„Eurovizijos“ naujokė tauragiškė Sofija: „Rankos drebėjo kaip pneumatinis plaktukas!“(9)

2019-01-26 08:00

Sofija Eitutytė-Sofi atvira – žengdama į sceną, juolab ‚Eurovizijos“ atrankos, labai jaudinasi. Karolinos Savickytės nuotrauka

Praėjusią savaitę nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje debiutavusi buvusi Tauragės „Versmės“ gimnazistė, šiuo metu Kaune fotografiją studijuojanti Sofija Eitutytė-Sofi sako, jog jai tai tokia jaudinanti ir kvapą gniaužianti patirtis, kad tokia gyva dar niekada nesijautė. Trečiajame šio visoje Europoje itin populiaraus konkurso atrankos ketvirtfinalyje, kurį LRT žiūrovai galės išvysti jau šįvakar, sausio 26-ąją, 19-metė tauragiškė pasirodys ketvirtuoju numeriu. Su Sofija kalbamės apie jos dainą, scenos baimę ir didžiausią jos svajonę.

– Sofija, kokios mintys ir jausmai užplūsta, kai įžengi į sceną, salėje užgęsta rampos šviesos ir lieka kelios sekundės iki pirmųjų tavo kūrinio akordų?
– Jaudulys. Neapsakomas jaudulys. Tačiau kartu didelės laimės žiburiukas širdyje, nes galiu ir vėl būti ten, kur labiausiai trokštu – scenoje. Dainavimas man tarsi antrasis kvėpavimas, negaliu be to.

– Po tavo pasirodymo LRT Didžiojoje studijoje nugriaudėjo gausios ovacijos ir palaikymo šūksniai. O kaip pati jauteisi tą akimirką – sudainavusi paskutines eilutes?
– Tai fantastiškas jausmas! Nors, turiu pripažinti, tuo momentu tarsi buvau išskridusi į kitą pasaulį. Labai laukiau teisėjų komentarų ir mintyse mąsčiau, kaip nesusimauti kalbant.

– Tavo daina lietuviškai reiškia „Mano septintasis gyvenimas“. Kodėl pasirinkai tokį kūrinį ir kas turima omenyje šia metafora?
– Pasirinkau šį kūrinį, nes jis melodijos prasme man buvo artimiausias – turėjo tą Amy Winehouse (britų soul/pop/džiazo dainininkė, – red.) tipo skambesį. Kita priežastis – šios dainos tematika man itin pažįstama: pakilimas iš pelenų, parodymas, kad esu stipri, kai nepalauš net ir skaudus išsiskyrimas, kas būtent ir minima dainoje.

– Filmavimasis televizijoje, priešingai nei įprastas gyvas koncertas, turi tam tikros specifikos. Ar atlikėjui šie skirtumai labai svarbūs?
– Savaime suprantama, kad skirtumas yra, tačiau man asmeniškai daugiau streso keldavo kad ir mokykliniai koncertai nei filmavimo kamerų apsuptis. Tiesiog kai gerai pažįsti savo auditoriją, darosi baisu juos apvilti, suklysti, neištransliuoti norimos emocijos iki galo. Ironiška, bet didelėse nepažįstamų žmonių miniose jaučiuosi ramiau. Na, galbūt kameros turi savų minusų: kartais nelabai žinau, ką prieš jas daryti (juokiasi). Maivytis nelabai moku, tai paprasčiausiai būnu savimi ir pasikliauju intuicija.

– Kokia atmosfera prieš vakaro šou tvyrojo užkulisiuose? Ar labai jaudinaisi? O kiti atlikėjai?
– Smarkiai jaudinausi – rankos drebėjo kaip pneumatinis plaktukas! Bet kas keisčiausia, mačiau, kad net ir scenos grandai, kurie taip pat dalyvavo šiame „Eurovizijos“ filmavime, stipriai nerimavo dėl pasirodymo eigos, pergyveno, kad tik viskas pavyktų. O pati atmosfera buvo maloni ir draugiška.

– Komisijos narys Vytautas Rumšas, komentuodamas tavo pasirodymą, viešai pasidžiaugė, kad netveria laime matydamas, kai pildosi jaunų ir talentingų atlikėjų svajonės. Tačiau taip pat pastebėjo, kad galbūt derėtų atsisakyti aukštakulnių ir parodyti dar daugiau drąsos. O kaip tu pati vertini savo debiutą? Ką ateityje keistum?
– Aukštakulnius tikrai mesiu lauk, kaip ir patarė (šypteli). O drąsą pasiimsiu su savimi. Galbūt debiutas ir nebuvo toks, kokio iki galo norėjau, bet manau, kad tai puiki paskata tobulėti. Ateityje stengsiuosi būti dar atsakingesnė už savo pasirodymus ir į juos įdėti daugiau savęs.

– O štai Leonui Somovui tavo daina priminė 90-ųjų stilistiką, kiti teigė, kad atrodei tarytum nužengusi iš senojo Holivudo filmų. Ar tu to ir siekei? Kas visgi rūpinosi tavo įvaizdžiu?
– Klasikinis stilius man išties artimas. Be to, norėjosi kažkaip amortizuoti jau ir taip griežtai skambančią dainą – įnešti daugiau moteriško švelnumo. Mano įvaizdžiu rūpinosi „Not Nude – Dizainerių suknelių nuoma“, kurie nuoširdžiai sutiko pagelbėti paskolindami „Tadashi Shoji“ firmos suknelę. Na, o makiažą kūrė mano gerą draugė Karoliną Šadbaraitė. Šukuosena – LRT komandos narės.

– Kuo praturtinai savo, kaip atlikėjos, patirčių bagažą?
– Pasitaikė proga išbandyti dainavimą su gerokai geresne audio įranga. Labai smagu girdėti švarų, kokybišką garsą. Bet labiausiai praturtėjau tuo, kad suvokiau, kokie iš tiesų geri žmonės sukasi šou biznyje – priešingai, nei dažnai piešia naujienų portalai.

– Tau teko pabendrauti ir su Lietuvos įžymybėmis. Kokios tau jos pasirodė?
– Pabendravau su Monique, kuri buvo užsukusi pasižiūrėti pasirodymų. Gerą įspūdį paliko jos nuoširdumas, tikrumas. Teko asmeniškai pasikalbėti ir su komisijos nariais – Ramūnu Zilniu bei Vytautu Rumšu. Jie taip pat be galo šilti ir mieli žmonės. Paprašius bendros nuotraukos, iškart sutiko (juokiasi). Įžymybės gi tokie patys žmonės kaip mes – nereikia bijoti su jais bendrauti.

– Ką norėtum pasakyti visiems tauragiškiams, kurie šįvakar stebės „Euroviziją“ ir už tave sirgs?
– Manau, kiekvienas turime kokią nors svajonę, kuriai išsipildžius, galėtume pasakyti, kad gyvenome ne veltui. Maniškė – tai „Eurovizija“. Su ta mintimi noriu paprašyti padėti ją išpildyti – sukurti galbūt mažą jums, tačiau man didžiulį stebuklą. Pažadu skleisti meilę, šviesą, šilumą savo kūryba ir ateityje.

Kalbėjosi Gabija Strumylaitė

***

„Eurovizijos“ atranką LRT transliuos jau šįvakar 21 val.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras