Valdininkas trukdo antstolei išvaržyti jo turtą? (22)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2017-01-17 14:34

Varžytynėse parduodamo Modestui Petraičiui priklausančio namo apžiūrėti niekas neįleidžia. Renaldo Malycho nuotrauka

Rytoj, sausio 18 dieną, varžytynėse bus pardavinėjamas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Modestui Petraičiui priklausantis gyvenamasis namas su žemės sklypu ir pagalbiniais statiniais. Tačiau aiškėja keistos šios istorijos detalės – gali būti, kad valdininkas tyčia trukdo antstolei parduoti jo išvaržomą turtą. Šį turtą pasišovę įsigyti žmonės „Tauragės kurjeriui“ pranešė, kad apžiūrėti jo neįmanoma, nes M.Petraitis į namą esą nieko neįleidžia. „Štai taip valdžios atstovas bendrauja su vykdymo institucija“, – viešai skaidrumą deklaruojančio valdininko elgesiu piktinosi į redakciją kreipęsis pilietis.   

Skelbimas – tik dėl akių? 

Kaip skelbia Modesto Petraičio nekilnojamąjį turtą Tauragės Kosmonautų g. 12 išvaržančios antstolės Astos Pliuškevičienės kontora, 6,42 aro žemės sklypo, beveik 156 kv. m gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir šiltnamio pradinė kaina – 25 800 eurų. Skelbimas apie šio turto pardavimą varžytynėse publikuojamas nekilnojamojo turto portale aruodas.lt  Šioje skelbimų svetainėje nurodytu telefono numeriu atsiliepęs kreditoriaus atstovas informacijos nurodė teirautis pas antstolę.

Prieš pusantrų metų šio turto pradinė kaina siekė 73 040 eurų.

Redakcija gavo informaciją, kad M.Petraitis antstolei neduoda rakto, kad ši galėtų aprodyti namą būsimiems varžytynių dalyviams. Į redakciją kreipęsis tauragiškis svarsto, gal M.Petraitis pats siekia pigiai įsigyti išvaržomą savo turtą. Esą kaip gali pirkti namą, jo net nematęs.

„Čia labai įdomus pavyzdys, kaip valdžios atstovas bendrauja su vykdymo institucija. Antstolė sakė, kad jai į namą įeiti neina, kadangi buvęs savininkas neduoda rakto“, – rašoma redakcijai skirtoje žinutėje.

Antstolė: „Skolininkas neįleidžia ir neaprodinėja“

Informaciją patikrinome. Paskambinome antstolei A.Pliuškevičienei ir paprašėme leisti apžiūrėti parduodamą turtą. Antstolė paaiškino, kad apžiūrėti namo nėra galimybės.

– Skolininkas, tas, kuris turi raktus, nebendrauja. Nei su kuo nebendrauja, nieko neįleidinėja ir neaprodinėja. Tokia situacija, – penktadienį sakė A.Pliuškevičienė.

Į varžytynėse norinčio dalyvauti tauragiškio skambutį atsiliepusi antstolė nurodė skambinti į jos kontorą Tauragėje. Atsiliepusios A.Pliuškevičienės kontoros Tauragėje darbuotojos pasiūlė susisiekti su antstole arba pačiu savininku. Skambinančiajam pradėjus aiškintis situaciją, antstolės A.Pliuškevičienės kontoros darbuotoja paprašė perskambinti po penkių minučių, po to pareiškė, kad jie M.Petraičio turto nepardavinėja, esą vis dėlto reikėtų skambinti pačiai antstolei į Šilutę. Tačiau A.Pliuškevičienė ir vėl pasakė, kad aprodyti namo galimybės nėra: norit perkat, nenorit neperkat.

Antstolė negali priversti aprodyti namo

Apie antstolės galimybes parduoti areštuotą turtą, jei jo savininkas nenusiteikęs geranoriškai, pasiteiravome Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės. Ji „Tauragės kurjeriui“ aiškino, kad atlikdamas skolininko turto vertinimą antstolis gali patekti į patalpas su teismo leidimu, jeigu savininkas neįsileidžia į patalpas geranoriškai. Tačiau vėliau prasidėjęs varžytynių procesas jokiu būdu nereiškia, kad parduodamame būste prasideda atvirų durų dienos. Praskolinto būsto savininkas nepraranda teisių į privatumą ir neprivalo rodyti patalpų visiems pageidaujantiems. Antstoliui įstatymai taip pat nesuteikia teisės reikalauti, kad savininkas perduotų raktą arba įsileistų į patalpas galimus turto pirkėjus.

– Varžytynės yra priverstinis turto realizavimo būdas, todėl gali kilti problemų ne tik apžiūrint būstą, bet ir perimant jį po varžytynių. Pavyzdžiui, buvęs savininkas gali neužleisti patalpų. Tokiu atveju turtą įsigijusiam asmeniui tektų inicijuoti naują teismo procesą dėl skolininko priverstinio iškeldinimo. Būtent dėl rizikos, kad gali būti kliūčių apžiūrėti išvaržomą turtą ir vėliau juo naudotis,  pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina yra 20 procentų, o antrosiose – 40 procentų mažesnė už rinkos kainą. Kita vertus, užsidarymas nuo potencialių pirkėjų praskolinto turto savininkui mažina šansus parduoti būstą už maksimalią kainą. Gali atsitikti ir taip, kad po varžytynių bus padengta tik dalis skolos. Todėl turto pardavimu suinteresuoti žmonės noriai rodo patalpas potencialiems pirkėjams, kad varžytynių dalyvių susirinktų kuo daugiau, – informavo D.Satkauskienė.

Atsakymų nesulaukėme 

M.Petraitis „Tauragės kurjeriui“ yra sakęs, kad skyrybų su dabar jau buvusia žmona proceso metu namas ir jų šeimos paskola buvo padalyti per pusę. Buvusi M.Petraičio žmona savo dalies nemokėjusi, todėl bankas nutraukė sutartį. Turtas buvo areštuotas ir esą bandomas parduoti.

Į žurnalistės klausimus, kodėl neaprodo interesantams iš varžytynių parduodamo namo, viešai skaidrumą ir atvirumą visuomenei deklaruojantis M.Petraitis neatsakė. Valdininkas nurodė klausimus atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau atsakymų taip ir nesulaukėme.

M.Petraičio klausėme, kodėl jis trukdo antstolei vykdyti savo darbą, galbūt pats nori įsigyti šį namą, ar dalyvaus varžytynėse, kada pats paskutinį kartą šiame name lankėsi.

Potencialūs pirkėjai M.Petraičio turtu domisi – internete antstolės publikuojamą skelbimą apie jo turto varžytynes peržiūrėjo apie 5000 interesantų. Vien per vieną dieną šiuo turtu domėjosi arti 100 žmonių.

Skaityti komentarus (22) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras