Leonas Gecas: „Širdis neleido nesąmones daryti“ (13)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2017-02-25 11:23

Leonas Gecas 

Pokalbiui apie Jūros krantinės statybos darbus prieš beveik pusšimtį metų, paskaitęs publikacijas apie griūvančią Meilės alėją „Tauragės kurjerio“ puslapiuose, pasikvietė pats to meto darbų vykdytojas Leonas Gecas. Tuoj 89-uosius metus pradėsiantis skaičiuoti vyras apie savo gyvenimą ir darbus galėtų pasakoti ir pasakoti. O atminties senoliui ir jaunesnis žmogus galėtų pavydėti. Paskutinį kartą prieš porą metų perėjęs Jūros krantine L.Gecas apie to meto darbus turi daug ką papasakoti. Eitų Meilės alėja ir dabar, jei leistų sveikata. 

Projekto pataisos – per dieną 

Įkalbėtas 1969-aisiais imtis Jūros krantinės tvarkymo darbų, pirmiausiai Leonas Gecas ant upės kranto atitempė vagoną. Išnagrinėjęs darbų planą, darbų vykdytojas ėmėsi darbo – reikėjo sugaudyti šaltinius ir išvedžioti drenažą.

– Bet vyrai sakė, kad neina įkasti. Per dieną 2–3 metrus prakasdavo. Pradėjau atidžiau žiūrėti ir supratau, kad projektą reikia taisyti, atlikti papildomus grunto tyrimus, – prieš 47-erius metus vykdytus darbus prisiminė pašnekovas.

Ir ką padarė darbų vykdytojas? Vyko į Projektavimo institutą Kaune projektuotojams parodyti trūkumų. Nesilaikė, kaip įprasta mūsų laikais, įsikibęs projekto ir nesakė, kaip dažnai girdime, kad projekto pakeisti negalima.

– Iš pradžių spyriojosi, projekto taisyti nenorėjo, bet pagrasinau kreipsiąsis į spaudą. Visą dieną vaikščiojau iš kabineto į kabinetą ir pieštuku vis žymėdavau, ką reikia taisyti. Dienos pabaigoje žiūriu, kad mano švarko kišenukas pilnas pieštukų, – šypsojosi L.Gecas.

Didžiausias trūkumas, kurį vyras įžvelgė to meto projekte, kad krantinės tvarkymo darbai turėjo baigtis ties dabartine „Versmės“ gimnazija.

– Koks 140 metrų iki dabartinės Vasaros estrados būtų likęs netvarkytas. Negalėjo taip būti, – kodėl reikalavo pratęsti projektą, aiškino L.Gecas. – Eis žmonės ir sakys, koks čia durnius dirbo. Širdis neleido nesąmones daryti.

Pokalbyje dalyvavusi L.Geco dukra Sigita prisiminė, kaip aplinkinių namų gyventojai eidavo ant kalno, kur dabar Vasaros estrada, pramogaudavo, takeliais nusileisdavo iki Jūros.

Būtent L.Geco iniciatyva Jūros upė įrėminta pasvirusiomis betoninėmis plokštėmis. Pagal pirminį variantą upės vagą turėjo įrėminti stačiai sukaltos betoninės įlaidos. Šio varianto atsisakyta, nes vanduo, kaip teigė L.Gecas, jas būtų išplovęs.

Trūko priežiūros

Nors Jūros krantinė, kaip sakė L.Gecas, atlaikė keturis dešimtmečius, jos griūties kaltininkė – nepriežiūra.

Po 1972 m. gruodžio 30-ąją įvykusių krantinės darbų pabaigtuvių dar keletą metų L.Gecas pats pravalydavo vadinamuosius Gyvybės laiptus, fontanus.

– Tvarkydavo krantinę tik pavasariais per talkas, nušienaudavo, o šiaip niekas neprisiėmė priežiūros darbų – nei valė, nei medžių kirto. O jei ir dabar niekas nesirūpins, oi, bus vargo, – kalbėjo L.Gecas.

Paklaustas, kodėl griūva Jūros krantinė, L.Gecas įvardijo priežastis, kurios jau ne kartą minėtos – dėl nepriežiūros sugadintas drenažas.

– Jūs pasakykite tiems, kurie dabar rūpinasi, kad ateitų pas mane, aš jiems patarsiu, – ne kartą pokalbio metu žurnalistę ragino L.Gecas.

Nagingas meistras

– Mūsų tėtis – labai nagingas meistras. Ir ko tik nėra prikonstravęs, ir malūną yra pastatęs gimtinėje Kražiuose, pirtelę 70-ies sulaukęs pats pastatė, mašinas remontuodavo. Ir šiaip jis – nestandartinis tėtis, ne tik mus, tris dukras, bet ir kaimynų vaikus suburdavo įvairioms pramogoms. Žiemą ir slidinėdavome, ant jo supilto ledo čiuožinėdavome, nuo kalno rogutėmis važinėdavome. Kaimynų sūnus veždavosi žvejoti. Ilgai ir pats sportavo, – prisiminimais dalijosi duktė Sigita. – Ir dabar kiekvieną rytą tėtis mankštinasi.

Iš Kražių į Tauragę, tiksliau, į Lauksargius, L.Geco tėvai su septyniais vaikais atsikraustė bėgdami nuo tremties į Sibirą. Vėliau šeima įsikūrė Tauragėje. Vedęs L.Gecas pasistatė namą netoli Jūros upės.

Buvęs darbų vykdytojas gali pasigirti prisidėjęs ne tik prie Jūros krantinės įrengimo. Jo idėjomis įrengtas ir garsusis Lakštingalų slėnis Pagramančio regioniniame parke, rūpinosi jis ir Vasaros estrados, Jūros užtvankos statybomis.

Daug ir be sustojimo galintis apie praeities statybos projektus pasakoti L.Gecas pasigyrė pasodinęs anūkams tris ąžuolus Jūros krantinėje, o dviem anūkėms skirti eglė ir šermukšnis auga senolio sodyboje.

Tris dukras užauginęs L.Gecas  pasidžiaugė, kad nors sūnaus ir nesusilaukė, bet žentai statybininko darbų nesibodi.

– Ir dar reikia pridėti, kad buvo etatinis piršlys darbininkų, kuriems vadovavo, vestuvėse, – pridėjo duktė. – Mokėdavo gražiai pakalbėti.

Skaityti komentarus (13) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras