Garsioji Tauragės boksininkė kelią sau tiesia į Olimpines žaidynes(6)

Regina GENIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2019-01-28 13:41

Iveta Lešinskytė su savo treneriu Giedriumi Vaištaru. Reginos Genienės nuotrauka

Serbijoje vykusiame prestižiniame moterų bokso turnyre, kuriame dalyvavo 22 šalys, tauragiškė Iveta Lešinskytė buvo tik per plauką nuo I vietos. Sausio 20-ąją jai ant krūtinės suspindo sidabro medalis. Nedaugelis žino, kad Lietuvoje Ivetai prilygstančių boksininkių nėra, kad ji dalyvauja atrankos kovose, tikėdamasi patekti į kitąmet vyksiančias Olimpines žaidynes. Grįžusi iš varžybų Iveta pasakojo apie sportinę karjerą ir tarnybą kariuomenėje, ja didžiavosi ir vienas trenerių – Giedrius Vaištaras.

Su talentinga sportininke susitikome bokso sporto klube „SC kova“, įsikūrusiame sporto mokyklos rūsyje. Iveta naktį grįžo iš užsienio, po kelių valandų išskubėjo tarnybon, o vakare atrado jėgų susitikti ir pasišnekučiuoti. Nepaisant nuovargio, Ivetos veidas spindėjo džiaugsmu, čia pat besisukiojusio trenerio Giedriaus Vaištaro laikysena taip pat neslėpė pakylėtos nuotaikos.

I.Lešinskytė prisiminė, kad būdama mokine trumpai lankė aerobiką, tačiau neužsikabino. Prieš aštuonerius metus su drauge atėjo į bokso klubą, kuriame draugė ištvėrė vos mėnesį, o Iveta užsibuvo iki šiol. Tuo metu, pasak I.Lešinskytės, merginą pamatyti bokso ringe prilygo stebuklui. Iš pradžių treniruodavosi keletą kartų per savaitę, bet trenerio paskatinta sportuoti pradėjo kasdien. Jai patiko didžiulis fizinis krūvis nepaisant to, kad pradžioje vos pajėgdavo išlipti iš lovos kamuojama didžiulio nuovargio.

Pirmajame Lietuvos čempionate 2012 metais septyniolikmetė Iveta iškovojo II vietą. Po šios pergalės ji tapo Lietuvos nacionalinės moterų bokso rinktinės nare. Taip prasidėjo jos sportinė karjera.

– Medalių turiu labai daug, aš jų neskaičiuoju, – šypsodamasi kalbėjo mergina. – Tarptautinės varžybos man ne naujiena. Prieš dvejus metus pasaulio čempionate patekau į dešimtuką. Su Lietuvos rinktine važiuojam į sporto stovyklas Lenkijoje, Ukrainoje. Iš pradžių didelių ambicijų šiame sporte neturėjau, dabar mano tikslas – patekti į olimpiadą.

Pasmalsavus, kaip į jos pomėgį reagavo tėveliai, Iveta užtikrino, kad dramų nebuvo. Išvykstant į pirmąjį Lietuvos čempionatą tėvelis bandė perkalbėti dukrą tikindamas, kad apsiginti išmokusi ir gana. Iveta nemano, kad ši sporto šaka per grubi merginoms, priešingu atveju ji netarnautų kariuomenėje.

– Jau ketverius metus tarnauju Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, šiuo metu dirbu archyve, – atviravo pašnekovė. – Studijuoju Kaune, Lietuvos sporto universitete, treniravimo sistemos boksą. Bendrakursiai stebėjosi, kad esu boksininkė, esą į ją nepanaši, net nosis nesulaužyta.

Prieš keletą dienų Serbijoje vykusiame turnyre I.Lešinskytė labai troško I vietos, dėl to ryžtingai kovojo, tačiau įvyko nemalonus incidentas:

– Baigėsi trys raundai, mūsų rinktinės treneris pranešė, kad visuose dominavau, todėl esu laimėtoja. Aš tik plaukus pasitaisiau ir jau einu, laukiu, kada mano ranką pakels, o pakėlė nugalėtos priešininkės serbės. Stoviu nesupratusi, kas įvyko – tokia buvo mano pirmoji reakcija. Serbei padėjo namų sienos, sužaidė teisėjų žmogiškieji faktoriai.

Ivetai šie metai bus labai svarbūs, nes vyksta atrankos į Olimpines žaidynes. Norint į jas patekti Europos čempionate privalu iškovoti I vietą arba pasauliniame čempionate pakliūti į penketuką. Mergina planuoja dalyvauti abiejuose čempionatuose, jos laukia labai daug svarbių kovų bokso ringe.

– Sunkiai treniruojuosi kasdien po dvi valandas. Mano pirmutiniai ir pagrindiniai treneriai – Giedrius Vaištaras ir Edvardas Kutujevas. Jie mane skatina ir palaiko, vargsta su manimi, – linksmai suklego pašnekovė. – Šeštadieniais skubu į Šilutę, į treniruotes pas Vincą Murauską, Nacionalinės moterų bokso rinktinės trenerį. Jis ne tik treniruoja, bet ir kartu su kitu rinktinės treneriu Dariumi Katkevičiumi lydi mane į tarptautines varžybas.

Artimiausios atrankos kovos jos laukia jau vasario pabaigoje, o lemtingas bus birželio mėnuo, vėliau – ruduo.

Iveta Lešinskytė su Nacionalinės moterų bokso rinktinės treneriu Dariumi Katkevičiumi po finalinės turnyro dvikovos. Tauragės bokso klubo „SC kova“ nuotrauka

– Jau devintus metus Iveta pas mus treniruojasi. Iš karto joje pamatėme užsispyrimą, atkaklumą, ryžtą ir stiprų charakterį, – dalykiškai kalbėjo Ivetos treneris G.Vaištaras. – Džiaugiuosi, kad nepatyrė rimtų traumų, jaudinuosi, kad jų ir nebūtų. Dabar Iveta demonstruoja labai aukštus pasiekimus. Jai nėra varžovių Lietuvoje, todėl ir keliame aukščiausią tikslą – patekti į olimpiadą.

Paklaustas, kokios problemos juos vargina, G.Vaištaras patikino, kad labiausiai – finansinės. Pasak jo, materialinę bazę turi stiprią, tik norėtų erdvesnių patalpų. Jis kaip pavyzdį pateikė rankose laikomas sąskaitas, kuriose nurodoma, kad Ivetos išlaidos penkias dienas trukusiame turnyre Serbijoje kainavo 600 Eur, o finansavimą iš valdžios metams klubas buvo gavęs 3000 Eur. Treneris pasakojo, kad ieško rėmėjų, tačiau situacija išlieka kebli. Ivetai dar teks į daugelį atrankos kovų vykti.
 

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras