Šalies tragedija: kodėl žudosi jauni žmonės? (5)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-07-01 09:31

Švietimo ir mokslo ministerija svarsto, jog reikėtų labiau stiprinti emocinių ir socialinių gebėjimų ugdymą mokyklose. Margaritos Rimkutės nuotrauka

Nors apie tai, kad žmogaus asmeninę laimę lemia ne akademinė sėkmė, o emocinis intelektas, psichologai jau kalba daugiau nei dešimtmetį, ugdymo įstaigose vaikai beveik nemokomi geriau pažinti savęs, savo emocijų ir suvokti jų svarbos. Šalis vis dar pirmauja savižudybių skaičiumi. Neseniai vieną rajono seniūnijų sukrėtė skaudus įvykis: viename kambaryje žaidžiant dukroms kitame tėvas mėgino nusižudyti.

Vaikai buvo namuose

 

Ligitos pasakojimu (vardas pakeistas, tikrieji vardas, pavardė redakcijai žinomi, – red.), viskas įvyko dieną.

– Grįžau iš miestelio apsipirkusi. Su dukromis nuėjau į kambariuką, kuriame apsigyvenau prieš keletą dienų. Mačiau, kad jis buvo nusipirkęs alaus. Išgirdau, kaip Mindaugas (vardas pakeistas, tikrieji vardas, pavardė redakcijai žinomi, – red.) kalba telefonu. Skambino savo motinai. Vėliau atėjo jo motinos sugyventinis ir jį rado kilpoje, – pasakojo dviejų vaikų mama, įvykio metu buvusi kitame kambaryje.

Vyras dar buvo gyvas. Jį radusysis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, Mindaugas buvo buvo išgabentas į Tauragės ligoninės Reanimacijos skyrių. Pasak Ligitos, kaip vėliau paaiškėjo apžiūrėjus kambarį, savižudybei buvo rengtasi iš anksto. Ligita sako jau senokai nesutarusi su sugyventiniu. Pora gyveno viename iš dviejų buto kambarių, prieš įvykį moteris su savo dukrytėmis persikraustė į kitą kambarį ir pranešė vyrą paliksianti. Pasak jos, jai nepatiko vyro grubumas, priekaištai ir girtuoklystės.

 

Atstoja mamą

 

Ši šeima dėl socialinių įgūdžių trūkumo priskiriama socialinei rizikai. Pasak ją globojančios seniūnijos socialinės darbuotojos, abu tėvai užaugę vaikų globos namuose, tad juos yra tekę ne kartą mokyti gyvenimiškų dalykų – kaip tvarkyti buitį, finansus, spręsti tarpusavio santykių problemas. Mindaugas, anot pašnekovės, darbštus, tačiau nevengia taurelės, išgėręs elgiasi agresyviai, gydytis atsisako.

Seniūnijos darbuotoja su šeima bendrauja kiekvieną savaitę po kelis kartus. Susiskambina tai su vienu, tai su kitu iš tėvų. Kalbasi apie išmokas, maisto gaminimą, buities, net tarpasmeninių ir intymių santykių problemas. Socialinė darbuotoja pusiau juokais sako tapusi suaugusiai porai tarsi motina.

 

Psichologė: „Reikia mokyti priimti jausmus“

 

Abiejų sugyventinių vaikystė prabėgo vaikų namuose. Kokius pamatus suaugusio žmogaus tarpasmeniniams santykiams kloja jų gyvenimas be tėvų? Komentuoja psichologė Ina Kalvanienė.

 

„Tauragės kurjeris“. Mindaugui sugyventinė buvo pranešusi, kad jį palieka. Ar vyro bandymą žudytis galime vadinti emociniu nebrandumu, nesugebėjimu susidoroti su užplūdusiomis emocijomis?

– Savižudybė – per daug sudėtingas reiškinys, kad jį paaiškintume kažkokiu vienu dalyku: emociškai nebrandus, nelaiminga meilė ar kita. Tačiau verta paminėti alkoholio ir savižudybių ryšį. Kiekvienos savižudybės ar mėginimo nusižudyti priežastis yra psichologinis skausmas. Savižudybė yra būdas nebekęsti to skausmo. Norint suprasti pasirinkimą nusižudyti reikia įsigilinti ir išanalizuoti žmogaus jausmus.

 

TK. Ar tam, kad vyras nesusidorojo su emocijomis, turėjo įtakos jo ankstesnė patirtis? Vaikystę jis praleido vaikų namuose.

– Tai vienas iš savižudybės rizikos veiksnių.

 

TK. Kas atsakingiausias už vaikų emocinės brandos ugdymą, kai vaikas gyvena be tėvų (vaikų namuose)?

– Atlikti tyrimai rodo, kad institucinis modelis, vaikų globos namai, nėra tinkama vieta augti vaikams. Vaikams reikia saugaus emocinio ryšio su besirūpinančiu asmeniu, kuris jautriai reaguotų į poreikius, atsilieptų į juos, kartu padėtų pažinti pasaulį. Tačiau tai neturi nieko bendra su vaikų namų darbuotojais, darbuotojai taiko kolektyvinį režimą. Taigi apie atsakomybę kalbėti sunku, pirmiausia tokia atsakomybė yra šeimos, jei šeimos nėra, tai turėtų užtikrinti įstaiga, kuri dėl savo institucinio modelio to tiesiog padaryti negali.

 

TK. Jei nėra kam prisidėti prie vaiko asmenybės formavimosi šeimoje, jūsų manymu, ar mokykloje vaikai mokomi atpažinti savo emocijas ir jas valdyti?

– Mokykloje mažai moko, kaip geriau suprasti save, kaip atpažinti savo emocijas, jas valdyti. Nors būtent emocinis intelektas, ne akademinė sėkmė lemia žmogaus asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmę. Tačiau yra įvairių emocinio raštingumo programų, kurios įgyvendinamos mokyklose, psichologijos pamokos, kurių metu mokiniai gali mokytis ir šių dalykų. Vis dėlto pirmiausia tam pagrindą duoda šeima. Pati pradžia, nuo kurios pradedu darbą su šeima, yra supratimas, kad visi keturi baziniai jausmai: džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė yra natūralūs, geri. Išraiška gali būti kai kada netinkama, tačiau visi šie jausmai turi būti priimti tėvų, jei norime užauginti psichologiškai sveiką žmogų. Mūsų, kaip tėvų, užduotis priimti vaikų jausmus, neblokuoti jų (visi blokuojami jausmai niekur nedingsta, jie pridaro bėdų besikaupdami), skirti individualų dėmesį vaikui. „Nepyk“ – tai pirmas žodis, kurį reiktų išmesti iš savo kasdienės kalbos.

 

Skaldys“ vaikų namus

 

Nuo pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi permainų, kuriomis per porą metų ketinama pakeisti be tėvų likusių vaikų gyvenimo sąlygas. Vaikus norima apgyvendinti mažomis grupelėmis butuose arba namuose, esą tai skatintų jų savarankiškumą. Projekto iniciatorių „Tauragės kurjeris“ klausė, kaip patalpų pakeitimas padės vaikui tapti savarankiškesniam ir labiau emociškai subrendusiam.

– Geriausiai vaikų netekusių tėvų globos gyvenimo sąlygų užtikrinimu gali pasirūpinti globėjai (rūpintojai), nes tik šeimos aplinkoje vaikas gali vystytis ir tobulėti, mokytis bendrauti, perimti patirtį iš suaugusiųjų, mokytis gyventi visuomenėje. Nesant galimybės vaiką apgyvendinti globėjo šeimoje, reikia siekti, kad aplinka, į kurią vaikas patenka, būtų kuo artimesnė šeimos aplinkai. Bendruomeniniai vaikų globos namai pranašesni už dideles globos įstaigas, nes iš esmės keičiasi veiklos organizavimas, nedaug vaikų užtikrina šiltus tarpusavio santykius ir socialinę patirtį, lavina buities tvarkymo įgūdžius bei savarankiškumą. Šeimos aplinkoje vaikui lengviau įveikti nepasitikėjimą savimi, užmegzti pastovų ryšį su suaugusiuoju, atstatyti emocinę pusiausvyrą. Šiuo metu beveik visuose šalies regionuose pradėti kurti bendruomeniniai vaikų globos namai (tiek valstybiniai, ties nevyriausybiniai), kuriuose vaikų gyvenimo kokybė ir jų galimybės integruotis į visuomenę tikrai išaugo, – atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 

„Šiuo metu svarstoma“

 

Dabartinės institucinės globos modelio įstaigos atstovė Tauragės „Šaltinėlio“ vaikų globos namų direktorė Regina Judzinskienė teigia, kad permainos vaikų globos sistemoje bereikšmės – vaikų emocinis intelektas geriausiai formuojasi tik šeimoje. Be to, pasak jos, artimo ryšio su darbuotoju, kokio tikimasi po permainų, vaikas sulaukia jau dabar.

– Vaikai gyvena šeimynomis, be to, iš įstaigos darbuotojų pasirenka sau patinkantį asmenį. Vienas vaikas dažnai lankosi pas mane, kitas – pas įstaigos virėją ar siuvėją. Dažnai būna kartu, bendrauja, dalijasi paslaptimis. Aiškinamės, kas ką pasirinko. Bandome pasiūlyti kokį nors asmenį pagal charakterį. Įstaigoje – apie 30 vaikų. Vienai vaikų šeimynai tenka po penkis darbuotojus. Iš viso turime keturias šeimynas po 8–10 vaikų. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai pamainomis laiką su jais leidžia dieną naktį, – sakė „Šaltinėlio“ vaikų globos namų direktorė.

To, ko vaikas neįgyja šeimoje arba globos namuose, mokosi mokykloje. Deja, įgyjamos akademinės žinios baigus mokyklą, kaip minėjo psichologė, nepadeda susikurti laimingo asmeninio gyvenimo. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta: pasistengti yra kur.

„Viena iš mokykloje ugdomų  kompetencijų – asmeninė, tai yra ugdomi mokinių socialiniai emociniai gebėjimai. Savęs, savo emocijų pažinimas ir empatijos ugdymas yra integruotas į įvairių dalykų pamokas, pirmiausia dorinio ugdymo, literatūros, pasaulio pažinimo. Bendrauti, bendradarbiauti, suprasti kitą vaikai mokosi nuo pat darželio. Mokyklos taiko įvairias programas, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Olweus“, „Lions quest“, kurios moko pažinti save, tinkamai išreikšti emocijas, suprasti kitą žmogų. Mokyklose labai skatinamas komandinis darbas – tiek per pamokas, tiek per neformaliojo ugdymo užsiėmimus, per įvairią socialinę veiklą. Mokyklos pasirenka įvairių būdų ugdyti mokinių emocinius gebėjimus. Kai kurių savivaldybių mokyklose tam skiriama speciali pamoka. Šiuo metu svarstoma stiprinti socialinių emocinių gebėjimų ugdymą mokyklose“, – į klausimą, kodėl į mokymo programas neįtraukiamas ugdymo modelis, kuriuo būtų prisidedama prie vaiko emocinio intelekto ugdymo, atsakė Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

 

Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:

 

Emocinės paramos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai

8 800 28888

I-VII
visą parą

Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111

I-VII
11:00 - 21:00

Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.

8 800 77277

II-VI
16.00 - 20.00

Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai

8 800 66366

I-VII
visą parą

Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai

116 123

I-VII
visą parą

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras