Ketvertuko mamą pravirkdo tik dukrų „ožiukai“(5)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2018-09-27 15:18

Milenai, Luknei, Lėjai ir Lukai sukako treji, jų mama Lina sako, kad gausi šeima – didžiausias jos džiaugsmas. Renaldo Malycho nuotrauka

Rugsėjį garsiajam tauragiškės Linos Strangienės ketvertukui – Lėjai, Luknei, Lukai ir Milenai sukako treji. Per pirmuosius mažylių gyvenimo metus jų mamą lydėjo ne tik keturgubas džiaugsmas, bet ir didžiulė našta, ir ne tik finansinė. Mergaičių tėvo šalia jų nėra. Tai pirmasis interviu, kuriame moteris viešai atskleis, kodėl. Tačiau Lina atvirauja, kad ją pravirkdo tik mergaičių „ožiukai“. 

Kasdienybę apsunkino dukrytės neįgalumas 

Linos Strangienės dukrytės pasaulį išvydo po Cezario pjūvio operacijos 2015-ųjų rugsėjo 8-ąją Kauno klinikose. Mergaitės gimė kas minutę – 9.29, 9.30, 9.31 ir 9.32 val. Visos keturios labai skirtingos ir išvaizda, ir charakteriu. Milena, nors gimė paskutinė iš ketverto, ūgiu lenkia kitas ir yra judriausia. 

– Ji ta, kuri pati pirmoji pasigauna guzą ar nusibrozdina kelį, – pusiau juokais atviravo Lina.

Mažųjų princesių mama dar atskleidžia, kad visos mergaitės labai valgios. Dėl to mama labai džiaugiasi, nes ir vežantis mašinoje ramiau. Esą įduodi ką į rankas ir ramu, kol kramto. 

Tiesa, viena dukrelių reikalauja daugiau mamos rūpesčio. Mergaitė turi sveikatos problemų ir savarankiškai dar nė nesėdi. Mažylė gimė sveika, tačiau sepsio komplikacija paženklino jos gyvenimą. Lina nepraranda vilties – liga neįgimta, todėl ji tiki, kad dukra stosis ant kojų. Jau dabar mergaitės būklė po truputį gerėja. Ne paslaptis, tai pareikalavo ir tebereikalauja daug mamos ir medikų pastangų. Kelionės pas gydytojus, reabilitacijos procedūros, sanatorijos apsunkino visos šeimos kasdienybę. 

Alimentų negauna 

Su L.Strangiene susitarėme pasimatyti prie Tauragės vaikų reabilitacijos centro-mokyklos „Pušelė“. Ketvertukas lanko šios įstaigos darželio grupes.

Atvykome kiek anksčiau nei buvome sutarę, tačiau netrukus į aikštelę įriedėjo Linos vairuojama septynvietė mašina. Iš automobilio mažąją Luką ji iškėlė nešyklėje-kėdutėje ir nešina nuskubėjo į darželio grupę pasiimti Luknės, Lėjos ir Milenos. 

Mergaitės su džiaugsmu pasitiko mamą. Tačiau palikti darželio grupę pavyko negreit. Rūbinėje mažylės bandė pačios persiauti batus. Besirengiant dar ir knygeles reikėjo pavartyti. Aprengtos laiptais į lauką nubidzeno pačios, nes mama nešė sesutę. 

Prisėdome darželio pavėsinėje. Mergaitėms ilgai ramiai išsėdėti nesisekė. Pokalbio metu mamai teko vis kilti ir kviestis mergaites arčiau savęs.    

Kiek laiko prireikia suruošti visas į darželį? Lina sako, kad valandos, jei dukrytės nesiožiuoja. 

– Dažniausiai keliuosi pusę šešių. Susiruošiu pati, ramiai išgeriu kavą, – sakė pašnekovė, tačiau netrukus patikslino, kad gerdama kavą dar išlygina ir suruošia mergaitėms drabužėlius. Paskui dukras kelia po vieną, nuprausia, sušukuoja ir aprengia. 

Kas turi mažų vaikų, supras – tai nėra paprasta. Lina pasakojo: kuri nors užsispiria, kad neis į darželį, tuomet kita pareiškia, kad nori į kaimą pas močiutę. Močiutė – tai buvusio vyro, sūnų tėvo, mama. Mergaites į darželį nuveža „Pušelės“ autobusiukas. 

L.Strangienė rugsėjo 11-ąją grįžo į darbą „Vilkyškių pieninės“ dukterinėje įmonėje „Modest“. Moteris negali leisti sau nedirbti. Ji – vienintelė šeimos maitintoja. Ketvertuko tėtis kartu negyvena ir alimentų nemoka.  

„Jeigu nėra gero, geriau jokio“

Lina atskleidė, kad pati dukrų tėtį iškraustė iš namų, kai mažylės buvo maždaug keturių mėnesių.  

– Tiesiogine to žodžio prasme iškrausčiau. Grįžęs po trijų parų gastrolių rado sukrautus drabužius. Jeigu nėra gero, geriau jokio. Ar reikalingas lepšis šalia? Turėčiau ne šešis vaikus, o septynis. Ar man rūpesčių mažai? Vyras turi pinigus parnešti, o ne išnešti iš namų. Neslėpsiu – išsiskyrėme dėl vaikų tėvo neištikimybės ir finansinės neatsakomybės. Su juo nebebendrauju, dukromis jis nesidomi. Kaip auga mergaitės, pasidomi tik jų dėdė, jų tėvo brolis, – atviravo pašnekovė. 

Ten, kur prireikia vyriškų rankų, Linai padeda sūnų tėvas. Anot jos, su buvusiu vyru ji gerai sutaria, o ir jis visada domėjosi savo berniukais. Spalį vienam jųdviejų sūnui sukaks trylika, kitam jau aštuoniolika. 

Moteris pasakojo, kad sūnūs niekada neatsisako prižiūrėti sesių. Jie jas labai myli. Visi vaikai vieni kitus labai myli. Vaikinukai išleidžia mamą ir į kirpyklą, ir į parduotuvę. Kai kas nors jaunesniojo paklausia, ar jam nesunku, Linos sūnus net nusistebi: o kas čia tėra... Prižiūrėti vaikus Linai padeda ir mama. Mamos pagalbos ypač prireikia, kai ji su Luka važiuoja į sanatorijas arba pas masažistą, pas gydytojus į Vilnių ar Kauną. Vasarą visa šeima gyveno Palangoje. Lina buvo išsinuomojusi butą. Sergančiai mergytei tuomet reikėjo reabilitacijos procedūrų.

Sunkumus atperka džiaugsmas

Paklausta, kas jai sunkiausia, Lina nežėrė skundų. Tačiau atviravo, kad kartais, neatlaikiusi dukrelių „ožių“, pravirksta. 

– Tada ir sunkiausia. Įsivaizduokit, viena nori to, kita ano, trečia kito. Arba ko nors nenori. Labai skirtingi visų charakteriai. Beje, kaip ir išvaizda. Ir drabužėlių dydžiai skiriasi. Tai netgi pliusas, nes kai apsiperku Lenkijoje, galiu imti visą pakuotę, kurioje yra skirtingų dydžių vienodi drabužiai, – dar vieną didelės šeimos išgyvenimo detalę atskleidė Lina.

Ir dar, anot pašnekovės, jai išties labai labai sunku, kai mergaitės suserga. Tačiau skųstis ir dejuoti nelinkusi moteris sakė, kad visus sunkumus atperka džiaugsmas.

– Žiūriu į savo vaikus ir džiaugiasi širdis. Visi jie mano! Nuostabus jausmas, kuris viską atperka. Dėkoju Dievui, kad turiu juos. Norėjau mergaitės, o gimė keturios. Kai buvau jauna, svajojau turėti dvynukes, kad galėčiau vienodai rengti, papuošti, – prisiminimais dalijosi ketvertuko mama. 

Abi pasijuokėme, kad, matyt, noras buvo labai stiprus, nes išsipildė dvigubai.

Mylinčios mamos džiaugsmas suprantamas, kaip ir tai, kad vienai moteriai su tokiu būriu vaikų nelengva. Po vieną vaikutį auginančios mamos sako – sunku. O Lina antrina: kai ji augino sūnus po vieną, išties atrodė labai sunku.

– Atrodė, oi, kaip sunku. Tuomet padėjo vyro seserys. Atrodo, jei dabar duotų vieną vaiką, būtų labai lengva, – sakė šešių vaikų mama. 

Savivaldybės prašo perkelti į miestą 

Šeima gyvena 93 kv. m. socialiniame būste Tauragės dvare. Bute – keturi kambariai. Tiek užtenka, tačiau L.Strangienė kreipėsi į savivaldybę su prašymu, kad skirtų butą mieste, kur yra centralizuotas šildymas. Moteris sako, kad granulėmis kūrenti krosnį jai per brangu, per šildymo sezoną atsieina apie 1800 eurų. 

– Kai meras atvažiavo sveikinti mergyčių su trečiuoju gimtadieniu, pasakiau jam, kad dėl buto pakeitimo kreipiausi į savivaldybę. Pažadėjo padėti, – vylėsi L.Strangienė. 

Mums kalbantis vėl paspruko Milena, paskui ją ir Luknė su Lėja, mamai nuėjus jų atsivesti, pradėjo verkšlenti Luka. Pokalbį reikėjo baigti. Lina su dukromis išvyko į kaimą, kur mergaitės iki valios išsidūksta lauke. Jų mama sako, kad grįžusios iš kaimo lengviau užmiega. 

Skaityti komentarus (5) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras