Socialinė akcija „Vaiko šypsena“. Toliau savo kaimo neišvykstančios mergaitės svajoja apie maudynes baseine(3) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-04-15 13:46

Su socialine darbuotoja Loreta (dešinėje): Gabrielė (pirma iš kairės), Karolina ir Rasa. Autorės nuotrauka

Seno, dar kolūkio laikais statyto Eidintų daugiabučio kambarėlis perkrautas daiktais, aukštos lubos ir nutrupėjusio tinko sienos byloja apie apgailėtiną namo būklę. Už sutrūnijusių medinių durų svečius pasitinka dvi mergytės mielais veidais ir trisdešimtmetė jų mama. Varginga aplinka išduoda: šeimai reikia pagalbos.

Epilepsija ir cerebrinis paralyžius

Tai, kad Eidintuose gyvenančiai šeimai reikia visokeriopos pagalbos, judėjimui VšĮ „Aktyvi Tauragė“ pirmoji prabilo Reda Kulpavičienė, Tauragės vaikų reabilitacijos centro-mokyklos „Pušelė“ socialinė pedagogė.

– Šeimoje gyvenanti penkiametė Gabrielė serga epilepsija. Cerebrinio paralyžiaus pažeista visa kairioji vaiko kūno pusė. Šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei. Mažametes auginanti mama stokoja motinystei būtinų socialinių įgūdžių. Jai padeda seniūnijos socialinė darbuotoja. Tėvas kartais girtauja, – dėstė socialinė pedagogė Reda.

Nelikite abejingi mūsų krašto vaikams 

VšĮ „Aktyvi Tauragė“ kartu su Tauragės Rotary klubu rengia akciją „Vaiko šypsena“. Jos metu renkamos lėšos penkioms sergančius vaikus auginančioms šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Tauragės Rotary klubas įsteigė paramos ir labdaros fondą vaikams. Balandžio 16 dieną įvyks masinis pėsčiųjų žygis ir koncertas, jų metu bus renkamos aukos šeimoms.

Norintieji paremti Rasos šeimą gali padaryti tai dabar. Tauragės Rotary klubo paramos ir labdaros fondo sąskaita: LT547181300004700547.

Ji pirmadieniais su centrui priklausančiu transportu atvyksta į Eidintus pasiimti Gabrielės. „Pušelėje“ penkiametė praleidžia visą darbo savaitę, namo tuo pačiu transportu parvežama penktadienį. Darbo dienomis šeimą lanko Batakių seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su rizikos grupių asmenimis Loreta Karlikauskienė. Pasak jos, nuo to laiko, kai Gabrielė ėmė lankyti vaikų reabilitacijos centrą-mokyklą „Pušelė“, jos socialiniai įgūdžiai pagerėjo.

Šeimą socialinė darbuotoja globoja jau daugiau nei penkerius metus. Kai atvykome, tarpduryje pamačiusios pažįstamą veidą mergaitės nušvito.

Vandens bute nėra 

Jų mama Rasa nedrąsiai pakvietė šių eilučių autorę ir socialinę darbuotoją į vidų ir nuskubėjo į virtuvę užsukti dujinės viryklės, ant kurios ji šildė vandenį indams plauti. Šeima bute turi tualetą, kriauklę, tačiau neturi vandens. Jį semia iš šulinio.

– Užsuktas. Kitai kaimynei ėmė bėgti į butą vanduo. Kaimynų bute, kuriame niekas negyvena, vamzdžiai sutrūko, – paaiškino keletą metų savo tėvo bute su šeima gyvenanti Rasa.

Socialinė darbuotoja Loreta papildė, jog prieš keletą metų butą pirmame aukšte nupirkę kaimynai išvyko į užsienį. Žiemą nešildomo buto vamzdyne užšalo vanduo, vamzdžiai sutrūko, vandens tiekimas buvo užsuktas.

– Tie kaimynai kažkada buvo grįžę. Vidmantas (sugyventinis, – red.) jų rakto prašė, bet jie sakė tik vieną turintys. Telefono numerį ne tokį pasakė, – į klausimą, kodėl nemėgina rasti buto savininkų, atsakė Rasa.

Apsipirkti – kartu su socialine darbuotoja

Šeimos kambarys atrodo vargingai, dar vargingiau – virtuvė. Sutrūkusi krosnis nenaudojama, grindys ir sienos remonto nemačiusios kelis dešimtmečius. Butas priklausė Vidmanto tėvui. Po jo mirties nebuvo atlikti formalumai dėl palikimo. Į butą pretenduoja keletas paveldėtojų. Kiek laiko šeima galės gyventi jame – neaišku.

Šeimos pajamos – sugyventinio neįgalumo išmoka (vyras turi regėjimo negalią – red.), socialinė šalpos pensija už Gabrielę, Rasai mokama keliasdešimt eurų už vaiko slaugą, visos pajamos – apie 400 eurų. Kaip leidžiami šie pinigai, rūpinasi Loreta. Socialinė darbuotoja eina kartu su Rasa pirkti maisto produktų, vaistų vaikams, mamai patiki tik dalį pinigų. Loretos pasakojimu, jauną mamą tenka daug ko mokyti.

– Pamenu, namie ji neturėjo net termometro. Teko aiškinti, kam jis reikalingas. Dabar jau ji moka ir greitąją išsikviesti. Neseniai mokėmės virti šaltieną. Kai ėmiausi globoti šeimą, Rasa nebuvo pasirūpinusi, kad ją pasiektų jai priklausantys pinigai. Jai, kaip buvusiai vaikų namų auklėtinei, tada priklausė 1739 eurai (tuometiniais pinigais – 6000 litų). Jai tada buvo 25-eri ir tais pačiais metais turėjo sukakti terminas, kai ji tų pinigų nebūtų gavusi. Mes tuos pinigus gavome, už juos įsigijome skalbimo mašiną, krosnelę, – dėstė socialinė darbuotoja.

Dabar ta skalbimo mašina stovi kambaryje. Ten pat ir krosnelė.

Mokosi motinystės

Atidengusi apklotu uždengtą krūvą mama ištraukė „Maximos“ maišą su naujais, ryškiaspalviais vaikų rūbeliais. Juos lauktuvių iš Anglijos parvežė Vidmanto brolis.

– Laikau juos maišuose. Kai kambaryje yra krosnelė, iškart sudulka. Tik išskalbi, žiūrėk, ir vėl dulkėti. Turi traukti iš spintos ir vėl skalbti, – kalbėjo Rasa, ieškodama mergaitėms gražių suknučių.

Ištraukė rausvą suknutę Gabrielei ir taškuotą Karolinai. Mergaitės nudžiugo galėdamos pasipuošti. Loretos paraginta Rasa nuprausė mergaites. Jauna motina neslėpė, kad socialinė darbuotoja jai padeda mokantis kai kurių „motiniškų“ darbų. Abi pasakojo, kaip mokėsi marinuoti agurkų mišrainę, kaip neseniai Rasa savarankiškai vyko autobusu į Skaudvilę apsipirkti. Paklausta apie vaikystę, jauna mama atviravo – užaugo ji vaikų globos namuose. Motina buvo alkoholikė, tėvas sunkiai sirgo, dabar jis – socialinės globos namuose.

Augo vaikų namuose

– Dešimt klasių baigiau Skaudvilės specialiojoje. Per atostogas globėjai pasiimdavo. Bardavo, kartais mušdavo. Tos globėjos vyras išgėręs kabinėdavosi. Ji turėjo dar penkis vaikus. Prie braškių varydavo dirbti, nė pietų nepakviesdavo. Ir pati pas ūkininkus ji dirbo, savo dar gyvulių turėjo, jos vaikai irgi buvo varomi prie darbo, – pasakojo Rasa.

Susitikimo pradžioje, prieš atsakydama į klausimą, dviejų vaikų mama žvilgteldavo į socialinę darbuotoją. Moteris nedaugžodžiavo, atrodė nedrąsi. Pasitikėjimo įgijo tik pokalbio pabaigoje.

Keturmetė Rasos dukrytė – drąsesnė už mamą. Kaip teigė apie šeimą pasakojusi „Pušelės“ socialinė pedagogė R.Kulpavičienė, mergaitei diagnozuotas protinis atsilikimas. Keturių metų mergaitė į klausimus atsakydavo vienu žodžiu, nerišliai. Tačiau ji atrodė susidomėjusi, norėjo dalyvauti pokalbyje.

Kambaryje aprūkusiomis lubomis mažylės gelsvais plaukučiais atrodo tarsi spindulėliai. Į klausimą, ką mergaitės mėgsta veikti vyresnioji, Gabrielė, atsakė turinti žaislų ir knygučių.

Sutrūkusi krosnis nenaudojama

Padėtų raumenis stiprinanti veikla

Pasak R.Kulpavičienės, vyriasniajai Rasos dukrytei Gabrielei padėtų žirgų terapija.

– Šeimai būtų reikalinga visokeriopa pagalba. Mergaitėms reikia judėti. Dviratuko reikėtų. Kurtuvėnų regioninio parko jojimo paslaugų centro žirgyne yra neįgaliųjų instruktoriai, jai būtų galima taikyti terapinį, gydomąjį jojimą. Jodinėjant stiprėja raumenys, mažėja jų įtampa, laikysena tampa taisyklingesnė, be to, bendravimas su arkliu suteikia teigiamų emocijų, – dėstė socialinė pedagogė.

Paklausta, kokios paramos labiausiai reikėtų, dviejų vaikų mama teigė, jog labai reikia didelės spintos. Dabartinės durys išlūžo, drabužiai dulka.

Paklausta, ką mėgsta veikti, Gabrielė pasakojo, kad ją tėvelis yra vėžinęs kieme traktoriumi. Dar sakė laukianti, kada tėtis nupirks pripučiamą baseiną, nes joms patinka maudytis. Išvykti su mergaitėmis papramogauti iš kaimo šeima pinigų neturi – retai kada išvyksta toliau Eidintų kaimo, nebent pėsčiomis į Batakius.

Šeima šiuo metu stovi eilėje išsinuomoti socialinį būstą.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras