Reginos margučių raštai liejasi ir eilėmis(2)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2017-04-15 09:01

Margučių marginimas Reginai tarsi meditacija. Birutės Slavinskienės nuotrauka

Vis mažiau kas šv. Velykoms gražina kiaušinius senoviškai – vašku. Juk kasmet margučiams marginti atsiranda naujų būdų. Vis dėlto tauragiškė Regina Valančienė lieka ištikima sau jau kelias dešimtis metų – vis tobulina originalią kiaušinių marginimo vašku techniką. Skirtingai nei marginant tradiciniu būdu, vaškas nuo kiaušinio ne nuvalomas, o paliekamas kaip grafikos piešinys. Velykaičių marginimą moteris lygina su mandalų kūrimu – toks susikaupimas, dėmesio ir jausmų koncentracija, kad gimsta net eilės.

Skaudi pradžia neišgąsdino

Regina Valančienė pasakoja pirmąkart pamačiusi, kaip marginami kiaušiniai, kai vos šešerių būdama su tėvais grįžo iš tremties, Sibiro, į Lietuvą. Sibire to niekas nedarė.

– Apsistojome pas mamos seserį Skaudvilėje, – prisimena ji. – Kai pamačiau tetą, rašančią kiaušinius, man tai buvo kažkas nepaprasto. O dar tas nepakartojamas kaitinamo vaško kvapas, pasklindantis po visus namus. Leido ir man pabandyti – patį pirmą kartą apsipyliau karštu vašku. Visą plaštaką nusideginau. Net nepajutau, kaip kieme atsidūriau – taip skaudėjo.

Tokia nesėkminga ir skaudi pradžia neatgrasė Reginos nuo margučių rašymo. Teta parodė, kaip tai daroma, ir ji atkakliai stengėsi kuo kruopščiau išrašyti kiekvieną margutį.

Kai po kelerių metų šeima atsikėlė į Tauragę, tetos šalia nebebuvo, ir misijos Velykoms išrašyti kiaušinius drąsiai ėmėsi Regina. Nuo tada jai Velykos tapo, ko gero, gražiausia metų švente, margučių rašymas – kupinu susikaupimo ritualu.

Visa paslaptis – natūralumas

Regina pasakoja anksčiau kiaušinius dažydavusi įvairiomis spalvomis, tačiau dabar to nebedaranti. Sako, jei žinotų, kaip tai padaryti tobulai, gal ir dažytų, o jei tobulai neišeina, geriau visai nereikia.

Natūralūs, naminiai, iš močiučių pirkti kiaušiniai būna skirtingų atspalvių: tamsiau ar šviesiau rudi, gelsvi, net žalsvi, ir tamsus kiek padegęs bičių vaškas ant tokių labai gražiai atrodo.

– Be to, naminiai kiaušiniai tvirtesni, iš parduotuvės pirkti labai greit suskyla, – pastebi Regina.

Rašo ji visada toje pačioje vietoje, prie viryklės, ant jos pasideda seną nerūdijančio plieno lėkštelę, kurioje kaitina vašką, į rankas ima irgi labai seną, tačiau kaip didžiausią brangenybę saugomą pieštuką su gale įsmeigtu mažyčiu vinuku, ir raštai ant kiaušinių ima tarsi patys lietis. Kiaušinis, beje, turi būti virtas ir dar šiltas.

Dabar galima susirasti įvairių įvairiausių raštų ir internete, tačiau kopijuoti Reginai būtų nuobodu. Nors kitų darbus pasižiūrėti įdomu, ji sako visada rašanti taip, kaip sugalvoja pati.

Regina pripažįsta visada buvusi „prie meno“ – jai patinka piešti, kurti atvirukus. Labiausiai žavi mažos apimties, smulkūs, kruopštumo reikalaujantys kūriniai, o jos vaikystės svajonė, sako, buvo tapyti porcelianinius indus. Ji neišsipildė, kaip ir ketinimai mokytis profesionalaus meno. Galbūt kiaušinių marginimas – tolimas tų svajonių atgarsis?   

Visus išdalija

– Man Velykų šventė atrodo labai prasminga. Pavasaris, atgimimas, gyvybės pradžia. Kiaušinis – gyvybės simbolis, o raštai ant jo – iš gamtos, – dalijasi mintimis Regina. – O didžiausią džiaugsmą pajuntu, kai su visa šeima Velykų rytą nueiname į bažnyčią.

Belaukdama didžiosios pavasario šventės R.Valančienė jau primargino nemažai kiaušinių, daugumą jų išdalijo.

– Kiek nurašau, tiek išdalinu. Dovanoju juos draugams, giminėms, darbe pasidariau velykinę kompoziciją, siunčiau į Angliją sesei, o dar reikia ir tam, ir tam... Jie suteikia žmonėms džiaugsmo, o ir man pačiai marginimas – didelis malonumas, kaip ir dovanojimas, – pasakoja ji, apgailėdama, kad nurašytų, kaip ji sako, kur kas daugiau velykaičių, jei tik turėtų daugiau laiko.

Ruoštis Velykoms moteris pradėjo dar gerokai prieš šventę, tačiau mėgstamam darbui laiko randa dažniausiai tik vėlai vakare. O vieną kiaušinį sako nurašanti per 40–50 minučių.

– Man tai su niekuo nepalyginamas pojūtis. Taip susikaupi, panyri tarsi į kokią meditaciją, o kartu ir atsipalaiduoji, nutolsta bet kokia įtampa, nerimas, ir mintys tarsi pačios susidėlioja. Štai net sueiliavau:

 

Ir vėl namai pakvips vašku,

Ir nurašysiu ant kiaušinių vinuku

Aš visą Lietuvos peizažą...

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras