Juodas kaspinas Pagramančio mokyklai(10)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2019-10-03 09:24

Pagramančio mokyklai kitąmet sukaktų 179-eri, tačiau tuomet jos jau greičiausiai nebebus

Skaičius 8 Tauragės rajono kaimų mokykloms įgavo magišką prasmę. Būtent jis lemia, kiek nedidelės kaimo mokyklos dar gyvuos. Aritmetika čia paprasta – vietos politikų priimtas sprendimas: nėra aštuonių vaikų klasėje, ji nebeformuojama. Valdančiųjų oponentai kritiški – jų teigimu, pasielgta labai gudriai: Švietimo ministerija nėra priėmusi sprendimo, kad klasėse privalo būti po aštuonis mokinius, tačiau šį apribojimą taikyti leidžiama savivaldybėms, kurioms nebereikės priiminėti nepopuliarių sprendimų ir uždarinėti kaimų mokyklų. Mokyklos tyliai sunyks pačios.

Triukšmas nepadėjo

Taip šį rugsėjį atsitiko su Lomių pagrindine mokykla. Nesurinkus po aštuonis mokinius klasėse, mokytis šioje mokykloje beliko pradinukai, nors Lomiai vis dar išdidžiai vadinasi pagrindine mokykla. Batakių mokyklos pradinukų jungimo istorija, pirmokų klasėje pritrūkus vos vieno vaiko, nuskambėjo garsiau. Tačiau kaip betriukšmavo pirmokų tėvai, jų vaikai vis tiek mokysis jungtinėje klasėje.

Kad panašūs dalykai vyksta Pagramančio pagrindinėje, prasidėjus mokslo metams, niekas per daug neakcentavo. O ten atsitiko panašiai kaip Batakiuose – rugsėjo 2-ąją paaiškėjus, kad kelios klasės pritrūko po vieno ar kelių vaikų, jos išformuotos. Kai kurie kaimo žmonės pasakytų – išvaikytos.

Kaimų mokyklų nykimo vajus pastaraisiais metais tapo savaime suprantamas – vaikų mažėja, kaimai tuštėja, uždaromos parduotuvės, pašto skyriai, nebeveikia medicinos punktai. Ko gi čia stebėtis? Juolab, kad ir aukščiausioji valdžia į savivaldybes baksnoja – vežkite vaikus į miestą, išlaikyti juos kaime per brangu. Tiesa, tiesiogiai to nepasakoma, naujausias kaimų mokyklų naikinimo motyvas – miestuose moksleiviai gyvenimui parengiami kokybiškiau.     

Svetimi vaikai nereikalingi?

Tik ne visi su tokiomis politikų pozicijomis sutinka. Pagramantyje gyvenanti socialdemokratė Lilija Tranelienė, kurios anūkai lanko Pagramančio pagrindinę mokyklą, antradienį socialiniame tinkle paskelbė audringas diskusijas sukėlusį įrašą ir šio kaimo mokyklos juodai baltą nuotrauką, perjuostą juodu kaspinu.

„Ar dar atsimenate neseniai dosniai dalintus rinkiminius pažadus? Besišypsančius ir tik gero siekiančius politikų veidus? Apie tai, kaip jiems rūpi žmonės ir jų gerovė? Aš atsimenu, kaip ir atsimenu tai, kad vienas iš tų pažadų buvo išsaugoti kaimo mokyklas. Atrodo, rinkimai įvyko taip neseniai, o pažadus jau nupūtė stiprus rudens vėjas. Tyliai tyliai miesto valdžia kuria planą, kaip išvyti kaimo vaikus iš Pagramančio ir Lomių pagrindinių mokyklų ir pastatus galimai padaryti komerciškai naudingais objektais. Sako, nėra pinigų išlaikyti mokykloms, bet pinigų linksminti miestiečius prabangiomis pramogomis visada atsiranda, argi ne? Kam reikalingas kaimo žmogus, jeigu jis nėra tavo rinkėjas, kam reikalingi vaikai, jeigu jie svetimi, kam reikalingi specialistai, jei jie būtų puikūs emigrantai?.. Griauti, naikinti ir iš to uždirbti – toks turėtų būti naujųjų miesto politikų šūkis“, – savo, kaip politinės veikėjos, paskyroje rašo L.Tranelienė.

Interesas – pastatai?

Paprašyta paaiškinti, ką konkrečiai turėjo omenyje, sakydama, kad „valdžia kuria planą, kaip išvyti kaimo vaikus iš Pagramančio“, L.Tranelienė buvo atvira – jos nuomone, Pagramančio mokyklos netrukus nebeliks, tik valdantieji tai slepia, nes turi planų dėl neblogai išsilaikiusio mokyklos pastato. Komercinių planų. O kokį pelną gali atnešti vaikai? Jokio, tik išlaidas.

– Kiek žinau, pritrūko vieno vienintelio vaiko. Kelios klasės staigiai rugsėjo pradžioje, tiesiog per savaitę, išformuotos. Vaikai važinėja į Tauragę, niekam nerūpi, ar jiems patogu, ar jie turi kaip nuvažiuoti, kaip parvažiuoti. Mano vyras net vežioja vieną mergaitę į miestą. Vienos klasės nebeformavo, iš kitos klasės vaikai taip pat išsilakstė. Juk kaip būna – kur brolis važinėja, ten ir sesė iš paskos. Žinau, kad ir etatų mokykloje mažinama, nors likusiems teks didesnis krūvis. Kad Pagramančio mokyklai šie mokslo metai paskutiniai, jau aišku, tik valdžia to atvirai nesako, – kalbėjo L.Tranelienė.

Pagramantiškė įsitikinusi, kad valdantieji tokį kaimo mokyklų naikinimo būdą yra suplanavę iš anksto. Beje, Pagramantyje beveik atvirai kalbama, kad kažkas turi didžiulį interesą dėl mokyklos pastato. Nebelikus mokykloje vyresniųjų vaikų, pradinukai būsią perkelti į nebeveikiančio pašto pastatą. Internete net sklinda gandai, kad mokyklos pastate bus įsteigti komerciniai senelių namai, kuriuose net gyvens turtinti užsieniečiai.

– Šios kadencijos moto – sunaikinti kaimo mokyklas. Ar politikai norėtų, kad jų vaikai žiemą keltųsi šeštą valandą ir per šaltį važiuotų į miestą? Apie vaikus čia mažiausiai galvojama. Ir kas galvoja apie darbuotojus? Juk jie lieka bedarbiais. Po mokyklos nebeliks ir bibliotekos, juk kas daugiausiai biblioteka naudojasi – vaikai, – širdo L.Tranelienė.

Ji prisiminė vasarą aplankiusi keletą šalių – Vokietiją, Lenkiją. Esą nėra ko lyginti su Lietuva. Pasak L.Tranelienės, šiose šalyse, kiekviename miestelyje, net mažesniame už Pagramantį, veikia ir įmonės, ir bankai, darželiai, mokyklos, net prestižinės parduotuvės, kad tik kaime kurtųsi šeimos. O Pagramantis visada buvo laikomas gražia, švaria vieta gyventi. Be to, ji nesutinka su politikų teiginiais, kad mieste moksleiviai gauna geresnį išsilavinimą. Juk mokytojų kvalifikacija privalo būti vienoda tiek mieste, tiek kaime.

– Pagramančio vaikai ir olimpiadose dalyvauja, ir pasiekimų pelno. Kodėl jie sako, kad ugdymas kaime atsilieka nuo miesto? Pagramantis tikrai ne atsilikėlių mokykla. Iš kitos pusės, o kas tą ugdymą organizuoja? Savivaldybė organizuoja, Švietimo skyrius turi prižiūrėti ugdymo kokybę, kad ji būtų visur vienoda. Jei taip nėra, tai jų, savivaldybės, darbo kokybė bloga, – kalbėjo aktyvi visuomenininkė. 

Tik vykdo sprendimus

Pagramančio mokyklai vis dar vadovauja „Žvaigždutės“ lopšelio-darželio vadovo konkursą laimėjęs Zigmas Mozuraitis. Jis patvirtino, kad vos prasidėjus mokslo metams mokykloje dėl keleto vaikų trūkumo nebeformuotos keletas klasių. Tačiau klausinėjamas apie mokyklos ateitį kalbėjo aptakiai, jis tik vykdantis tarybos sprendimus.

– Nebeliks ir Lomių, ir mūsų, daug ko nebeliks. Yra nustatyta, jeigu aštuoni vaikai yra, tai klasė yra, o jei nėra, tai mes jų nepagimdysim. Mums ir pernai trūko vieno pirmoko, bet niekur nesikreipėm. Mes žinom, kad yra tokia tvarka. Parašyta aiškiai, kad turi būti tiek vaikų. Šiemet mums trūko kitoj klasėj vieno vaiko, mes ir vėl niekur nesikreipėm. Ką aš dabar galiu padaryti, tokia politika, mes išrenkam tarybos narius, jie priima tokius sprendimus, o mes turim juos vykdyti. Aš esu tarybos paskirtas ir viską darau, ką taryba nusprendžia, – lyg ir apeliuodamas į Batakių istoriją kalbėjo Z.Mozuraitis.

Z.Mozuraitis patikino nieko nežinantis apie mokyklos pastatų likimą, jei mokymo įstaigos Pagramantyje nebeliktų. Su rajono vadovais apie tai teigė nekalbėjęs.   

Planas ant stalo

Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas „Tauragės kurjeriui“ patvirtino, kad naujausios Tauragės rajono ugdymo įstaigų optimizavimo plano korekcijos jau parengtos ir guli ant jo darbo stalo. Kas tose korekcijose, tiksliau, kurių mokyklų artimiausiu metu turėtų nebelikti, E.Šteimantas nekonkretizavo, tačiau užsiminė, kad koreguoti planą prireikė ne tik dėl susitraukusios Lomių, bet ir dėl Pagramančio pagrindinės mokyklos.

– Nauja plano aktualizacija parengta, nes atsirado naujų faktų – mes praktiškai nebeturime Lomių mokyklos pagrindinio ugdymo koncentro, Pagramančio situacija, sakykim, nuo rugsėjo pasikeitė. Turbūt, kad spalio mėnesį kažkuriame iš tarybos Švietimo komiteto posėdžių šias korekcijas pristatysime, – pranešė E.Šteimantas.

Švietimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad savivaldybė laikosi Švietimo ministerijos nurodytos pozicijos – tos mokyklos, kurios neturi 130 mokinių, turi tapti kitų mokyklų skyriais. Todėl laikydamasis šios nuostatos Švietimo skyrius bandys politikams pateikti numatomą rajono mokyklų tinklo viziją. Taigi kaimo mokyklų likimas priklauso tik nuo tarybos malonės ar atvirkščiai – nemalonės.  

Esminis klausimas – ar Tauragės rajone yra nors viena kaimo mokykla, kurioje šiuo metu mokosi daugiau nei 130 vaikų? Esminis atsakymas – išskyrus Žygaičių ir Skaudvilės gimnazijas, nė vienos. Daugiau komentarų turbūt nereikia.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras