Kai augalai tampa gyvenimo būdu

Augalų auginimas yra puikus užsiėmimas, teikiantis malonių emocijų, ugdantis pareigingumą, darbštumą ir meilę. Tai gali tapti savotišku atsipalaidavimo būdu. Tuo  įsitikini apsilankęs Natalijos Loskot namuose. Orchidėjų kolekcionierė ar tiesiog mylėtoja šiluma apgaubė nuo pat pirmųjų mano žingsnių jos svetainėje. Malonus pokalbis netruko įsisiūbuoti: tema keitė temą, o užburianti pašnekovės ramybė, elegancija, gražių ir išpuoselėtų namų jaukumas padėjo atskleisti įdomų jos gyvenimo būdą.
 Įgimta trauka žalumai Gimusi ir augusi Telšiuose, Natalija save prisimena visuomet apsuptą gėlių. Tėveliai turėjo daug žemės, tad jos pagalba buvo nuolat reikalinga. Artėjant švenčių dienoms, pašnekovės  namuose netrūkdavo svečių: visi atkeliaudavo už dyką dalinamo šeimos soduose išauginto žiedo kito ar net visos puokštės.– Augau su dviem seserimis, tačiau tik aš būdavau kupina ryžto kapstytis gėlynuose ir daržuose. Net sutemus įsijungdavau kieme šviesą ir nepailsdama triūsdavau tol, kol visi planuoti darbai būdavo užbaigti, – pasakojo moteris.Vaikystėje išugdyta pareiga prižiūrėti gėles niekur nedingo ir šiandien: Natalija ne tik rūpinasi visuose namų kampeliuose išdėliotais vazoniniais bei dekoratyviniais augalais, bet ir nemažai jų, kiek praktiškesnių – skanaujamų, išaugina vasarą savo kiemo sode.Pokalbio metu suvokiau, kokie glaudūs pašnekovės ryšiai su Vokietija. 1989 m. Natalija išvyko į  komandiruotę: trejus metus dirbo ten visuomeninio maitinimo srityje. Dirbo ne bet kur, o Olimpiniame miestelyje. Vėliau keliai vis tik nuvedė gėlių link: įsidarbino vienoje oranžerijoje, kurios savininkas Krampnitz miestelyje, netoli Potsdamo, turėjo nuostabų gėlių saloną. Darbdavys stebėdavosi, kad darbuotojos niekaip negali išprašyti nei iš salono, nei iš oranžerijos: Natalija juose galėdavo leisti valandų valandas, net po darbo. Vokietijoje pašnekovė ne tik dirbo, bet sukūrė ir šeimą. Grįžus į Lietuvą keliai nenustoja vesti šios šalies link: lankomi draugai, dalyvaujama Berlyno „Žaliosios savaitės“ parodoje, kuri šį sausį buvo surengta jau 77-ąjį kartą. Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės šventė tiesiog užkariavo Natalijos, vienos Mažeikių įmonės, prekiaujančios mėsos gaminiais, vadybininkės, mintis. Gausu neįprastų augalų Išskirtinių medelių ir gėlių gausa Loskotų namuose tiesiog užburia. Pavyzdžiui, iš Meksikos kilęs Arum Cornutum šiuo metu primena šakniagumbį, kuris tik išneštas į dienos šviesą, po 10 dienų išaugina leopardo raštus primenantį 1–2 savaites žydintį stiebą-žiedą, o peržydėjęs ir pasodintas lauke ima leisti lapus. Svetainėje žaliuoja juodą žiedą išauginanti gėlė, bonsai, kaktusai, kurių vienas pasirodė ypač aukštas, retos blyškiai žalios spalvos. Pro visą žalumos jūrą galima išvysti nuo šakų nukarusias geltonuojančias citrinas. Spaudoje aprašytas mandarinmedis šiuo metu ilsisi rūsyje, kaip ir hibridinis pomidoras, užaugantis iki 2 metrų aukščio. Natalija nenori išskirti nė vieno augalo, tačiau pažvelgęs į svetainėje išrikiuotas orchidėjas supranti, kad būtent šios gėlės karaliauja moters širdyje.– Dievinu orchidėjas dėl to, kad jos ilgai žydi, net 3–4 mėnesius. Tiesa, kuo žiedukai mažesni, tuo greičiau jie nubyra. Pirmoji pažintis su šiomis gėlėmis įvyko Vokietijoje, kai dar 1990 m. vasarį draugė padovanojo baltąją orchidėją. Lietuvoje tuo metu dar nebuvo privačių gėlių salonų, pirmasis įsikūrė, berods, tik 1996 m., tad kolekcijos egzemplioriai iš pradžių keliavo iš Vokietijos. Šiuo metu namuose auginu apie 50 orchidėjų, gaila, kad dėl transportavimo subtilybių negaliu parsigabenti jų ir daugiau. Dažniausiai perku pati Lietuvoje, kartais, kaip ir paskutiniąją, tamsiai violetinę, padovanoja artimi žmonės. Būtent apie tokią violetinę karališkąją orchidėją, ne su pavieniais nupjautais žiedeliais, tačiau pasodintą vazonėlyje, dabar ir svajoju. Apie orchidėjų priežiūrą Orchidėjų, kurių rūšių priskaičiuojama apie 25 000, tikroji tėvynė – Singapūras. Natalija labiausiai didžiuojasi keletu: mėlynų žiedelių ir labai reta Lietuvoje pakabinamąja. Pastarosios šaknys gyvos be žemės, tiesiog jas reikia reguliariai apipurkšti vandeniu.Akį traukia ir ant sienos kabantys tapytojos Juzefos Bružienės iš Mažonų gėlių paveikslai. Viename jų pavaizduota į raudonąją knygą įrašyta Alpių orchidėja, beje, vyriškos giminės, – Veneros kurpaitė. Prižiūrėti augalus – ilgas, kruopštus, nemažai lėšų ir laiko reikalaujantis darbas.– Lietuvoje orchidėjos kainuoja dažniausiai 60–100 Lt, Vokietijoje – apie 60 eurų. Kartu reikia įsigyti specialios orchidėjų žemės, vazonėlių, specialių servetėlių lapams blizginti. Žinoma, visi augalai žydi ir reikalauja dėmesio skirtingu metu, net ir trąšos skiriasi, tad ir laistymo, apipurškimo ir persodinimo procesas – nenutrūkstantis. Auginant orchidėjas svarbu nepadauginti vandens, neleisti šaknims mirkti jame, nereikia dažnai jų ir persodinti. Tręšti keletą kartų per mėnesį ir kiekvienai parinkti tinkamą jai augti vietą. Orchidėjos – ir puiki interjero detalė.Apie kitas šių gėlių kolekcionieres Tauragėje pašnekovė nėra girdėjusi. Neretai netgi pačioms gėlių salonų savininkėms ji pataria ar net „reanimuoja“ jų atvežtus augalus. Girdėjo Natalija ne vieno pažįstamo pasakojimą, kaip, pavyzdžiui, laistoma šeimininkės rankų gėlė pradeda pūti ar džiūti, o priežiūrą perėmus, tarkim, jos vyrui ar šeimininkei nebūnant kurį laiką namuose gėlė atsigauna. Kokia vis dėlto tikroji sėkmingai Natalijos namuose augančių orchidėjų paslaptis?– Svarbiausia yra kambario, patalpos bei žmogaus aura. Yra sakoma, kad vaiko, šuns bei gėlės niekuomet nepapirksi ir nenupirksi. Augalai puikiai jaučia šeimininką, temperatūrų svyravimus. Aš nieko ypatingo nedarau, teorinių knygų apie augalų priežiūrą nestudijuoju, tiesiog natūraliai, kaip jaučiu, taip ir elgiuosi. Matyt, orchidėjoms šiuose namuose tiesiog patinka, – paslaptį atskleidė pašnekovė. Kolekcionuoja ne tik augalus Natalija neatmeta galimybės kada nors atidaryti ir nuosavą gėlių saloną, nes, jos nuomone, gerų pardavimo vietų šiuo metu Tauragėje nėra. Kiekvienoje šalyje, kiekviename miestelyje moteris nepraeina nė pro vieną augalų pardavimo vietą. Pati ypatingiausia – tėviškėje Telšiuose, kurios darbuotojos puošia ne vieną sostinės puotą. Augalų kolekcionavimui pritaria ir Natalijos šeima. Tik vyras būdavo kiek nepatenkintas, kai jie visi gyveno nedideliame bute. „Einu kaip per džiungles“, – sakydavo jis.Svečiai irgi žavisi augalų gausa: dažnas vyras pagiria, o nereta moteris pavydžiai nutyli, nes jos pačios namuose gėlės taip gerai neauga.Pašnekovės šeima kolekcionuoja ne tik augalus, bet ir mažus alkoholinių gėrimų buteliukus. Pirmąjį įsigijo dar 1990 m. Berlyne. Dabar kolekcijoje – net 290 egzempliorių. Akį traukia ir nedidelė suvenyrinių lėkščių, parsivežtų iš įvairių šalių, kolekcija. Jei nerasdavo pirkti tinkamos lėkštės, šeima įsigydavo puodelį. Tačiau gėlėms šiuose namuose – visada pirmenybė.