Tauragės klebonas Vytautas Gedvainis: „Per pasninką išmoksime valdyti save“(6)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2016-12-06 17:48

Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis. Renaldo Malycho nuotrauka

Adventas krikščionims – susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas, ramybės laikotarpis. „Tauragės kurjerio“ kalbintas Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis advento dienomis ragina ištrūkti iš užsukto kasdienybės rato ir atsigręžti į artimuosius – apkabinti, pabučiuoti, išklausyti, pabūti šalia. Kunigas primena, kad katalikui kiekvienas penktadienis turi būti pasninkas, ne tik per adventą. Pašnekovas atskleidžia, kodėl mes, lietuviai, per pasninką negalime valgyti mėsos ir koks yra tikrasis pasninko dienos meniu.

Sustok ir padaryk tai, ko nedarai kasdien 

Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir šis metas jau prasidėjęs. Kartu su šiuo ramiu laikotarpiu siejamas ir pasninkas. „Tauragės kurjerio“ žurnalistės kalbinamas dekanas Vytautas Gedvainis pokalbį pasiūlė pradėti nuo paaiškinimo apie adventą.

– Adventas siejamas su suteikta galimybe išeiti iš savo kasdienybės rato. Šiandien visuomenė gyvena bėgime – rytas, darbas, namai, ruoša, vakaras ir vėl rytas. Tarpuose – rūpesčiai, įvairios negandos. Gyvenimas bėga nepastebimai. Žmogus nuo prigimties pilnas gerumo, tačiau jo nespėja realizuoti, nes negali išeiti iš kasdienybės rato. Būtent todėl bažnyčia primena, kad jeigu tavęs nebeliks, visiškai niekas nepasikeis – gyvenimas suksis tuo pačiu ratu, – kalbėjo dvasininkas.

"

Žmogus sukurtas kilnesniems tikslams

Vytautas Gedvainis

"

Pasak kunigo, žmogus sukurtas kilnesniems tikslams. Tas kilnumas – pažinti Dievą ir savimi jam atstovauti. Adventas ir gavėnia – laikas, kai žmogų bažnyčia priverčia pažvelgti į kitas – dvasines vertybes, į šalia esantį patį artimiausią, į silpniausią žmogų, į žmogų, kurio visus metus nepastebėjome.

– Šiandien sakome: sustok ir padaryk tai, ko nedarai kasdienybėje. Tai ir yra advento laikas. Dėl kiekvieno mūsų Dievas prisiėmė žmogaus prigimtį ir atėjo, kad mus išvaduotų iš rutinos, bėgimo, streso, liūdesio, iš nesupratimo, kad leistų pažvelgti į kitus dalykus per Didįjį įsakymą: mylėk Dievą ir mylėk artimą, nes Dievo atėjimas į žemę yra didžiausia laimė žmogui. Jeigu nebūtų Jėzaus gimimo, nebūtų Velykų, nebūtų prisikėlimo, nebūtų atpirkimo. O Kalėdos – viena svarbiausių krikščionių švenčių, – sako kunigas.

Šeimoms svarbu susėsti prie vakarienės stalo

Dekanas V.Gedvainis įsitikinęs, kad pirmutinis dalykas, ko mums dabar reikia  – pasiryžimas su visa šeima rasti laiko švęsti sekmadienį. Ko labiausiai trūksta šiandienos žmogui? Artumos, bendravimo, prisiglaudimo. Klebonas ir bažnyčioje šeimas ragina susiburti prie pietų, vakarienės stalo, pabūti kartu, pabendrauti.

– O kaip yra dabar? Moteris pagamina maistą, vyras ateina nuo televizoriaus, vaikai nuo kompiuterių. Neretai šeimos nariai ir valgo atskirai, o po to mamai, žmonai suneša nešvarias lėkštes. Viename name gyvenantys patys artimiausi žmonės surišti krauju, gyvenimu, jie turėtų gyventi vienas dėl kito, o dažnai būna atskirai. Norisi, kad jie nors tą trumpą vakaro ar sekmadienio laiką pabūtų kartu. Įsivaizduokit, kaip būtų smagu, jei jie valandą ar pusantros išjungę televizorius, kompiuterius, mobiliuosius telefonus praleistų kartu – susėdę bendrautų, pasidalintų dienos įspūdžiais, – kalbėjo pašnekovas.

Klebonas žurnalistei sakė pastebėjęs, kiek šiandien daug dėmesio skiriama vaikams. Anot jo, vaikai šių dienų tėvų sudievinti, jiems nieko negalima atsakyti, jie turi turėti pačius geriausius daiktus, nes kitu atveju gali jaustis blogai.

– Žinoma, gerai, jei šeima gali gražiai aprengti vaiką, gali nupirkti telefoną, kompiuterį. Tie dalykai irgi turi būti, bet to neužtenka. Turi būti artuma. Jei nėra artumos, tėvai praranda vaiką, vyras žmoną, žmona vyrą, – tvirtino dvasininkas.  

Per Kalėdas jau būname pavargę

Kalėdos? Pašnekovas sako, kad komercinės Kalėdos yra šio laikmečio rykštė, kuri atima visą šventinį džiaugsmą. Anot jo, belaukdami šventės, pavargstame nuo muzikos, skambančios prekybos centruose, ir visų blizgučių juose. Ateina Kalėdos, o žmogus laukia, kad greičiau praeitų. Nes jau viskas aišku, viskas išsemta. Nebėra paslapties. Nebėra džiaugsmo. Dovanos, kunigo nuomone, būtinos, tačiau jau dabar prekybos centruose mes randame kalėdinį, o ne adventinį laiką.

– Adventinis laikas yra laukimas. Juk jei moteris laukia gimstančio kūdikio, ji  netriukšmauja, yra ramybėje, susitelkime. Visa šeima yra laukime. Ir tik kūdikiui gimus prasideda visas džiaugsmas. Jo verksmas pripildo namus. Tada visi bėga galvotrūkčiais. O mes iki Kalėdų tai darome, – dėstė Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Ką galime, jei nesugebame net pasninkauti?

Pašnekovas pabrėžė, kad pagal naują popiežiaus parėdymą kiekvienas penktadienis yra pasninkas. Ir ne tik advento laikotarpiu. Klebonas žurnalistei rodė oficialiai vyskupų patvirtintą dokumentą, kuris galioja visame katalikiškajame pasaulyje.

– Kol neatsigręšime į tokius svarbius dalykus, kol neišmoksime valdyti savo kūno, būsime bejėgiai daryti didesnius dalykus. Pasninkas skirtas, kad išmoktume valdyti save. Tą dieną turime apriboti save, neprisivalgyti, pagalvoti, su kuo galėtume pasidalinti. Pasninkas nėra tik mėsos nevalgymas. Tai būtų siauras mąstymas. Šiuolaikiniame pasaulyje pasninkas turi kitą mintį: aš, kaip kūrinys, duodu garbę Dievui, pasninkas duoda man galimybę pamatyti daugybę dalykų. Jeigu aš moku save suvaldyti dėl tokio paprasto dalyko, kaip maistas, galėsiu suvaldyti pyktį, mokėsiu atleisti, užstoti, – sako V.Gedvainis.

Klebonas taip pat paaiškino apie mėsos nevalgymą per pasninką.

– Mes vėliausiai Europoje atėjome į krikščionybę ir popiežius Lietuvos bažnyčiai pasninką pakeitė tokiu dalyku, kaip mėsos nevalgymas. Visko kitko valgykit, kiek norit, o mėsos nevalgykit ir užsiskaitys pasninkas. Šis dalykas kol kas nėra atšauktas. Tačiau tikroji pasninko reikšmė kitokia. Pusryčius pavalgykite tvirtai, pietums užkąskite, o vakarienei pasilikit tik obuolį. Toks yra pasninkas, – sako klebonas.    

Pabučiuoti ranką gimdytojui – išskirtinės meilės gestas 

Paprašytas ko nors palinkėti Kalėdų belaukiantiems „Tauragės kurjerio“ skaitytojams, pašnekovas iškart pasakė, kad po jo linkėjimo ne vienas nustemba.

– Išpučia akis taip, lyg liepčiau bėgti 10 kilometrų maratoną. O mano palinkėjimas labai paprastas: negalėsim pamatyti Jėzaus, gulinčio kūtelėje, jei nepamatysim savo žmogaus. O kaip aš galiu pamatyti savo žmogų? Kas yra artimiausias mano žmogus? Tai žmona, vyras, vaikai, tėvai, seneliai. Dovanas, kurias ruošiamės nupirkti savo artimiems žmonėms, turėtume apvainikuoti apkabinimu, pabučiavimu, rankos pabučiavimu iš dėkingumo ir pagarbos. Vyras – žmonai. Vaikai – mamytei ir tėveliui. Tėvai – savo tėvams, kad atžalos matytų pavyzdį, – tauragiškiams palinkėjo V.Gedvainis.

Klebono teigimu, pats gražiausias ir tyriausias meilės gestas – rankos pabučiavimas gimdytojui. Kai žmogus, klebono nuomone, tai suvoks, jam bus galima kalbėti ir apie kitus dalykus.

Tokia gaida Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios parapijos klebonas, dekanas V.Gedvainis baigė adventinį pokalbį.

Gražaus ir ramaus Kalėdų laukimo visiems linki ir „Tauragės kurjerio“ redakcija.

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras