinimo šachtos. Tauragėje yra žmonių, šventai tikinčių, kad tikrieji istoriniai tuneliai po Taurage ir pilimi egzistuoja. Mes pabandėm remonto metu vieną sieną griauti, bet pradėjo byrėti žemės, todėl darbus nutraukėme. Tegu istorija lieka su šiokia tokia paslaptimi. Lankytojams atvėrėme dalį vienos tokios šachtos. Lankytojus dar kviečiu apžiūrėti šešėlių instaliaciją. Lietuvoje dar niekur nėra tokios, kokią sukūrėme čia. Ji parengta pagal knygnešystės, Onore de Balzako Tauragėje parašyto laiško ir Tauragės turgaus aikštės istoriją.

TK. Tauragės muziejus pastaraisiais metais žengė didžiulį žingsnį į priekį. Jau dabar jis pasikeitęs neatpažįstamai. Pagrindinis tikslas – sulaukti kuo daugiau lankytojų, turistų iš kitų miestų, šalių. Kaip pranešite apie save pasauliui?
R.V. Pirmuosius žingsnius jau darom. Apie Tauragės pilies menių atidarymą žinia jau pasklido per respublikinę žiniasklaidą. Tauragės muziejus yra dviejų asociacijų narys – savivaldybių muziejų ir muziejų. Visiškai neseniai, prieš du mėnesius, įstojome į Pilių ir dvarų asociaciją. Manau, kad per šią veiklą apie mus sužinos dar daugiau žmonių.

TK. Kada planuojama baigti viso muziejaus renovacija?
R.V. Sunkokas klausimas. Šiek tiek užstrigome su baldais. Manome, kad geriausiu atveju gegužę ar kiek vėliau muziejų atidarysime visuomenei.

TK. Ko tikitės iš kitų metų? Ko palinkėsite savo kolegoms muziejininkams, kurių dabas iš pirmo žvilgsnio tylus, mažai pastebimas, bet labai sudėtingas ir svarbus. Muziejininkų atlyginimai greičiausiai taip pat verti streiko?
R.V. Tikiuosi, kad Tauragės muziejus pirmiausiai bus labai lankomas. Todėl labai linkiu mums patiems lankytojų, kad būtų ekskursijų daug. Muziejaus darbuotojams linkiu kantrybės, sveikatos, išmanumo. O muziejininkų atlyginimai vienareikšmiškai turi būti didesni. Mūsų visi darbuotojai įgiję aukštąjį išsilavinimą, mokantys ne vieną užsienio kalbą. Taip, muziejininkų atlyginimai tikrai verti streiko, tik apie tai neturime kada galvoti. Dabar buvo tiek darbų, kad apie streikus galvoti mums nėra kada.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras