Žygaitiškės kolekcijoje – tūkstančiai romanų(4)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2017-02-18 09:12

Visos laisvos Teresės svetainės sienos apstatytos knygų lentynomis

Žygaitiškė Teresė Beitienė – puikus pavyzdys, kaip pačiam galima būti savo laimės kalviu. Supama tūkstančio lentynose pūpsančių knygų pagyvenusi moteris kas dieną skaito arba ką nors kuria. Piešia, rašo... Neseniai moteris iliustravo jau trečią savo geros pažįstamos, kitos žygaitiškės eilėraščių knygelę ir stebisi tais, kurie nesugeba rasti veiklos savo mylimame kaime.

Knygos – visur

– Vakarais žiūrėdama serialą piešiu. Dauguma mano sukurtų skirtukų nupiešti būtent serialus žiūrint, – sako moteris ir paskleidžia ant stalo kokį pusšimtį spalvingų kartoninių skirtukų knygoms.

Juose – augalai, gyvūnai, gamtos vaizdai, siluetai... Tačiau pasakojimas ne apie tai. Pasakojimas apie gebėjimą domėtis. Gi nuobudulys ir apatija vyresniame amžiuje – visai šalia.

Į Žygaičius Teresė jaunystėje persikraustė gavusi paskyrimą dirbti sanitarijos felčere. Sako 1954 metais atvykusi kaimą rado vos su keliomis trobomis ir 15 lovų ligonine. Suvokusi, kad jos jaunystės dienos slinks užkampyje, atvirauja verkusi tris dienas. Laimei, kaip sako Teresė, mamos skilandžių ir dešrų prikrautoje rankinėje gulėjo ir trys mylimiausios knygos. Nuo jų ir pradėjo kaupti dabar jau tūkstantinę knygų biblioteką.

Aprodydama savo namus, Teresė juokiasi net mieganti tarp knygų: visos svetainės sienos nustatytos lentynomis su knygomis, laiptinėje tokios lentynos – vos ne iki lubų, net miegamajame stovi sekcija su knygomis.

– Dukra kaskart iš bibliotekos paima man po keturias knygas, dar giminaitė iš kito miesto atveža ir visi, kas tik sumano mane aplankyti, žino, ko aš laukiu, – juokiasi Teresė.

Pastaruoju metu Teresė it riešutus „gliaudo“ detektyvus, nors jos lentynose – įvairių žanrų skirtingų šalių literatūra, daugiausiai – romanai.

– Mama vaikystėje vietoj saldumynų man visuomet parnešdavo po knygustę, dvi. Pamenu, net pamokų metu skaitydavau knygas. Kartą mokytojas aptiko mane skaitančią, čiupo knygą ir sviedė į pečių. O tai buvo mano bičiulio knyga. Teko draugui keletą savų atiduoti. Pamenu, kaip gailėjau, – pasakoja Teresė.

Apie filmus Žygaičiuose

Žygaičiuose jau daugiau nei šešis dešimtmečius gyvenanti moteris sako, kad kaime ne visuomet buvo nyku kaip dabar. Anksčiau ir filmų atveždavo, iš didmiesčių atvykdavo teatro trupės, muzikos atlikėjai.

– Sako kiti, kad tik rusų filmus rodydavo. Netiesa, gi būtent miestelio kultūros namų salėje „susipažinome“ su Bridžit Bardo, Sofi Loren. Salė būdavo pilnutėlė, – aktyvų kultūrinį gyvenimą kaime mena moteris.

Laikui bėgant Žygaičiai ėmė tuštėti, keitėsi šalies politinė situacija, kartu ir kultūrinė. Vėliau Teresės šeimą viena po kitos supurtė tragedijos. Prieš keletą metų mirė Teresės sūnus, Vilniaus universiteto dėstytojas, amžinybėn iškeliavo ir mylimas vyras. Nepalūžti moteriai padėjo jos dukra Šarūnė ir kūryba.

– Šarūnė man nupirkdavo mandalų spalvinimo knygelių. Spalvindavau. Esu užrašiusi savo vaikystės prisiminimus apie karą, juos iliustravau. Šarūnė juos atspausdino, susegė į segtuvą, – rodo pašnekovė.

Prisiminimuose – Antrojo pasaulinio karo metu Teresės šeimos kelionė į Vokietiją. Kiek giedresni prisiminimai iliustruoti ryškiaspalviais piešiniais.

Labiausiai moteris didžiuojasi naujausiu savo projektu – pagonių dievų piešiniais. Jos kolekcijoje – daugiau nei kelios dešimtys būtybių, kurių egzistavimu tikėjo mūsų protėviai. Dievus ji įsirėms ir pasikabins ant knygų lentynų, paversdama savo svetainę savotiška parodos galerija.

Laikas skaitant sustoja

Moteris neseniai iliustravo savo geros pažįstamos Reginos Bliūdžiuvienės eilėraščių knygelę. Ji – lentynoje tarp kitų knygų.

Moters nuostabai, gatvėje, kurioje ji gyvena, be jos, – tik vienas gyventojas, skaitantis knygas. Teresei sunku suprasti, kodėl šių dienų vaikai vis mažiau dėmesio skiria literatūrai, nors Teresė pati domisi technologijomis – ant jos virtuvės stalo guli nešiojamasis kompiuteris. Juokais moteris virtuvę vadina savo darbo kabinetu. Kompiuteriu ji skaito naujienas, bendrauja su Vilniuje informacines technologijas studijuojančiu anūku Bartu.

Niūrias vienatvės dienas praskaidrina susitikimai su dukra, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje, kapinių lankymas, išvykos į miestą. Ir, žinoma, nutrūktgalviški nuotykiai, į kuriuos nukelia skaitomos knygos. Kartais Teresei net reikia save stabdyti – prie lempelės skaitoma knyga gali įtraukti visai nakčiai.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras