Buvęs Gaurės seniūnas kaltės dėl suartos žemės kratosi(5)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2017-05-11 12:16

Žiemkenčiais užsėtas laukas, nors šioje vietoje draudžiama dirbti žemę. Viešvilės valstybinio rezervato nuotrauka

Tauragės rajono apylinkės teismui du skundus dėl Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimų pateikęs buvęs Gaurės seniūnas Kęstutis Balašaitis bylą laimėjo. Gamtinio rezervato direkcija vyrą buvo nubaudusi už tai, kad jis dirbdamas žemę neleistinoje Jūros pakrantės zonoje suardė velėną ir užsėjo ūkinėmis kultūromis. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija sako, kad čia dar ne pabaiga – nepalankų teismo sprendimą skųs.

Nubaudė už ūkininkavimą neleistinoje vietoje

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija planinių patikrinimų metu nustatė, kad 2016 metų rudenį dirbant žemę dalyje pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje, ji buvo užsėta žemės ūkio kultūromis. Žemė, kurioje nustatyti specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimai, priklauso kitiems asmenims, tačiau pagal įgaliojimus joje tvarkosi praeityje žinomas vietos politikas, buvęs Gaurės seniūnijos seniūnas bei Tauragės savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Balašaitis.

K.Balašaičiui už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimus skirtos 216 ir 250 eurų baudos, tačiau vyras su jam inkriminuojamais pažeidimais nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimus.

– Aš nepažeidžiau specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Kai iš kitų asmenų įgijau teisę naudoti žemės sklypus, jie jau buvo suarti, juose buvo sėjamos žemės kultūros pagal ankstesnes ribas. Aš nežinau, kada buvo išardyta velėna, tik užsėjau žiemkenčius, – teismui įrodinėjo K.Balašaitis.

K.Balašaičio liudytojai teismui sakė, kad velėna šioje vietoje buvo išardyta dar kolūkio laikais.

Visi neaiškumai – atsakomybėn patraukto žmogaus naudai 

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija pripažino nežinanti, kada tikrinamuose žemės sklypuose buvo išardyta velėna ir suarta žemė, pažeidimų laiką direkcija nustatė vadovaudamasi savo darbo praktika – ūkininkai sėja žiemkenčius rugsėjo–spalio mėnesiais.

Nebuvo ir nėra aišku, nei kada žemė neleistinoje zonoje buvo suarta, nei kad taip padarė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nemalonę užsitraukęs K.Balašaitis.

Kadangi objektyvių duomenų apie pažeidimų padarymo laiką byloje nebuvo pateikta, teismas, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpcijos principą, visus neaiškumus vertina administracinėn atsakomybėn patraukto žmogaus, šiuo atveju K.Balašaičio, naudai.

Su teismo sprendimu nesutinka

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė nusprendė panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimus ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant K.Balašaičio veiksmuose specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimo sudėties. Be viso to, K.Balašaičiui iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos priteista 850 eurų bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo nutarimas dar neįsigaliojęs.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis inspektorius Saulius Bartminas „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad nutarimą direkcija neabejotinai skųs.

– Būtina skųsti. Pagal šitą sistemą gaunasi taip, kad jei kolūkiečiai anksčiau galėjo dirbti, važiuoti, tai ir dabar valstiečiai gali. Jei anksčiau kažkas buvo suarę, tai dabar draudžiamoje zonoje gali dirbti žemę ir Balašaitis. Ar mes turėjome surasti, kuris pirmasis suarė tą žemę? Gal tai kolūkio pirmininkas, koks nors mums nežinomas asmuo, galbūt kažkoks agronomas. Mūsų pozicija daugiau negu aiški, – sakė S.Bartminas.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras