Policijos patrulis: vaikams policininku retas begrasina (5)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2017-01-27 08:09

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis Vaidas Normantas. Autorės nuotrauka 

28 metų tauragiškis Vaidas Normantas – vienas iš policijos pareigūnų, kuriam vos daugiau nei prieš savaitę su kolegomis teko gelbėti vienmetį vyrą nuo pražūtingo žingsnio – savižudybės. Policijos pareigūnu V.Normantas tapo prieš du su puse metų. Įgijęs vidurinį išsilavinimą jis studijavo Socialinių mokslų kolegijoje verslo vadybą. Jo gyvenimo posūkį – iš vadybos į disciplinuotą Policijos mokyklą – nulėmė draugė, dirbanti Tauragės policijos komisariate. „Tauragės kurjerio“ pašnekovas didžiuojasi savo nauju pasirinkimu ir tikina, kad gyventi Tauragėje – saugu.

Vaidas Normantas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis. Tauragės policijos komisariate jis pradėjo dirbti 2014- metų vasarą, patrulio pareigose. Gavęs užduotis iš patrulių būrio vado jis kartu su kolegomis išvyksta patruliuoti, kaip sakoma, į gatves, kad užtikrintų mūsų visų saugumą ir laiku sugriebtų pažeidėjus. 

Vadybą studijavęs V.Normantas žurnalistei atskleidė kaip iš vadybininko tapo policininku. Jo draugė Eglė baigusi teisės mokslus ir dirba Tauragės policijos komisariato ekonominiame skyriuje. Sužinojusi, kad policijos komisariatas ieško darbuotojų, jam pasiūlė save naujame amplua. Iki tol V.Normantas dirbo pagal verslo liudijimą statybų sferoje. Draugės pasiūlymo jis neatmetė ir kreipėsi į policijos komisariato personalo skyrių. Gavo siuntimą į sostinę pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo šiam darbui. Po to, anot pašnekovo, laukė disciplinuoti šešių savaičių kursai Policijos mokykloje Klaipėdoje. Buvo tokių, kurie gavę disciplinos ir artimiau susipažinę su policininko darbu atsitraukė. Jam šis darbas patiko. Artimieji šį jo pasirinkimą palaikė. Dar ir jaunesnis V.Normanto brolis įstojo į policijos mokyklą, o po metų studijų jau dirba Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate Kelių policijos skyriuje.

V.Normantas žurnalistei sakė, kad vaikystėje ar paauglystėje neturėjęs svajonės tapti policininku, nors kaip ir, tikriausiai, visi berniukai žaisdavo policininkus ir nusikaltėlius. Tekdavo būti viskuo – rolėmis su aplinkiniais vaikais pasikeisdavo.

– Ir vis tik, kokios savybės reikalingos policijos pareigūnui?

– Drąsa, sąžiningumas, mokėjimas išklausyti. Be abejonės, ir fizinė ištvermė. Tenka dirbti ir naktimis, o tai nėra lengva.      

Koks darbo grafikas, kokia jo specifika?

– Pagal dabartinį grafiką dirbu dvi dienas, po to dvi naktis ir turiu keturias išeigines. Pamaina trunka po dvylika valandų. Atėję į darbą išklausome užduočių, pasiimame ginklus ir išvykstame patruliuoti. Patrulis tai tas pareigūnas, kuris užtikrina viešąją tvarką. Mus žmonės mato patruliuojančius gatvėse.

– Ar lietuvių požiūris į pareigūno profesiją kinta?

– Pats šį darbą dirbu tik 2,5 metų, tačiau iš vyresnių žmonių pokalbių suprantu, jog pareigūno profesija tapo labiau gerbiama, vertinama, kad visuomenė policijos darbą vertina vis labiau teigiamai. Požiūris į policininką formuojamas nuo mažens. Manau, kad vaikams nebėra grasinama policininku, jei jie prasikals. Retas, kuris dar sako, jei neklausysi pakviesiu policininką. Vaikai nesidrovi pareigūną pakalbinti gatvėje. Net pamojuoja. Ir suaugusieji gatvėje prieina prie mūsų, jei ko reikia pasiklausti. Visuomenės požiūris į pareigūną darosi sąmojingesnis. Tam nemažai įtakos turi ir policijos įstaigų bendravimas su visuomene, bendruomenės pareigūnų įdirbis. Tačiau, nepaslaptins, ant policijos pareigūnų neretai pikti tie, kurie kažkada turėjo reikalų su teisėsaugos institucijomis dėl to, kad patys buvo pažeidėjais. Visokių situacijų pasitaiko, tačiau požiūris į pareigūną, manau, kinta gerąją prasme. Būna, kad norėdami atsigriebti, mus perspėja, jog neišjungę variklio stovime, kad deginame valdišką kurą...

Jei galėtumėte savo darbe ko nors atsisakyti, ko atsisakytumėte?

– Labai nepatogu nešiotis 3 kilogramus sveriantį automatą, kurie priskirti padidinus šalies pareigūnų budrumą dėl terorizmo grėsmės. Visa kita tinka. (Pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė pareigūnas, – red.past.)

Prisiminkite atvejį, kai nuoširdžiai džiaugėtės atlikęs savo pareigą.

– Visada gera, kai gali padėti žmonėms. Pamenu, kaip su kolegomis džiaugėmės vasarą, nakties metu Eičių miškuose suradę dingusią moterį. Nuo vidurnakčio iki trečios valandos šukavome mišką, ryte būtų reikėję ant kojų sukelti daugiau tarnybų, bet mums pavyko surasti.

O ar yra tekę, tiesiogine to žodžio prasme, vaikytis pažeidėją?

– Taip ir ne kartą. Visko pasitaiko. Vienas neblaivus vairuotojas šoko iš mašinos ir leidosi bėgti per ūkininko laukus, tarp karvių, per tvartą. Bet sulaikėme.        

Neseniai Jovarų mikrorajone išgelbėjote nuo savižudybės vyrą, kuris laukė atvažiuojančio traukinio. Ar tai pirmas toks atvejis?

– Taip, tai pirmas toks atvejis mano darbo praktikoje. Jo nesureikšminu, dirbau savos darbą ir tiek. Gerai, kad situaciją pavyko sėkmingai išspręsti. Pamenu, kad vavę pranešimą iš budėtojo į įvykio vietą nuvykome per 2 minutes. Po to, atvyko ir ugniagesiai-gelbėtojai, medikai. Apie incidentą buvo pranešta ir geležinkeliečiams, traukinio mašinistui – šis sulėtino greitį. Nusižudyti ketinęs vyras sėdėjo ant tilto, esančio virš bėgių, atbrailos. Kolegė, patrulė Inesa Dimšlytė užkalbino jį, apjuosė virve ir laikėme kol pravažiuos traukinys, po to nukėlėme nuo tilto. Visi buvome įsitempę, nes bijojome, kad vyras nebandytų išsinerti iš virvės, kol pravažiavo traukinys.

Ir paskutinis, visiems mums aktualus klausimas: ar Tauragė saugus miestas? Ar saugu išeiti pasivaikščioti vakare?

– Ne paslaptis, Tauragei nuo seno buvo klijuojamas epitetas – banditų miestas. Net ir mano pažįstami žmonės iš kitų miestų sako, turbūt  jūs ten turite ką veikti... Tačiau aš, dirbdamas pareigūnų, galiu pasakyti, kad Tauragėje – saugu ir ramu. Vakarais taip pat. Policijos ekipažai nuolat patruliuoja, pro tą pačią miesto vietą automobiliu pravažiuoja ne vieną kartą. Nepamenu kada paskutinį kartą viešose vietose buvo užpulti ir apiplėšti praeiviai, pagrobtos moterų rankinės ar panašiai... Gal kiek dažnesni incidentai su neblaiviais asmenimis po masinių renginių, prie klubų.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras