Susiginčijo: kam priklauso Antano Bagdono kolekcija?

Dalintis:

Jei Tauragės garbės pilietis tautodailininkas Antanas Bagdonas būtų gyvas, vargu, ar jam patiktų karas dėl jo per visą gyvenimą sukurtų meno dirbinių. Nuo 2005-ųjų visa tautodailininko kūrinių kolekcija saugoma privačiame muziejuje Griežpelkių kaime. Iki šiol vietos jai neradęs Tauragės „Santakos“ muziejus pasišovė eksponatus susigrąžinti. Praėjusią savaitę surengtas jau antras šio ginčo bylos posėdis Tauragės apylinkės teisme. Viešąjį interesą šiame konflikte gina Klaipėdos apygardos prokuratūra. Privataus muziejaus savininkas Petras Dedūra muziejui atkerta – iš pradžių eksponatų nepriėmė, o dabar nori „grietinėlę nulaižyti“.

Neatlygintinai dirbo Tauragei

Tauragės garbės pilietis tautodailininkas Antanas Bagdonas šį pasaulį paliko 2015-aisiais, eidamas 87-uosius gyvenimo metus. Per visą gyvenimą kūrė Tauragei, surengė daugybę savo autorinių parodų. Drauge su kitais krašto liaudies meistrais medžio skulptūromis aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje papuošė Jūros upės krantinę. Ypač aktyviai ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis A.Bagdonas reiškėsi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Pagal jo projektus Tauragėje atkurti paminklai Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, tautos dainiui Vincui Kudirkai, Nepriklausomos Lietuvos kariams senosiose Tauragės miesto kapinėse, žydų genocido aukoms atminti Antšunijos kaime. Būtent A.Bagdono pastangomis Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčios nišose iškilo M.Mažvydo ir M.Liuterio skulptūros. Ir tai dar toli gražu ne viskas. Pagal A.Bagdono projektą pastatytas paminklas Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje stalinizmo aukoms atminti, ne vienos šalies bažnyčios altoriai papuošti tautodailininko iš Tauragės sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant jokio užmokesčio už darbą, neretai pačiam ieškant reikalingų ir nepigių medžiagų.

Kaip prisimena Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkė-etnografė Viliutė Ružinskaitė,  A.Bagdonas suprato savo darbo prasmę. Jis stengėsi dirbti nepriklausomai Lietuvai, priklausė rajono Sąjūdžio tarybai. Abu su žmona Elena 1989 m. pasiuvo Tauragės vėliavą, su kuria Sąjūdžio atstovai važiavo į mitingus Vilniuje. A.Bagdonas dalyvavo mitinguose Kovo 11-ąją ir Sausio 13- ąją prie Parlamento. Ir ne tik dalyvavo, bet ir stengėsi viską įamžinti. Jis nepaleisdavo iš rankų filmavimo kameros ir svarbiuose valstybės gyvenimo įvykiuose, ir vėliau. Filmavo ir fotografavo tautodailės veteranus, jų darbus, sutelkė juos, rašydamas atsiminimų knygas „Žmogui reikia grožio“ ir „Kūrėm grožį“.

Antano Bagdono tautodailės muziejus Griežpelkiuose
Mortos Mikutytės nuotrauka

Visą savo meno dirbinių kolekciją tautodailininkas svajojo palikti Tauragei ir jos žmonėms. Tai ne tik medžio ir kitos skulptūros, bet ir daugybė smulkių dirbinių. Ypač vertingi ir reti iš gintaro sukurti kūriniai. A.Bagdonas dažnai pabrėždavo, kad nenori būti niekam našta, todėl iki mirties likus keleriems metams pasirūpino net savo laidotuvių smulkenomis – iš anksto sumokėjo už būsimas paslaugas Kėdainių krematoriumui, įsigijo urną savo pelenams ir, žinoma, tikėjosi, kad dėl gausios jo meno dirbinių kolekcijos jokių ginčų po jo mirties nekils.

Deja, atsitiko visai kitaip.

Kadaise nepriėmė

Praėjusią savaitę Tauragės apylinkės teisme įvyko jau antras parengiamasis posėdis dėl A.Bagdono paliktų eksponatų priklausomybės. Į teismą, siekdamas susigrąžinti tautodailininko kolekciją, kreipėsi Romualdo Vaitkaus vadovaujamas Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Viešąjį interesą šioje byloje gina Klaipėdos apygardos prokuratūra. Atsakovas šiame ginče – Griežpelkių kaimo turizmo sodybos, kurioje veikia A.Bagdono dirbinių muziejus, šeimininkas Petras Dedūra. Trečiasis asmuo – notarės Vitos Jurkauskienės kontora.

Muziejus savo ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiomis dalį paveldėjimo teisės liudijimų, išreikalauti iš P.Dedūros kaimo turizmo sodyboje saugomus eksponatus. Savo ruožtu P.Dedūra teismui pateikė priešieškinį „Santakos“ muziejui ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai. P.Dedūra reikalauja negaliojančiu pripažinti A.Bagdono 2013 metais pasirašytą meno dirbinių dovanojimo aktą, kuriuo nuolat saugoti eksponatus tautodailininkas patikėjo „Santakos“ muziejui.

Jau parengiamajame posėdyje paaiškėjo, kad teismui teks narplioti iš pirmo žvilgsnio sunkiai išnarpliojamus dokumentus. A.Bagdonas buvo parašęs keletą testamentų. Tačiau surašytą 2009 metais vėliau panaikino. O 2013 metais savo dirbinių kolekciją patikėjo nuolat saugoti Tauragės muziejui. Vėliau tautodailininkas surašė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sesers sūnui, o iš šio P.Dedūra jau po tautodailininko mirties nupirko eksponatų paveldėjimo teisę. Prokuratūra teigia, kad A.Bagdonas negalėjo testamentu eksponatų palikti fiziniam asmeniui, kai juos jau buvo dovanojęs muziejui, o P.Dedūra atkerta, kad tautodailininko kolekcijos muziejus nepriėmė. Jo nuomone, jei dovanos nepriimi, tai ir dovanojimo aktas nebetenka savo galios.

P.Dedūra iš dalies teisus – muziejus, tuomet vadovaujamas ankstesniojo direktoriaus Petro Jokubausko, iš tikrųjų nerado vietos A.Bagdono kolekcijai saugoti. Todėl tautodailininkas savo eksponatus atvežė į kaimo turizmo sodybą Griežpelkiuose, kur pats savo rankomis įrengė muziejų.

Parengiamojo teismo posėdžio metu abi besiginčijančios pusės pateikė reikalaujamus dokumentus, išsakė savo reikalavimus, nutarė, kokie liudininkai bus kviečiami į bylos nagrinėjimą iš esmės. Tarp jų – ir iki 2015 metų muziejui vadovavęs ir eksponatų dovanojimo aktą su tautodailininku pasirašęs P.Jokubauskas. Savo ruožtu P.Dedūra į bylos nagrinėjimą kvies privačius liudytojus kurie, pasak jo, gerai pažinojo A.Bagdoną ir žino, kokiu būdu jo meno dirbinių kolekcija pateko į Griežpelkius.

Jau po teismo posėdžio nuo 2015 metų muziejui vadovaujantis R.Vaitkus pripažino, kad jam nemalonu bylinėtis dėl Tauragės garbės piliečio visuomenei palikto turto. Jis teigė esąs dėkingas P.Dedūrai, kad muziejuje neradus A.Bagdono eksponatams vietos šis juos priglaudė. Tačiau eksponatai, R.Vaitkaus nuomone, turi grįžti į „Santakos“ muziejų. Juolab, kad Tauragės muziejus renovuotas ir A.Bagdono meno dirbiniai jo lankytojams turi būti lengvai pasiekiami ir pamatomi.

Nori tik gintaro?

P.Dedūra apie šį ginčą kalba aštriau – negaili priekaištų ir muziejui, ir savivaldybės administracijai. Vyras teigia su A.Bagdonu ilgus metus ne tik artimai bičiuliavęsis, bet ir padėjęs jį palaidoti, rūpinęsis juo, kol buvo gyvas, o dabar prižiūrintis jo kapą. Esą jei to nedarytų, tautodailininko palaidojimo vieta Papušynės kapinėse apaugtų piktžolėmis.

– Muziejus turi savo nuomonę, aš savo. Mano dokumentai visi tvarkoj. Visą savo turtą Antanas Bagdonas buvo palikęs seseriai, o kai sesuo mirė, turtas liko jos sūnui, o iš jo aš nupirkau visas paveldėjimo teises. Iš esmės tai buvo tik eksponatai. Pats tautodailininkas viską man jau seniai, dar 2005 metais, buvo atvežęs. Aš ir antstolius buvau iškvietęs. Jie viską padarė, kaip priklauso – nufotografavo, į kompaktinius diskus viską įrašė. O paskui, kai viską padariau, pristačiau į notaro biurą. Notaro biuras viską sutvarkė, Mokesčių inspekcija užregistravo, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo P.Dedūra.

P.Dedūros teigimu, A.Bagdonas visą savo turtą – ir Tauragėje gerai žinomą savo gyvenamąjį namą – siekė palikti krašto tautodailininkams, tai yra parduoti savivaldybei už simbolinę kainą. Jo svajonė buvusi šiame name įkurti visų vietos tautodailininkų namus-muziejų.

– Tačiau miestas šito jo siūlymo atsisakė, paskaičiavo, kad per brangu. Kiek pamenu, savivaldybė pasisiūlė paimti tik dalį tautodailininko muziejaus, tačiau jis su tuo nesutiko, sakė, kad draskyti savo muziejaus neleis. Tada neėmė, o dabar staiga prireikė. Grietinėlę nori nulaižyti, – žodžių į vatą nevyniojo P.Dedūra.

Jis teigia, kad muziejui ir nereikia visų tautodailininko eksponatų. P.Dedūra atskleidė, esą muziejus siekia atgauti tik jo saugomus gintaro dirbinius.

– Jie man pasakė, kad jiems reikia tik gintaro dirbinių. Pilies menėse juos eksponuotų, o man kailius ir kilimus sukandėjusius paliks. Nori išdraskyti ekspoziciją. O Antanas niekada nebūtų leidęs to daryti, – sakė P.Dedūra.

Bylą iš esmės teismas nagrinės gruodžio 3 dieną.

Įleidžia nemokamai

Penktadienį „Tauragės kurjerio“ žurnalistai aplankė A.Bagdono tautodailės muziejų Griežpelkių kaimo turizmo sodyboje. Lankytojai į jį įleidžiami nemokamai. Mus pasitikęs P.Dedūra aprodė eksponatus.

Nedidelėje muziejaus patalpoje – daugybė gintaro dirbinių, unikalus A.Bagdono kurtas gintaro šviestuvas, jo name stovėję paties gaminti garsieji masyvūs ąžuolo baldai su išskaptuotais kunigaikščių portretais, daugybė medžio skulptūrų. Sukaupta ir daugybė rašytinės medžiagos apie A.Bagdoną, gausu jo asmeninių nuotraukų.

Čia pat radome ir atsiliepimų knygą. Joje – lankytojų įspūdžiai, padėkos. Nemažai įrašų užsienio kalbomis.

P.Dedūra pasakojo, kad A.Bagdonas muziejų Griežpelkiuose įrengė savo rankomis, dažnai čia iš senelių namų, kur gyveno iki mirties, atvykdavo, rymodavo prie savo stalo, glostydavo kiekvieną dirbinį.

Dalintis:

About Author

Ramunė Ramanauskienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė.

Palikite komentarą