Mažonų seniūnijos gyventojus dusina dulkės(3)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2014-05-02 08:48
Karolinos Stažytės nuotrauka

Per gyvenvietę sunkvežimiai rūksta net nesumažinę greičio, o jų sukelti dulkių kamuoliai nusėda gyventojų kiemuose. Autorės nuotrauka

Atšilus orams daugelis mėgsta praverti langus ir į vidų įsileisti tyro oro gūsį. Dar smagiau nuosavo namo kieme organizuoti pikniką ir išsikepti šašlykų. Pavasaris jau atėjo, tačiau Pagirupio gyventojai negali nei langų atverti, nei kieme ant suolelio pasėdėti. Kaskart pravažiuojant mašinai nuo šalia besidriekiančio žvyrkelio vidun plūsta dulkių debesys. Kovą už asfaltuotą kelią vietos bendruomenės pradėjo prieš daugiau nei penkmetį. Kreiptasi tiek į vietinę, tiek į respublikinę valdžią. Tačiau prieš keletą metų parengtas asfaltavimo projektas taip ir nesulaukė finansavimo. Lėšų nėra ir šiais metais parengtam naujam projektui.

Sunkvežimis! Slėpkis!

Pagirupis įsikūręs 7 km nuo Mažonų. Į redakciją užsukusi šio kaimo gyventoja Inga Šerpytienė teigė nebežinanti, ko griebtis. Jų kiemo veja jau seniai nebe žalios, o namo stogas – nebe raudonos, o pilkos spalvos. Neįmanoma ne tik langų, pro kuriuos nieko negalima įžiūrėti, praverti, bet ir skalbinių vasarą pasidžiauti.

– Nuo tų dulkių man net sloga prasidėjo. Drabužiai visad dulkini. Mašina baisi. O labiausiai gaila vaikų, kurie negali nuosavame kieme žaisti, – skundėsi moteris.

Išgirdus atriedantį sunkvežimį kieme žaidžiantiems pašnekovės vaikams belieka šaukti „kamazas“ ir, numetus ant žemės dviračius, slėptis namuose kaip nuo kokių sparčiai artėjančių okupantų.

Nuvykusi į vietą ir pati savo plaučiais pajutau, ką reiškia gyvenimas Pagirupyje. Ingos kieme paskęsti dulkėse per keletą minučių. Jos nusėda ant drabužių, veido, rankų. Darosi sunku kvėpuoti. Pasak pašnekovės, mašinos ties jų namais pralekia net nemažindamos greičio.

– Pravažiuoja daug sunkvežimių. Iš Sungailiškių veža žvyrą, skirtą miško keliukams taisyti. Veža ir medieną – girininkija netoli, – pasakojo Inga, kviesdama įsitikinti, kokie dulkių debesys pakyla nuo sunkvežimių.

Sunkvežimis pro Šakviečio ženklą pralėkė, sukeldamas kokių penkių metrų aukščio dulkių debesį, kuris visas nuskriejo ne kur kitur, o į gyventojų kiemus.

– Sugebėjo Pagramantį sutvarkyti. Ten net apšvietimą įrengė. O mums niekas nepadeda. Jau dešimtmetį vargstam. Nebegalim tylėti, – piktinosi Inga.

Raštus rašo nuo 2005 metų

Nuo dulkių kenčia ir už kilometro esančio Šakviečio gyventojai. Susisiekiau su Šakviečio bendruomenės pirmininku Remigijumi Paulausku. Jis papasakojo, jog kova už tai, jog tris kilometrus nuo ženklo „Šakvietis“ iki Lomių sankryžos besitęsiantis žvyrkelis virstų asfaltuotu keliu, prasidėjo dar 2005 metais. Tada buvo parengtas pirmasis asfaltavimo projektas, taip ir nevirtęs realybe. Po penkerių metų baigėsi jo terminas. Prasidėjo Mažonų seniūnijos gyventojų kryžiaus keliai dėl naujo projekto parengimo. Kreiptasi ir į Tauragės rajono merą Praną Petrošių, ir į tuometį Susisiekimo ministrą Egidijų Masiulį.

– Mūsų žvyrkelis priklauso VĮ Tauragės regiono keliai, o ši pavaldi Susisiekimo ministerijai. Prieš keletą metų surinkome keturis šimtus vietos gyventojų parašų ir kreipėmės į susisiekimo ministrą. Pamenu, iš jo kabineto išėjome trykšdami entuziazmu. Šis pažadėjo rasti pinigų asfaltavimui, jei Tauragės rajono savivaldybė prie projekto prisidės 20-čia procentų. Tik grįžus paaiškėjo, jog vietos valdžia prisidėti negali. Juk tai ne Savivaldybės nuosavybė. Tai tas pats, jei aš eičiau už savo pinigus kaimynui stogą keisti. Apgavo mus ministras. Matyt, norėjo, kad kuo greičiau iš kabineto išsinešdintume, – teigė R.Paulauskas.

Nepavykus šiam planui Mažonų seniūnijos gyventojai kreipėsi į tauragiškį Seimo narį Darių Petrošių. Reikalai pajudėjo iš mirties taško. Šių metų pradžioje parengtas naujas asfaltavimo projektas. Sausį Pagirupio ir Šakviečio gyventojus aplankė projektuotojai iš Vilniaus. Pristatė projektą. Tačiau vargu ir ar šįkart atsiras lėšų asfaltavimui.

Asfaltavimui lėšų nėra

Išasfaltuoti vieną kilometrą žvyrkelio kainuoja apie 1,2–1,5 mln. Lt. Asfaltuojant pačių gyventojų užsakymu, R.Paulausko žiniomis, kilometras atsieitų apie 400 000 Lt. Pigiau, bet iš kur gauti tokią sumą? Asfaltu turi būti padengtas 3 km žvyrkelio ruožas.

– Nebaigtas ir Sartininkų kelio asfaltavimas. 2010 m. išasfaltavo dalį nuo Sartininkų iki Šikšnių. Liko 7 km nuo Šikšnių iki plento. Tad kartu su mūsų projektu Tauragės rajone asfaltu reikia padengti 10 km ruožą. Tam reikia 16 mln. Lt. Žinant, kad šiemet Lietuvos keliams asfaltuoti skirti 15,5 mln. Lt, kažko tikėtis sunku. O juk dar iš praėjusių metų velkasi 2,5 mln. Lt skola. Europos Sąjungos lėšų šiuo metu gauti neįmanoma. Baigėsi 2007–2013 metų programa, o pagal naująją pinigai dar nepradėti dalinti. Mums lėšų nenorima skirti dar ir dėl to, kad, neva, mašinų eismas per Pagirupį ir Šakvietį nėra toks didelis. Reikia, kad per parą pravažiuotų trys šimtai automobilių. Pro mūsų namus pralekia apie du šimtus, – situaciją nušvietė Šakviečio bendruomenės pirmininkas.

Prie žvyrkelio, kurį norima asfaltuoti, įsikūrę ne tik gyvenamieji namai, bet ir Šakviečio mokykla, kurios pastate veikia ir medicinos punktas, ir biblioteka. Baisiausia, pasak pašnekovo, būna tuomet, kai nėra jokio vėjo. Tuomet pakilusios dulkės ore išsilaiko apie pusvalandį.

– Nori išsikepti šašlykų – nereikia papildomai pipirų barstyti, – ironizavo R.Paulauskas, pateikdamas Pagėgių savivaldybėje išasfaltuoto kelio į Bitėnus pavyzdį. – Ten kelią išasfaltavo, nes turistas kartą per metus juo pravažiuoja. Mes žvyrkeliu į darbą riedame kasdien, ir niekam neįdomu. Mašiną tenka remontuoti kas pusmetį . Neatlaiko važiuoklė, ratai. Man atrodo, per penkerius metus Tauragės rajone nebuvo išasfaltuotas nė vienas žvyrkelis.

Europos Sąjunga neišgelbės

Tauragės regiono keliai prižiūri 1436,941 km valstybinių kelių. Kelių su patobulinta kelio danga yra 821,710 km arba 57,18 proc. Likę 615,231 km – žvyrkeliai. Susisiekiau su įmonės direktoriaus pavaduotoju vyr. inžinieriumi Stasiu Būre. Pasak jo, įgyvendinti Šakviečio žvyrkelio asfaltavimo projektui reikia 8 mln. Lt (numatoma nutiesti ir šaligatvius, įrengti autobusų sustojimo aikšteles, perėjas, kalnelius, rekonstruoti elektros tinklus). Lėšų tam nėra. Kam tuomet vieną po kito ruošti asfaltavimo projektus? Juk jie irgi kainuoja nemažus pinigus.

– Kas būtų, jei lėšų staiga atsirastų, o mes nebūtume pasiruošę? Šiuo metu Šakviečio žvyrkelio asfaltavimo projektas parengtas, išduodami statybų leidimai. Atsiras finansavimas – skelbsim darbų konkursą. Ateityje bus asfaltuojamas ir žvyrkelis tarp Visbarų bei Žygaičių. Savo eilės laukia ir Sartininkų žvyrkelio asfaltavimo užbaigimo darbai. Daugelis mano, kad Europos Sąjungos lėšos išgelbės padėtį. Neišgelbės. Prie projektų turime pridėti 35 proc. savų lėšų. Tiek neskiriama. Prioritetas – geležinkelių tiesimui. Trūksta net žvyro užlyginti žvyrkeliams, – paaiškino S.Būrė.

Paklaustas, ar tikrai per penkerius metus nebuvo išasfaltuotas nė vienas Tauragės rajono kelias ar keliukas, pašnekovas įvardijo tik 350 metrų ilgio žvyrkelio atkarpą Lauksargiuose.

– Darome, ką galime, bet rankos tarsi surištos. Kad nekiltų dulkės, prieš 5 metus ant Šakviečio žvyrkelio išbandėme specialią emulsiją. Tačiau ji brangi ir veikė tik metus. Pylėme ir chlorido bei natrio tirpalus, tačiau jie žalingi. Viską išbandėme. Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad mašinos ties jų namais nesumažina greičio. Galėtume negreideriuoti. Tuomet nelakstys, bet visi skųsis duobėmis. O štai išasfaltavus avaringumas padidėja. Išsprendi vieną problemą, kyla kita, – reziumavo S.Būrė.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras