Neišgirsti mokytojai: „Matyt, Tauragėje tik viena problema – kelmas“

Dalintis:

Mažai mokinių turinčios kaimų mokyklos savarankiškai egzistuoti nebegali – taip nusprendė valdantieji. Vietos politikams Švietimo skyrius praėjusią savaitę pateikė stipriai pakoreguotą Tauragės rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą. Pagal jį visos penkios kaimų pagrindinės mokyklos bus prijungtos prie miesto mokymo įstaigų, neteks dalies darbuotojų, o galbūt ir dar daugiau mokinių. Valdantieji šį planą pasitinka džiūgaudami ir skaičiuodami šimtus tūkstančių sutaupytų pinigų, o savarankiškumą prarasiančių mokyklų bendruomenės ruošiasi piketui. Jei savivaldybė nepakiš kojos, šiandien, 15.15 val., beveik po valdžios langais, Pilies aikštėje, į taikų piketą rinksis per 150 kaimų mokyklų mokytojų ir kitų bendruomenių narių.

Sutaupys 330 tūkst. Eur

Gerokai pakoreguotą Tauragės rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų planą Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas ir vyriausioji šio skyriaus specialistė Vitalija Okienė pirmiesiems praėjusią savaitę pristatė savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui. Pagal šį planą nuo šių metų rugsėjo 1-osios visos penkios šiuo metu kaimuose vis dar veikiančios pagrindinės mokyklos bus prijungtos prie miesto mokyklų ir taps jų skyriais. Paprastai kalbant, kaimuose nebeliks nė vienos savarankiškos pagrindinės mokyklos.

Vadovaujantis patikslintu optimizacijos planu, iki rugpjūčio 31 dienos Batakių pagrindinė mokykla turi tapti Skaudvilės gimnazijos skyriumi, Lauksargių pagrindinė mokykla bus prijungta prie Jovarų pagrindinės mokyklos, Lomių pagrindinė mokykla bus Skaudvilės gimnazijos pradinio ugdymo skyrius, Pagramančio pagrindinė mokykla – „Aušros“ progimnazijos pradinio ugdymo skyrius, Gaurės pagrindinė mokykla taps Jovarų mokyklos pagrindinio ugdymo skyriumi.

Pagrindiniai šios pertvarkos motyvai: per penkerius pastaruosius metus mokinių Tauragės rajone sumažėjo 627 (2014-aisiais buvo 6437, šiuo metu yra 5810), visose penkiose nurodytose kaimų mokyklose nebeliko arba netrukus nebeliks nė po 130 mokinių, padaugėjo jungtinių klasių, mažas kaimo mokyklas su savarankiškomis administracijomis išlaikyti tapo per brangu.

Savivaldybės pateikti probleminių mokyklų duomenys:

Batakių mokykloje mokosi 110 mokinių (1 jungtinė klasė, dirba 25 pedagogai ir 8 kiti darbuotojai); Lauksargių pagrindinėje mokykloje mokosi 95 mokiniai (2 jungtinės klasės, dirba 24 pedagogai ir 9 kiti darbuotojai); Gaurės pagrindinėje mokykloje mokosi 130 mokinių (3 jungtinės klasės, dirba 26 pedagogai ir 9 kiti darbuotojai); Lomių pagrindinėje mokykloje mokosi 35 mokiniai (2 jungtinės klasės, dirba 9 pedagogai ir 7 kiti darbuotojai); Pagramančio pagrindinėje mokykloje mokosi 80 mokinių (3 jungtinės klasės, dirba 25 pedagogai ir 11 kitų darbuotojų).

Švietimo skyriaus skaičiavimu, įgyvendinus šią reorganizaciją savivaldybė sutaupytų apie 330 tūkstančių eurų.

Trys nesutinka

Motyvai lyg ir aiškūs. Tik nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Valdantieji – vienareikšmiškai už kaimo mokyklų prijungimą prie miesto mokymo įstaigų, jų administracijų ir aptarnaujančio personalo atleidimą, opozicija kalba švelniau ir ragina bent tris ant Švietimo ministerijos nurodytos ribos (130 mokinių) balansuojančias mokyklas išsaugoti kaip savarankiškas įstaigas. Juo labiau, kad Lauksargių, Gaurės ir Batakių pagrindinių mokyklų bendruomenės, tai yra mokyklų tarybos, sudarytos iš mokytojų, tėvų ir moksleivių, savivaldybės administracijai pateikė raštiškus nepritarimus – jos nesutinka su mokyklų tinklo plano koregavimu ir nori likti savarankiškomis įstaigomis.

Lauksargių mokykla savivaldybei įteikė net 33 dokumentų rinkinį su skaidrėmis, finansiniais skaičiavimais, mokinių pasiekimo įrodymais, tėvų prašymais ir argumentais, reikalaudama nepaversti mokyklos miesto mokyklos skyriumi. „Visi Lauksargių pagrindinės mokyklos vaikai yra vienas nedalomas vienetas. Tėvų nuomone, išsakyta bendruomenės susitikime su Tauragės r. savivaldybės meru, jeigu vyresnieji mokiniai (5–10 kl.) mokysis miesto mokykloje, tai dauguma tėvų bus priversti leisti į miesto mokyklą ir mažesniuosius vaikus, ir pradinių klasių vaikus, nepriklausomai nuo to, kad pagal reorganizacijos projektą mažiausieji (ikimokyklinukai, priešmokyklinukai, pradinukai) turi mokytis kuo arčiau namų“, – rašoma savivaldybei mokyklos tarybos pateiktame rašte.

Gaurės pagrindinės mokyklos direktorius Kęstutis Makauskas žinią, kas laukia jo vadovaujamos mokyklos, pasitiko liūdnais žodžiais.
Autorės nuotrauka

Gaurės mokyklos tarybos pirmininkas Mindaugas Macijauskas mokyklos bendruomenės vardu taip pat prašo nejungti šios mokyklos prie miesto. Rašte savivaldybei pabrėžiama, kad mokykloje šiais mokslo metais mokosi daugiau mokinių nei ankstesniaisiais, mokykla teigia atlikusi mokinių apklausą ir beveik 90 proc. jų pasisakė, kad mokykloje jaučiasi saugūs, pasitiki mokytojais, didžiuojasi savo mokykla, yra patenkinti mokymo kokybe. Batakių pagrindinės mokyklos tarybos pirmininko pavaduotoja Aušra Šličkutė taip pat teigia, kad mokinių Batakiuose daugėja, o jei ji taptų Skaudvilės gimnazijos skyriumi, „kaip rodo pavyzdžiai, per labai trumpą laiką būtų uždaryta. Taip atsitiko su kaimyninėmis Jurbarko rajono Vadžgirio, Pašaltuonio ir kitomis Lietuvos mokyklomis“.

Lomių ir Pagramančio mokyklų, kuriose mokinių liko visai mažai, bendruomenių tarybos sutinka, kad šios mokymo įstaigos būtų prijungtos prie miesto mokyklų.

Atsimušinėja raštais

Tačiau paaiškėjo, kad mokyklų bendruomenių nesutikimas nieko nereiškia – savivaldybė vis tiek vadovaujasi Švietimo ministerijos rekomendacijomis, kad mažiau nei 130 mokinių turinčias mokyklas reikia reorganizuoti. Žinoma, tai ne nurodymas, tik rekomendacija.

Būtent dėl to trys kaimų mokyklos vienijasi ir šiandien, sausio 28-ąją, 15.15 val., Tauragės Pilies aikštėje rengia piketą. Skelbiama, kad jame ketina dalyvauti apie 150 mokytojų, kitų mokyklų bendruomenių narių. Tačiau, pasak Lauksargių pagrindinės mokyklos mokytojos Vidos Juščienės, piketo organizatoriai iš karto pajuto savivaldybės administracijos atkirtį. Kaip reikalauja LR susirinkimų įstatymo nuostatos, piketo organizatoriai dar sausio 20-ąją apie piketo vietą, laiką, planuojamą dalyvių skaičių pranešė savivaldybės administracijai. Pagal šį įstatymą, gavęs pranešimą apie organizuojamą taikų piketą, savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis privalo „užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą“. Jei to nepadarytų, valdininkui grėstų administracinė atsakomybė. Tačiau M.Petraitis jau kitą dieną Lauksargių mokyklai, iš kurios elektroninio pašto buvo išsiųstas pranešimas apie piketą, išsiuntė raštą, esą piketo organizatoriai privalo nurodyti savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei organizatorius yra juridinis asmuo, pranešimas turįs būti pasirašytas įstaigos vadovo. Tačiau piketo organizatoriai nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. Mokytoja V.Juščienė sako, kad piketą organizuoja mokyklų tarybos, o jos neturi juridinio asmens statuso. Sausio 21-ąją mokyklų bendruomenės dar kartą paragino savivaldybės administracijos direktorių atlikti privalomus veiksmus – suderinti piketo laiką ir vietą bei priminė jam Konstitucijos 36 straipsnį: „Negalima drausti ar trukdyti rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“.

Į pastarąjį raštą piketo organizatoriams atsakyta sausio 23-iąją. Vieną sakinį elektroniniu paštu atsiuntė savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Redutė Masolienė: „Informuojame, kad Jūsų pranešimas dėl akcijos bus derinamas savivaldybės administracijoje 2020-01-27 (pirmadienį) 10 val.“. Lauksargių mokytoja V.Juščienė sako, kad toks atsakymas kaimo mokytojams sukėlė ironišką šypseną – kodėl mokytojai atvykti į savivaldybę kviečiami likus vos dienai iki piketo ir 10 val., kai tuo metu jie turi vesti pamokas, kodėl pirmadienį, o ne penktadienį po pamokų? Mokytojai turės prašyti mokyklų direktorių ar jų pavaduotojų (kai kurie direktoriai šiuo metu išvykę į stažuotę Londone) juos išleisti, surasti, kas pavaduos per pamokas. O jei pavaduojančiųjų neatsiras?

Todėl iki pat paskutinės minutės mokytojai teigė nežinantys, ar piketas įvyks. „Matyt, nenorima tarnauti žmonėms ar juos išgirsti. Paprasčiau, kai visame Tauragės mieste tik viena problema – praėjimui trukdantis kelmas, o naikinamos ugdymo įstaigos, bendruomenės, kurios bando kalbėtis su mokyklų savininku ir ieškoti bendrų alternatyvų – ne bėda…“ – įsitikinę Lauksargių, Gaurės ir Batakių mokyklų pedagogai.

Dalintis:

About Author

Ramunė Ramanauskienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė.

Palikite komentarą