Nelaimingas atsitikimas darbe paskatino ieškoti naujų galimybių

Dalintis:

Ilgą laiką kartojau, kad gyvenimas didmiestyje – ne man, tačiau prieš kelerius metus mane suviliojo galimybė užsidirbti daugiau pinigų. Nemažai mano draugų jau kurį laiką gyvena Londone, todėl ilgai nesvarstydama nusprendžiau įsidarbinti būtent čia.
Nors anglų kalbą jau buvau ganėtinai gerai pramokusi, tačiau pamaniau, kad bus kur kas maloniau gyventi tokioje vietovėje, kurioje turėčiau galimybę bendrauti ir su savo pažįstamais lietuviais. Bendravimas su klientais manęs niekada per daug nežavėjo, todėl pirmiausia nusprendžiau įsidarbinti vienos populiarios internetinės parduotuvės sandėlyje. Nors darbas buvo ganėtinai monotoniškas, tačiau kartu ir smagus: turėjau surinkti reikalingas prekes ir paruošti jas siuntimui. Žinoma, buvau nustebinta tokiais dideliais užsakymų srautais, tačiau netrukus įpratau prie tokio darbo ir man pavestas užduotis galėjau atlikti gana greitai. Darbo diena prabėgdavo itin greitai, tačiau jos pabaigoje nesijaučiau pernelyg pavargusi – turėjau ūpo pasižvalgyti po miestą ar tiesiog susitikti su draugais.Gaunamas atlyginimas taip pat pateisino mano lūkesčius – mėnesio pabaigoje dalį pinigų galėdavau atsidėti santaupoms, o tai tikrai džiugino. Vis dėlto vieną dieną darbovietėje įvyko nelaimingas atsitikimas – kartu su kolega rinkome reikalingus užsakymus, kai staiga nuvirto viršutinė stelažo lentyna, kuri kliudė man petį. Nugriuvus ant grindų norėjosi tiesiog rėkti iš skausmo, nes nieko panašaus anksčiau nesu patyrusi. Kartu su manimi patalpoje buvęs kolega nieko nelaukdamas iškvietė greitąją pagalbą, ir buvau išvežta į ligoninę. Kaip ir buvo galima tikėtis, man buvo diagnozuotas raktikaulio lūžis, o tai reiškė, kad į darbą dar ilgai negalėsiu sugrįžti. Žinoma, su tokia savijauta mažų mažiausiai norėjosi dirbti sandėlyje, tačiau siaubą kėlė tai, kad dar ilgai negalėsiu atlikti man įprastų veiksmų.Laimei, ligoninėje teko praleisti visai nedaug laiko – kai buvau išleista gydytis namuose, svečiuose kone kasdien sulaukdavau draugų, kurie man padėjo atlikti įprastus buities darbus. Žinoma, tai tikrai kėlė nuotaiką, ir visas sveikimo procesas neatrodė toks ilgas ir sudėtingas. Vieną vakarą pas mane viešėjo draugas iš mokyklos laikų, kuris užsiminė, kad yra galimybė gauti kompensaciją už patirtą nelaimingą atsitikimą darbe. Tai paskatino pasidomėti, ar tikrai mano atveju galima tikėtis gauti išmoką: kai susisiekiau su įmonės „Insita Group“ konsultantais, man buvo suteikta išsami informacija apie šią galimybę. Turbūt nereikia net sakyti, kad norėjosi kuo greičiau pasveikti, tačiau dvejojau, ar galiu sau leisti kreiptis į reabilitacijos kliniką – juk įvairių paslaugų kainos tikrai nėra labai mažos. Konsultantas man sakė, kad yra didelė tikimybė gauti ne tik išmoką už patirtą įvykį – taip pat gali būti padengtos visos gydymo bei reabilitacijos išlaidos.Nors įvairių formalumų tvarkymas dažniausiai trunka tikrai netrumpai, tačiau buvau labai nustebinta, kad jau po poros mėnesių gavau pranešimą apie man priskirtą išmoką. Gauta pinigų suma tikrai pranoko mano lūkesčius – buvo sumokėta už visą mano nedarbingumo laikotarpį bei padengtos reabilitacijos išlaidos. Džiaugiausi, kad sužinojau apie galimybę gauti kompensaciją – jei ne „Insito Group“ teikiamos paslaugos, greičiausiai nebūčiau pasiryžusi lankyti fizioterapijos užsiėmimų, nes jų kaina paprasčiausiai man buvo ne pagal kišenę. Kadangi tikimybė, kad šios išlaidos bus padengtos, buvo iš tiesų nemaža, nusprendžiau nieko nelaukti ir pasirūpinti, kad sveikimo procesas būtų kiek įmanoma greitesnis. Šis nelaimingas atsitikimas darbe paskatino mane ieškoti darbo pagal universitete įgytą specialybę, todėl šiandien galiu pasidžiaugti ne tik puikia savijauta, bet taip pat geriau apmokamu darbu.Užs. Nr.6

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą