Norėjo padėti draugei, o grįžo su aukso medaliu(3)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2017-04-26 16:05

Kovos akimirka, Daiva – dešinėje. Asmeninio albumo nuotrauka

Niekas netikėjo, kad iš Danijoje vykusio Europos kyokushin karatė čempionato tauragiškė Daiva Kriščiūnienė grįš su aukso medaliu. Moteris ant tatamio žengė po vienuolikos metų pertraukos. „Panašiai jaučiausi, kai gimė sūnus“, – susijaudinimo po Roskildėje prieš porą savaičių įvykusio apdovanojimo neslėpė moteris.

Ketino tik padėti pasiruošti

Smulkutė, simpatiška mažiau nei 50 kilogramų sverianti Daiva, regis, labiau tiktų kosmetinių priemonių reklamai nei kovingai sporto šakai. Jos pirštų krumpliai šašuoti. Jau kuris laikas moteris sunkiai pajudina dešinės rankos nykštį ir džiaugiasi, kad čempionate išsivertė be mėlynių.

– Visko pasitaiko. Mano vyras gėdydavosi su manimi pasirodyti gatvėje. Baiminosi, jog praeiviai pagalvos, kad mėlynė man po akimi – jo darbas, – juokiasi Daiva.

Tauragėje kyokushin karatė užsiėmimus pas trenerį Gintarą Cemnalianskį Daiva pradėjo lankyti būdama penkiolikos. Išvykusi studijuoti treniravosi Vilniuje, sporto klube „Saulės ženklas“ (treneris Paulius Klapatauskas). Nuo šios sporto šakos atitolo susilaukusi sūnaus. Dar pernai apie čempionatą buvo pagalvojusi kaip apie tolimą svajonę. Tačiau viskas pakrypo netikėta linkme.

– Po ilgos pertraukos savo malonumui ėmiau lankytis vietiniame karatė klube. Mano draugė Rita Pivoriūnaitė paprašė padėti pasiruošti Lietuvos kyokushin karatė čempionatui. Kartu pasitreniruoti. Tuo pat ji ėmė drąsinti ir mane pamėginti laimę varžybose, – pasakoja moteris.

Po trijų mėnesių intensyvių treniruočių į Lietuvos kyokushin karatė čempionatą moterys vyko kartu.

„Jaučiausi kaip kosmose“

Taip savo sutrikimą prasidėjus čempionatui nusakė Daiva.

– Atėjus mano pirmajai kovai net nežinojau, kurioje vietoje ant tatamio turiu atsistoti. Jaučiau stresą. Per 11 metų buvau viską pamiršusi. Kovos metu ėmiau klysti. Taisyklės numato, kad negali stumdytis, prilaikyti varžovui rankos. Stumdžiausi. Gavau įspėjimą, po antrojo man būtų atėmę tašką. Jei netenki taško, galima sakyti, jau pralaimėjai. Tada susiėmiau. Lietuvos čempionate iškovojau trečiąją vietą, – pasakoja sportininkė.

Laimėta galimybė susirungti Europos čempionate Daivą apdovanojo ne tik džiaugsmu, tačiau privertė dar labiau susitelkti. Moteris teigė jautusi, kad jos galimybės kur kas didesnės nei į Roskildę nusivežta trečioji Lietuvos čempionato vieta.

– Kova paprastai trunka tris minutes. Jei sukovojama lygiosiomis, kova pratęsiama. Mano varžovė, kuri Lietuvoje iškovojo pirmąją vietą, trijų pratęsimų metu nesugebėjo nukauti vėliau mano varžove tapusios lenkės. O štai finale man lenkę nukauti pavyko per pirmąsias kovos minutes, – prisimena Daiva.

Vyks į pasaulio čempionatą

Roskildėje vykusią kovą tiesiogiai internetu stebėjo Daivos šeima.

– Tėtis visuomet mane palaikė. Jis padėjo sportuoti. Kai buvau paauglė, po varžybų peržiūrėdavo vaizdo įrašą, aptardavome mano kovos judesius. Ir stojant atsiimti apdovanojimo mane apėmė mintys: „Greičiausiai jis dabar mane mato. Jis mato – aš laimėjau“, – pasakojant Daivos akyse susitvenkė ašaros. – Ačiū, tėti.

Ko gero, labiausiai moterį džiugina sporto kolegų nuostaba. Jos žodžiais, daug kas apie tauragiškę Daivą nebuvo nieko girdėję. Nė vienas Lietuvos treneris per tuos vienuolika metų nėra matęs jos dalyvaujant varžybose.

Po trijų mėnesių Daiva su keletu kitų sportininkų vyks į Astane (Kazachstanas) vyksiantį Pasaulio kyokushin karatė čempionatą. Moters galvoje jau sukasi mintys ir apie lapkritį Japonijoje rengiamą dar vieną pasaulio čempionatą „Kyokushin Union world Championship“.

Sportas, ugdantis valią

Iki kelionės į Kazachstaną, be intensyvių treniruočių, Daivos laukia ir įprasti buitiniai rūpesčiai, darbas. Moteris Vilniuje turi savo verslą – organizuoja renginius. Po darbo dienos porąkart per savaitę su savo šešiamečiu sūnumi vyksta į kyokushin karatė treniruotes. Berniukas, pasak jos, nors lanko vyresnių vaikų grupę, yra ištvermingas ir atkakliai mokosi. Moteris didžiuojasi – sūnus greičiausiai paveldėjo jos charakterį.

Daiva sako, kad kyokushin karatė – ne tik kūno, bet ir dvasios tobulinimas.

– Tai ir valios ugdymas. Savęs įveikimas. Pavyzdžiui, paauglystėje treniruotėse tekdavo tris minutes nesustojant mušti kriaušę. Jėgos sparčiai senka, likus trisdešimčiai sekundžių atrodo, kad nebeištversi. Tada perlipi per save ir įsijungia papildomi energijos resursai. Įveikęs save jautiesi neapsakomai stiprus. Ištvermė, kurios įgijau sportuodama, praverčia versle, – įsitikinusi Europos kyokushin karatė čempionė.

Kraštietė dažnai aplanko Tauragėje gyvenančius tėvus. Gimtasis miestas traukia vaikystės prisiminimais, čia sutinkami seni pažįstami nešykšti šypsenų, gero žodžio, ir, be abejonės, pasveikina su laimėjimu. Moteris juokiasi prisiminusi tėčio pastebėjimą, kad nepaisant to, jog laurus sporte pelno dukra, didžiąją dalį širdžiai mielų sveikinimų Tauragėje išgirsta ne Daiva, o jis.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras